- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-455-280/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- R. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2164-739/2009 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. G., gim. (duomenys neskelbtini), – 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o M. G., gim. (duomenys neskelbtini), – 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti po 9 000 Lt kiekvieno vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 3 metus nuo 2005-02-12 iki 2008-05-12 ieškovės naudai.
Nurodė, kad atsakovas trejus metus neteikia vaikams materialinio išlaikymo, trejus metus nedirba, girtauja. Nurodė, kad neįgalaus sūnaus M. išlaikymui per mėnesį reikalinga 300 Lt maistui, 250 Lt aprangai ir avalynei, 100 Lt vaistams ir vitaminams, 100 Lt laisvalaikiui, 100 Lt papildomo ugdymo priemonėms. M. išlaikymui per mėnesį reikalinga 200 Lt maistui, 200 Lt aprangai ir avalynei, 20 Lt vitaminams, 80 Lt kanceliarinėms prekėms, 80 Lt laisvalaikiui, 140 Lt sumokėti už lankomą vaikų darželį (CK 3.201, 3.192 str.). Ieškovė tvirtina, kad prarado darbą 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir iš darbo biržos už 2009 m. gegužės mėnesį gaus paskutinę 558 Lt išmoką, taip pat ji gauna išmokas iš valstybės neįgaliam vaikui. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikė paskutinius trejus metus, todėl prašė priteisti už parėjusius 3 metus nuo 2005-02-12 iki 2008-05-12 susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra po 9 000 Lt (CK 3.200 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš R. G. materialinį išlaikymą sūnums M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2009-01-06 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš R. G. nepilnamečiams vaikams M. G. ir M. G. po 1000 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam už laikotarpį nuo 2006-02-12 iki 2009-01-05.
Nepilnamečių M. G. ir M. G. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę i E. G. Priteisė iš R. G. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminio mokesčio ir 16,8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Sprendime pripažino įrodytas bei nustatytas šias faktines bylos aplinkybes bei tokius ieškinio atmetimo teisinius pagrindus.
Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai ir santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė M. G., o (duomenys neskelbtini) — M. G. M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Atsakovas neteikia sistemingo materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Nustatė, kad neįgalaus sūnaus M. išlaikymui (pridėtos bylos Nr. L2168-412/2009, b. l. 7) ieškovė skiria didesnę pinigų sumą, nes reikalinga daugiau lėšų sūnaus mitybai, vaistams ir vitaminams, papildomam ugdymui, tai yra per mėnesį jam reikalinga 800 Lt suma. M. G. išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 600 Lt.
Vaiko materialinio išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str., CK 3.198 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė neįgalaus sūnaus išlaikymui kas mėnesį gauna išmoką vaikui, tai yra M. skirtą šalpos pensiją, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kurių bendra suma per mėnesį sudaro 1724 Lt. Nurodė, kad tai, jog valstybė remia nuo vaikystės neįgalų šalių sūnų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos prisidėti prie šio vaiko išlaikymo. Nustatė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra bedarbiai, tačiau ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji gauna didesnę nei 500 Lt išmoką per mėnesį dėl darbo praradimo. Atsakovas, nors ir negauna nuolatinių pajamų, turi pareigą prisidėti prie minimalių abiejų vaikų poreikių patenkinimo, todėl sprendė, kad iš jo priteistinas vienodo dydžio, tai yra po 250 Lt, išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui taip išlaikant protingą vaikų poreikių ir interesų tenkinimą bei atsižvelgiant į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, interesų pusiausvyrą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. l d. l p.). Išlaikymą vaikams nusprendė priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2009-01-06, kai ieškovė kreipėsi į teismą iš pradžių su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, bet atsakovui pareiškus prieštaravimus, įsakymas buvo panaikintas ir tęsiant procesą ieškovė pateikė šį ieškinį 2009-02-12 iki jų pilnametystės (CPK 3.208 str.). Teismas nurodė, kad periodinis išlaikymas vaikams yra priteisiamas nuo 2009-01-06, yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, iki reikalavimo dėl jo priteisimo pareiškimo padavimo už laikotarpį nuo 2006-02-12 iki 2009-01-06, o ne iki 2008-02-12. Teismas sprendė, kad priteistinas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 1000 Lt kiekvienam vaikui, nes ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad jis nors ir nesistemingai, tačiau lėšų dalimi prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas (CPK 326 straipsnis 1 dalis 4 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje surinktus ir pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, įstatymus reguliuojančius nepilnamečių vaikų išlaikymą ir į tai, kad jis yra bedarbis, faktiškai neturi jokių galimybių teikti vaikams teismo priteistas sumas. