- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- I-2716-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08337-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjui S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-07 nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo S. R. (toliau – pareiškėjas) skundas (b. l. 1-8), kuriame pareiškėjas prašė:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VRM) 2013-12-11 raštu Nr. 1D-11211(11) priimtą sprendimą;
2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės žalą, padarytą VRM neteisėtais veiksmais – 11103,78 Lt (vienuolika tūkstančių šimtas trys litai, 78 centai) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. spalio mėn., taip pat pensijos dalį, kuri gali būti neišmokėta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad VRM 2007-06-20 sprendimu jam buvo paskirta 1037,08 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. 2010 sausio mėn. buvo išmokėta sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2013-11-25 kreipėsi į VRM su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir paaiškinti, kodėl jis gavo sumažintą pensiją. 2013-12-11 gavo VRM raštą Nr. 1D-11211(11), kuriame nurodyta, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi. Taip pat buvo paaiškinta, kad VRM neturi pagrindo grąžinti pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies.
Pareiškėjo teigimu, valstybinės pensijos buvo mažinamos be pagrindo, nes tuo metu Lietuvoje ekonominė padėtis nebuvo bloga. Toks pensijų perskaičiavimas pažeidė jo teises, konstitucinius teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, principus. Šie principai suponuoja, kad valstybė privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo nutarimais, kuriuose konstatuota, kad asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką.
Taip pat pareiškėjo manymu, įstatymų leidėjo veiksmai, priimant įstatymus prieštaravo Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo doktrinai. Todėl gali būti laikomi pagrindu priteisti žalą iš Lietuvos valstybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas žalą grindžia tuo, kad dėl įstatymo leidėjo veiksmų, jis negavo dalies jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo pensija 2010-2013 m. buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri atitiko Konstituciją. Todėl VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad aktualus 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, naujų aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjui.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2007-05-31 pareiškėjui buvo paskirta 1397,08 Lt (paskirta 1037,08 Lt pensija su 360 Lt bazinės pensijos dydžio priedu) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 23). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu, nuo 2010-01-01 iki 2013-10-31 pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 27-28). Taip pat laikotarpiu nuo 2012-05 iki 2012-08 pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.
Pareiškėjas 2013-11-25 kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu informuoti, kokiu teisiniu pagrindu pensija jam buvo sumažinta ir kokia pensijų suma yra neišmokėta iki kreipimosi momento, paskaičiuoti ir išmokėti jam neišmokėtas pensijų sumas už laikotarpį nuo 2010 sausio mėn. iki kreipimosi momento.
VRM 2013-12-11 raštu Nr. 1D-11211(11) (b. l. 25-26) informavo pareiškėją, kad nuo 2010-01-01 valstybinė pensija jam buvo skaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taikant, perskaičiavimo koeficientą 0,8201. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijos perskaičiuojamos iki 2013-12-31. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą kreiptis dėl pensijos dalies, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, išmokėjimo. Todėl VRM neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemokos.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir kario valstybinės pensijos dalį, vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, kaip žalą, atsiradusią Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio ginčams spręsti taikomos ne civilinę deliktinę atsakomybę, o valstybinių pensijų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (LVAT 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552 – 2747/2012). Taigi sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis klausimus, susijusius su valstybinių pensijų mokėjimu.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Pareiškėjas teigia, kad jam pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta neteisėtai, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl pensijos perskaičiavimo, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas. VRM, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Taip pat Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos dalies, atsiradusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris nustatytas pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija). LVAT taip pat konstatavo, kad toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Tokios pozicijos laikėsi ir LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS552-519/2013.
Šiuo atveju, pareiškėjui pirma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, buvo išmokėta 2012 m. gegužės mėn., o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013-12-27. Taigi 3 metų termino kreiptis dėl vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, pareiškėjas nepraleido.
Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytas bendras terminas kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl administracinės procedūros pradėjimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, suinteresuotas asmuo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą gali kreiptis per 3 metų procesinį terminą, taikomą pagal analogiją remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu. Taigi VRM sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių konstatuotina, kad VRM nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nepriemokos grąžinimo. Todėl VRM 2013-12-11 raštas Nr. 1D-11211(11) naikintinas ta apimtimi, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, remiantis termino kreiptis į viešojo administravimo subjektą praleidimu.
Pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo perskaičiuojama laikotarpiu nuo 2012-05 iki 2012-08. Bendra nepriemokų, susidariusių taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį suma yra 523,26 Lt, kas atitinka 151,55 Eur (523,26 Lt/3,4528 ). Todėl ši suma yra priteistina pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo S. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-11 sprendimo Nr. 1D-11211 (11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti S. R. prašymą.
Priteisti S. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 151,55 (šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 55 euro centus) sumažintos valstybinės pensijos dalį.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.