Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas atliekančio direktoriaus funkcijas V. D. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. S. (toliau – R. S.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teikimo duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi patenkinamai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai. Nuteistasis yra manipuliatyvus, demonstratyvus, atkaklus, gerai žinantis savo teises ir linkęs už jas kovoti. Bendraudamas su administracijos atstovais, nuteistasis yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiškai nusiteikęs teisėsaugos sistemos atžvilgiu, savo tikslų siekia dažnai rašydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieško galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų. Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultūros tradicijos nuteistajam nėra svarbios, jų nesilaiko. Nuo 2015 m. spalio 5 d. jis buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, kaip atsarginis darbuotojas, tačiau nuo įdarbinimo pradžios į darbą nebuvo iškviestas. Be to, R. S. tinkamai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, per bausmės atlikimo laiką buvo 13 kartų paskatintas, 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 11 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistajam yra teismo priteistas civilinis ieškinys, kurį šis nežymiai dengia. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė, 52 balus atitinkanti, rizika, sumažėjusi nuo 65 balų. Šiuo metu vis dar išlieka kriminogeniniai nuteistojo veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstama veikla); išsilavinimas, mokymasis, ir galimybė įsidarbinti (maža darbo patirtis); gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos); emocinė gerovė (savęs žalojimo istorija); mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius).

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindą spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ir vis tik, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, būtina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šioje R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriama eilė jo kriminogeninių rizikos veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, nuteistojo emocinė gerovė ir jo mąstymas bei elgesys, iš esmės neigiamai charakterizuojančių asmenį ir neleidžiančių manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne klausimą. Aptarti R. S. kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Šiame kontekste vertinant nuteistojo asmenybę akcentuotina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 52 balus, ir vis dar išlieka vidutinė, kas, įvertinus dar ir tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma šiuo atveju tesiekia 20 balų, suponuoja pagrįstą išvadą, jog jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti vykdoma nešvelninant nuteistojo teisinės padėties.

Šios išvados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Nors už gerą elgesį jis ir buvo skatinamas 13 kartų, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nustatytą režimą jis pažeidė net 16 kartų, dėl ko drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 11 kartų, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas bei nihilistinį požiūrį į nustatytas taisykles ir leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į jo elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos. Įvertintina ir tai, kad nepaisydamas savo finansinių įsipareigojimų 18983,80 eurų sumai (2019 m. gegužės 13 d. pažyma apie gautus vykdomuosius raštus), įdarbintas pataisos namuose jis buvo tik 2015 m. spalio 5 d., tačiau į darbą iškviestas nebuvo iki šiol, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog realiai nuteistasis nedirba, tokiu būdu nedėdamas jokių ypatingų pastangų savo finansinių įsipareigojimų eliminavimui, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Be to, teigdamas, jog ateityje nedarys naujų nusikaltimų nuteistasis nurodo, kad tai būtų nesąžininga sutuoktinės atžvilgiu, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai parodo itin atsainų asmens požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas, kadangi aukščiau jų R. S. vėlgi iškelia vien tik savo paties ir savo šeimos asmeninius interesus, visiškai ignoruodamas visuomenėje priimtas bendrąsias elgesio normas. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, teikimo duomenimis, bendraudamas su administracijos atstovais R. S. yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiškai nusiteikęs teisėsaugos sistemos atžvilgiu, savo tikslų siekia dažnai rašydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieško galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu jis tinkamai neprisitaiko prie pataisos namuose jo atžvilgiu taikomo režimo ir reikalavimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – mokosi, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis R. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas atliekančio direktoriaus funkcijas V. D. teikimo netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.