Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. patikslintą ieškinį atsakovui K. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 2009-04-03 Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą;

2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – ieškovei – pavardę ,,Č.“, atsakovui – pavardę ,,Č.“;

3) nustatyti nepilnametės dukros E. Č. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės su motina G. Č. pagal jos gyvenamąją vietą;

4) priteisti iš atsakovo K. Č. nepilnametės dukros E. Č. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018-05-03, iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys G. Č..

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2009-04-03 Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka.

Jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos įregistravimo su atsakovu apsigyveno atsakovo dėdės bute – (duomenys neskelbtini). Santuokoje ieškovė su atsakovu susilaukė dukros E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvenimas nebuvo lengvas, bet ji stengėsi išsaugoti šeimą. Tačiau ilgainiui išaiškėjo atsakovo charakterio savybės ir elgesys, darantis jų šeiminį gyvenimą negalimą. Atsakovas nustojo rūpintis šeima, nedirbo ir negavo pajamų, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių, vaiko išlaikymo. 2015 metų kovo mėnesio viduryje, grįžusi į namus, juose nerado atsakovo. Nuo to laiko atsakovas negrįžo į namus, nepranešė ir nepaaiškino, kur išvyko. Atsakovas jau ketverius metus yra palikęs šeimą ir ja visiškai nesirūpina, dukrą išlaiko viena.

Jai yra žinoma, kad atsakovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką (narkotikų platinimas), tačiau tikslesnių duomenų apie atsakovą jai niekas nesuteikia. Jai žinoma, kad jis yra paieškomas. Prie Alytaus AVPK, adresu (duomenys neskelbtini) , yra skelbimų lenta, kurioje skelbiami dingę be žinios paieškomi asmenys. Šioje skelbimų lentoje yra ir atsakovo fotografija, prie kurios yra prierašas - K. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuo 2015 m. kovo mėnesio vidurio atsakovas negrįžo į namus, tokiu būdu visiškai nusišalino nuo šeimos interesų. Ji ir atsakovas gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeiminių sutuoktiniams būdingų santykių. Visą tą laiką viena augina ir rūpinasi dukra, padedama savo tėvų ją išlaiko. Atsakovo tėvas, nepalaiko santykių su savo anūke E, nuo tada, kai dingo atsakovas.

Susitaikyti jai ir atsakovui nėra galimybės, šeima yra iširusi, nes atsakovas su šeima ketverius metus nepalaiko jokių kontaktų, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę. Jos sprendimas nutraukti santuoką yra gerai apgalvotas. Terminas, skirtas susitaikymui, pakenktų jos ir nepilnametės dukros interesams. Išsaugoti šeimą nėra galimybės.

Nutraukus santuoką, prašo jai palikti pavardę „Č.“, atsakovui - pavardę „Č.“.

Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, išlaikymo atsakovui neteiks. Abu yra darbingi.

Su atsakovu nėra sudarę susitarimo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Dukros gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės prašo nustatyti su ja, nes tai atitinka dukros norą ir interesus. Ji sugebu užtikrinti dukros auklėjimą, jos lavinimą, sveikatą, saugią psichologinę aplinką ir vykdyti kitas motinos pareigas. Dukra yra psichologiškai prie jos prisirišusi, jas sieja stiprus dvasinis ryšys. Dukrai yra užtikrintos reikiamos gyvenimo sąlygos.

Ji su dukra gyvena pas savo tėvus, jiems nuosavybės teise priklausiančiame name (duomenys neskelbtini), kuriame jos dukra turi savo kambarį, yra itin prisirišusi prie senelių (jos tėvų).

Su atsakovu nėra sudarę susitarimo dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su dukra, jeigu atsakovas pageidaus.

Nuo 2019-02-02 ji dirba naujame darbe – (duomenys neskelbtini), gauna apie 700-800 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Kad turėtų daugiau lėšų išlaikyti dukrą, dirba papildomai. Būstui išlaidų nepatiria, nes tėvai leidžia jai naudotis jų namu neatlygintinai.

Atsakovas yra jauno amžiaus. Galimai turi darbą ir pakankamas pajamas, tačiau jų nerodo. Jai apie atsakovo turtinę padėtį nėra žinoma, nes ketverius metus atsakovas yra dingęs be žinios, su juo nepalaiko jokių kontaktų.

