- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-2181-319/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo J. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje, (toliau – Komisija) nutarimą dėl J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos si intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Mažeikių r. apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d. (5 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2012-02-08 nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendis pakeistas – nusikalstama veika kvalifikuota tik pagal BK 260 str. 1 d., paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, panaikinant paskirtų bausmių subendrinimą.
Bausmės pradžia – 2011-01-09, pabaiga – 2016-07-09.
Atsiliepimas
2014-10-14 Komisijos nutarimu Nr. 95-458 nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. Prokurorė savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam J. K., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis J. K. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jį paleisti. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo grįstas rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis, kitomis aplinkybėmis, kurias būtina įvertinti sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisija savo veikloje vadovaujasi griežtais reglamentais, ir šiuo atveju priimtas sprendimas atitinka visus įstatymų reikalavimus, todėl nuteistojo įsitikinimu, teismo sprendimas, kad Komisijos išvada padaryta neįvertinus visų lemiančių veiksnių, yra demotyvuojantis ir neteisėtai menkinantis Lygtinio paleidimo Komisijos darbą bei apskritai lygtinio paleidimo įstaigos institutą. Jo įsitikinimu, teismas privalo vertinti tik ar Komisija priimdama nutarimą laikėsi nustatytos tvarkos, nes BPK 360 str. neapibrėžia, kokius aspektus teismas turėtų vertinti, kad priimtų nutartį nepatvirtinti nutarimo ir taip apsunkinti nuteistojo padėtį. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai nutartyje vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumą ir pobūdį, nes pagal teismų praktiką, šios aplinkybės neturi būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas nepagrįstai vertino jau negaliojančias jo nuobaudas, nes kai nuobauda negalioja, nuteistasis laikomas neturintis nuobaudų. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino ir neatliktos bausmės dalį, nes šis motyvas neturi jokio pagrįstumo. Jo nuomone, teismas nutartyje atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien deklaratyviais argumentais, nepagrįstai sureiškimo negaliojančias nuobaudas ir nepakankamai dėmesio skyrė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, į elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo. Nuteistasis laiko, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, šabloniška, pažeidžianti įstatymų reikalavimus bei prasilenkianti su teisėtumo principu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 7 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką 5 kartus baustas, kas charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir neduoda pagrindo teigti, kad bausmės atlikimo metu jis elgiasi nepriekaištingai. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, pataisos įstaigoje įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 21 balas. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni nusikalstami veiksmai. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neturėjo vertinti jo negaliojančių nuobaudų, nes kai jos nebegalioja, jis laikomas nebaustu. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad svarstymo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, tas pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, tačiau kaip skunde pažymi ir pats nuteistasis, labai svarbu atsižvelgti į asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybės ypatumus, o būtent ši aplinkybė ir yra viena iš labiausiai apibūdinančių nuteistojo elgesį, jo požiūrį į jam taikomą pataisos programą, jo sugebėjimą laikytis nustatytų taisyklių. Akivaizdu, kad nuteistojo 6 kartus pažeistos vidaus tvarkos taisyklės, negali būti neįvertinos kalbant apie jį charakterizuojančias aplinkybes.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismas turėjo patikrinti tik nutarimo teisėtumą pagal jo priėmimo kriterijus, o ne vertinti jame išdėstytas aplinkybes, nes tai yra Komisijai suteikta teisė, o teismas neturi nieko bendro su nuteistojo pataisos bei reabilitacijos procesu. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo. Pagal įstatymų reikalavimus bei susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas privalo vertinti ne tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Pagal įstatymo nuostatas BPK 360 str. 2 d. numatytos įstatymo nuostatos, jog Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, bei numatyta prokuroro pareiga pateikti teismui atsiliepimą į Komisijos nutarimą, suponuoja akivaizdžią išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ne tik procedūros, bet ir faktinių aplinkybių vertinimo aspektu ir jo prerogatyva spręsti, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Be to, ir pats nuteistasis skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino kai kurias aplinkybes, pats sutikdamas su tuo, kad teismas taip pat tikrina ne tik priimto Komisijos nutarimo atitikimą norminių aktų reikalavimams, bet ir vertina faktines aplinkybes ir jų įtaką sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės.
Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinama padaryto nusikaltimo pobūdis, ankstesni jo teistumai, neatlikta paskirtos bausmės dalis, nes jos nėra susiję su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). O Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą.
J. K. bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, jis buvo teistas kitoje šalyje už narkotikų kontrabandą, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, padarydamas sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą, kas apibūdina nuteistąjį neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenį.
Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje buvo aptarti visi lygtinio paleidimo taikymo klausimui spręsti svarbūs aspektai ir visi jie buvo įvertinti kiekvienas atskirai bei visete, nei vienam nesuteikiant prioriteto bei ypatingos reikšmės.
Taigi, tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padarytų nusikaltimų sunkumas, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad paleidus nuteistąjį J. K. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.