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje, 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir nustatyta, kad išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas turi įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, kiek tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių, tai yra turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.. Teismas, nustatęs, kad atsakovas, teikė vaikams išlaikymą, padarė neteisingą išvadą, jog šis išlaikymas buvęs nesistemingas. Įsiskolinimas priteisiamas už praėjusį laikotarpį tiktai tuo atveju, jeigu materialinis išlaikymas vaikams apskritai nebuvo teikiamas, o šiuo atveju tai nenustatyta. Be to, priteista suma yra nepamatuotai didelė ir visiškai nepagrįsta, nes nesivadovauta Civiliniame kodekse numatytais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Teismas, priteisdamas įsiskolinimo sumą nuo 2006 m. vasario mėnesio, peržengė ieškinio ribas ir netyrė, ar nurodytu laikotarpiu vaikams išlaikymą jis teikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). CK 3.192 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
CK 3.192 straipsnio 2 bei 3 dalyse įtvirtinto vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo turi būti laikomasi atsižvelgiant į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Byloje nustatyta, kad atsakovas R. G., privalantis išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, neturi nuolatinio darbo, negauna pajamų, atsitiktinės pajamos mažos, jos netenkina paties atsakovo poreikių. Tačiau šioje padėtyje atsakovas atsidūrė dėl netinkamo gyvenimo būdo: jis girtauja, ką išduoda, be ieškovės tvirtinimų, jo išvaizda ir elgesys. Tokiomis aplinkybėmis jis elgtis tinkamai ir gauti pakankamai pajamų, kad išlaikytų save ir vaikus, nebepajėgia. Tačiau tai neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą vaikams.
Byloje nustatyta, kad šalys augina neįgalų sūnų M. G., kuris mokosi Panevėžio specialiojoje mokykloje 6-oje lavinimo klasėje, motina jį kasdien vedžioja į mokyklą. Sūnaus išlaikymui Panevėžio savivaldybės socialinės paramos skyrius moka 720 Lt šalpos pensiją, 52 Lt išmoką vaikui ir jo slaugai po 900 Lt kas mėnesį. Taigi patys būtiniausi vaiko poreikiai patenkinti, tėvų materialinė parama reikalinga mažesnė, nes, kaip nustatyta, abu tėvai nedirba. Šiuo metu įsidarbinimo galimybės yra komplikuotos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad motina nurodė, kad M. kas mėnesį išlaikymui būtina 850 Lt, galėjo priteisti sūnui M. ir mažesnę išlaikymo sumą – 100 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Kadangi sūnus M. yra neįgalus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką, komisijos pripažintą neįgaliu, terminas nėra ribojamas pilnametyste, bet išlaikymas turi būti teikiamas iki vaiko gyvos galvos.
Sūnui M. pagal ieškovės nurodymus, kurių atsakovas iš esmės neginčija, išlaikyti reikia 720 Lt. Jo išlaikymui kas mėnesį gaunama 52 Lt vaiko išmoka, taigi išlaikymui reikalinga 670 Lt, abu tėvai turėtų skirti po 334 Lt, bet jie abu tokios galimybės neturi. Maksimaliai kiekvienas tėvų, proporcingai savo turinei padėčiai gali skirti po 250 Lt, kas patenkintų tik minimalius vaiko poreikius. Pagal šeimos turtinę padėtį, tėvų pajamas, tėvai vaikui M. šiuo metu gali patenkinti tik minimalius jo poreikius.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį ir pagrįstai nustatė bei sprendė, kad ieškovė dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi teisę išsiieškoti iš atsakovo įsiskolinimą už trejus praėjusius metus iki kreipimosi į teismą dienos ir nustatė, kad šis reikalavimas apima laikotarpį nuo 2006-02-12 iki 2009-01-06. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visetą sprendė, kad priteistinas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 1000 Lt kiekvienam vaikui, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, praėjusius paskutinius trejus metus visiškai neišlaikė nepilnamečių vaikų ir nepaneigė atsakovo teiginių, kad jis nors ir nesistemingai, tačiau lėšų dalimi prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad įsiskolinimas sūnui M. išlaikyti mažintinas iki 600 Lt, o sūnui M. – iki 1000 Lt.
Pasikeitus vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, lieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžių vaikams peržiūrėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas keistinas
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., CK 3.200 str., CK 3.198 str.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip: ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-06 iki vaiko gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. G. M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. 600 Lt, sūnui M. – 1000 Lt už laikotarpį nuo 2006-02-12 iki 2009-01-05.
Nepilnamečių M. G. ir M. G. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną E. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. G. į valstybės biudžetą 126 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.