Dukrą išlaikyti jai padeda jos tėvai. Dukros poreikiai sparčiai auga, dėl ko patiria vis didesnių išlaidų jos išlaikymui. Dukra lanko gimnastikos užsėmimus, mokosi groti fortepijonu, lanko užsiėmimus žirgyne, keramikos būrelį. Dukra yra aštuonerių metų amžiaus, jos poreikius šiame gyvenimo tarpsnyje tenkina 400 - 500 Eur per mėnesį. Už dukros lankomus būrelius tenka sumokėta po 120 Eur per mėnesį be papildomų išlaidų, kurios susidaro lankant minėtus būrelius. Žirgyno sportą lanko Alytaus rajone. Jodinėjimui reikia specialios aprangos ir avalynės. Viena valanda žirgyne kainuoja 7 Eur. Keramikos būrelio užsiėmimams papildomai reikia pirkti priemones, kurios kainuoja 50 Eur pusmečiui. Už keramikos būrelį sumoka 17 Eur per mėnesį. Fortepijono pamokas lanko privačiai. Reikės įsigyti pianiną. Gimnastikos užsėmimai kainuoja apie 23 Eur per mėnesį.

Dukra specialiųjų poreikių dėl sveikatos neturi, išskyrus, kad yra alergiška.

Iš atsakovo turėtų būti priteista po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ji ir atsakovas yra sudarę 2015-03-09 Povedybinę sutartį, patvirtintą notarės. Atsakovas pageidavo, kad sudarytume povedybinę sutartį. Povedybine sutartimi su atsakovu susitarė ir nustatė, jog sutuoktinio ar sutuoktinės iki santuokos įgytas turtas yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas yra įgytas ir/ar registruotas asmeninė nuosavybė; santuokos metu iki minėtos Povedybinės sutarties sudarymo momento nėra įgiję turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; po Povedybinės sutarties sudarymo įgytas turtas bus to sutuoktinio, kurio vardu jis įgytas, įgyjamas ir/ar įregistruotas, asmeninė nuosavybė; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu turto neįgijo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teise turto neįgijo. Asmeninės nuosavybės teise turto ji taip pat nėra įgijusi.

Ji prievolių tretiesiems asmenims neturi, apie atsakovo prievoles jai nėra žinoma.

Atsakovas K. Č. į teismo posėdį neatvyko, tačiau šaukimas jam įteiktas tinkamai (viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje), preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teisme atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą taip pat negauta. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, o teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad neprieštarauja ieškovės patikslintam ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Ieškinys tenkinamas.

Iš santuokos liudijimo (santuokos liudijimas AA Nr. 264714, išduoto (duomenys neskelbtini)) matyti, kad tarp šalių 2009-04-03 sudaryta santuoka, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Č. (gimimo liudijimas AA Nr. 670494, išduotas (duomenys neskelbtini)).

II. Dėl taikinimo.

Iš ieškinio, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširusi. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgą laiką, nes atsakovas 4 metus negyvena su ieškove ir nepalaiko šeimyninių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad jų santuokinis gyvenimas būtų išsaugotas.

Jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarauja vieno sutuoktinio ar vaikų interesams, terminas susitaikymui nenustatomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.54 str. 4 d.).

III. Dėl kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovei šiuo atveju pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija.

Pripažįstama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes yra preziumuojamas kaltės pagrindas – atsakovas ilgą laiką (4 metus) nesirūpina savo šeima, neteikia jai finansinės paramos bei, nutraukęs ryšius su šeima, yra dingęs be žinios. Atsakovas šios prezumpcijos nenuneigė ir neįrodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo ir nepaneigus savo kaltės, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

IV. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepilnametė šalių dukra E. nuo pat gimimo gyvena su motina, yra jos prižiūrima ir išlaikoma. Tėvas dukterimi nesirūpina ir neišlaiko, nedalyvauja jos auklėjime. Nėra duomenų, kad šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, tą patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris pateikė išvada, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.

V. Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio nustatymo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė dirba, gauna pastovias darbines pajamas, kurios sudaro, jos teigimu, 700-800 Eur per mėnesį. Ji nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi (2018-05-01 VĮ ,,Registrų centras“ pažyma, 2018-04-18 VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo pažyma), su dukra E. gyvena ieškovės tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini)r. (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-05-17 išvada). Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat adresu - (duomenys neskelbtini) r. (teisme esančios Liteko sistemos duomenys). Ieškovės materialinė padėtis yra nelengva.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nekilnojamo ar kito registruotino turto taip pat neturi (2018-05-01 VĮ ,,Registrų centro“ Alytaus filialo pažyma, 2018-04-18 VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo pažyma). Atsakovas deklaravęs savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) (teisme esančios Liteko sistemos duomenys), tačiau jo buvimo vieta nežinoma. Alytaus apskrities VPK duomenimis jis yra paieškomas (galimai slapstosi J. K.) (2018-10-02 Alytaus apskrities VPK pažyma dėl K. Č. paieškos rezultatų). Duomenų, kad atsakovas dirbtų Lietuvoje, byloje nėra (Išrašas apie asmens darbovietę).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sveikatos būklė būtų bloga ar jis būtų nedarbingas, dėl ko jis negalėtų dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą, kad būtų užtikrintos bent būtinos vaikui vystytis sąlygos.

