Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu pristačiusiam M. P. K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas anksčiau Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

a. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje M. P. K. K. atvyko į Lietuvos Respubliką, su savimi neturi asmens tapatybės dokumento ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje. M. P. K. K. tiksliai nenustatyto laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 18 d., įgijo, laikė prie savęs ir gabeno svetimą asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) tyčia šį svetimą fizinio asmens pasą panaudojo pateikdamas jį 2022 m. lapkričio 18 d. 21.10 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) oro uosto PKP pareigūnui, siekdamas su svetimu pasu patekti į lėktuvą, vykstantį reisu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu jis laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 18 d. 21.10 val., jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirtas suėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo M. P. K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 56 paros arešto, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Po to, kai atliko paskirtą bausmę, 2023 m. sausio 13 d. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl URC kreipėsi į teismą dėl jo sulaikymo.

b. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1–4 punkte numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį, nes užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai (ne per pasienio kontrolės punktą) kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis neturi tapatybę patvirtinančio dokumento (nors ikiteisminio tyrimo metu jo žmona pateikė pareigūnams paso nuotrauką, tačiau šie duomenys nėra perduoti URC), užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau jo laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl teikimas tenkintinas ir užsieniečiui skirtinas sulaikymas trims mėnesiams. Įvertinus tai, kad užsienietis neturi asmens tapatybės dokumentų, nenori grįžti į kilmės šalį, todėl jo išsiuntimo procedūros gali užsitęsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 117 straipsniu, 140¹⁸ straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam M. P. K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), sulaikymą iki 2023 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo į iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.