LAT ne kartą yra pasisakęs, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomas 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnametei dukrai. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018-05-03.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai (CPK 235 str. 1 p.).

VI. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš ieškovės paaiškinimų, institucijos išvados matyti, kad šalių nepilnametė dukra E. gyvena su motina ieškove G. Č. ieškovės tėvų namuose, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė, teismo posėdyje nurodydama, kad neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su dukra, jeigu atsakovas pageidaus, nereiškė reikalavimo dėl nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, nurodė, kad jokių apribojimų atsakovui dėl bendravimo su vaiku nenustatoma. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų siūloma bendravimo su vaiku tvarka, byloje nėra kitų duomenų, kad atsakovas nori ir siekia bendrauti su savo nepilnamete dukra E.. Vadovaujantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.

Atsižvelgiant į ieškovės sutikimą dėl atsakovo bendravimo su dukra, institucijos išvadą, į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo, kuriame būtų siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka, nustatoma, kad nepilnametė E. Č. su tėvu K. Č. bendrauja be apribojimų (CPK 3.161 str. 3 d.).

VII. Dėl dalintino turto.

Dalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.89 straipsnyje numatyta, kada turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jei taip galima padalinti. Jeigu abiems sutuoktiniams padalinti turto negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, antram sutuoktiniui kompensuojant jo dalį pinigais, o parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai nekilnojamo registruojamo turto santuokos metu neįgijo (2018-04-18 VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo pažymos Nr. 1.6.-S3-311 ir Nr. 1.6.-S3-312, du 2018-05-01 VĮ ,,Registrų centras“ duomenų išrašai).

Byloje pateikta 2015-03-09 povedybinė sutarti, registro Nr. 832 (patvirtintą notarės I. B.), patvirtina, kad sutuoktiniai susitarė ir nustatė, jog sutuoktinio ar sutuoktinės iki santuokos įgytas turtas yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas yra įgytas ir/ar registruotas asmeninė nuosavybė; santuokos metu iki minėtos povedybinės sutarties sudarymo momento nėra įgiję turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; po povedybinės sutarties sudarymo įgytas turtas bus to sutuoktinio, kurio vardu jis įgytas, įgyjamas ir/ar įregistruotas, asmeninė nuosavybė.

VIII. Dėl kreditorių.

Ieškovė pareiškė, kad santuokoje jie bendrų kreditorių neįgijo, o apie ieškovo kreditorius jai nėra žinoma.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kreditorių.

IX. Dėl sutuoktinio išlaikymo.

Ieškovė pareiškė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovui išlaikymo neteiks.

X. Dėl pavardės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.), ieškovei - ,,Č.“, atsakovui - ,,Č.“.

XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: turto padalijimo ir kt. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti ir turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Todėl nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir kt.). Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 12,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str.).

Iš atsakovo ieškovei priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.).

Ieškovės atstovė prašo iš atsakovo ieškovei priteisti 300 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro 200 už ieškinio ir jo priedų parengimą, 50 Eur už teisminio proceso sekimą ir administravimą, prašymų parengimą ir informacijos klientui teikimą bei 50 Eur už patikslinto ieškinio parengimą. Pateikė 2018-04-27 ir 2019-02-12 pinigų priėmimo kvitus (200 Eur ir 100 Eur suma), 2018-04-27 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18 (ieškinio parengimas) ir 2019-01-12 sąskaitą už teisines paslaugas (teisminio proceso sekimą ir administravimą, prašymų parengimą ir informacijos klientui teikimą, patikslinto ieškinio parengimą) Nr. 7 bei bylinėjimosi išlaidų suvestinę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Šioje byloje ieškovės advokatė pateikė minėtus duomenis – 2018-04-27 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18, 2019-01-12 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 7, 2018-04-27 ir 2019-02-12 pinigų priėmimo kvitus bei bylinėjimosi išlaidų suvestinę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2009-04-03 Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 75, tarp ieškovės G. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl K. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. Č. palikti santuokinę pavardę – Č,, o K. Č. palikti jo pavardę – Č,.

Nustatyti nepilnametės dukros E. Č., gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. Č., gimusios(duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš K. Č., gimusio(duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. Č., gimusiai(duomenys neskelbtini), po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-05-03, iki nepilnametės dukros E. Č. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos dukros Emos motina G. Č., gimusi 1986-03-16.

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovo K. Č., gimusio(duomenys neskelbtini), ir jo nepilnametės dukters E. Č., gimusios(duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

- atsakovas K. Č. su nepilnamete dukra E. Č. bendrauja be apribojimų.

Priteisti iš K. Č. 12,06 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš K. Č. G. Č. 75 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 300 Eur už suteiktas advokato paslaugas, viso 375 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.