- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- II-96-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00229-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nukentėjusysis
- S. T.
- Pareiškėjas
- A. P.
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) – atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2018 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1850-2018 pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį buvo nubaustas 600 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. vasario 22 d., 17.20 val., Panevėžyje, ties Projektuotojų g. (duomenys neskelbtini) pastatu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
2018 m. balandžio 5 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas A. P. skundas, kuriuo jis prašo 2018 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1850-2018 pakeisti. Nurodo, kad su nubaudimu už eismo įvykį sutinka, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Galėjo kliudyti kitą stovintį automobilį, tačiau jokio kontakto nepajuto ir garso negirdėjo, todėl ir išvažiavo. Automobilyje yra nuolat įjungtas radijo imtuvas . be to, ant jo (pareiškėjo) automobilio galinio bamperio matomų apgadinimų beveik nesimato ir tik kartu su policijos pareigūnu apžiūrėdamas savo automobilį netoli kablio pastebėjo susilietimo žymę. Iš eismo įvykio parvažiavo namo, automobilio niekur neslėpė, net ir po eismo įvykio nuolat važiuoja į tą pačią vietą, nes veža gyvenimo draugės sūnų į mokyklą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su A. P. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
A. P. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad paties eismo įvykio fakto neginčija, tačiau nesutinka, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Kiemas, kuriame įvyko eismo įvykis, yra gilus ir ilgas, dažnai jame manevruoti yra gana sudėtinga. Pasišalinti iš įvykio dėl tokio mažareikšmio apgadinimo neturėjo jokios priežasties, nes automobilis priklauso įmonei, jis draustas ir Kasko, ir paprastu draudimu, vairuodamas nebuvo neblaivus. Nuo įvykio praėjus gal penkioms dienoms buvo iškviestas į policiją. Per tą laiką automobilio nei plovė, nei valė, nei slėpė. Be to, kontakto galėjo nepajusti dėl to, kad automobiliai susilietė ne bamperiais, o kabliais.
Nukentėjusysis S. T. parodė, kad buvo namuose. Automobilis stovėjo po langu. Žiūrėdamas televizorių išgirdo signalizacijos garsą, kuris sklido ir iš automobilio pultelio, gulėjusio ant palangės, ir iš lauko, kur stovėjo automobilis. Signalizacijos garsas buvo trunkantis. Neprisimena, ar išgirdo tik signalizaciją, ar ir trenksmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad į jo automobilį yra atsirėmęs kitas automobilis. Automobiliai rėmėsi galinėmis dalimis. Išėjęs į lauką pamatė, kad apgadintas jo automobilio galinis bamperis netoli kablio. Kito automobilio vairuotojas jau buvo išvažiavęs. Įvykio liudytojas pasakė to automobilio numerius. Dvi dienas laukė, kol atsitrenkusio automobilio vairuotojas kreipsis dėl žalos atlyginimo, o nesulaukęs, kreipėsi į policiją.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo teiginys, jog atsitrenkimo galėjo nepajusti ir negirdėti atsitrenkimo garso, neatitinka bylos aplinkybių, nes nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas gana stipriai – įskilo to automobilio galinis bamperis. Be to, nukentėjusysis teisme pasakė, kad išgirdo signalizacijos garsą, o paaiškinime dar ir nurodė, kad girdėjo ir trenksmą, todėl A. P. tikrai turėjo suprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Kaip vairuotojas gali pasakyti, kad net ir menkiausią užkliudymą vairuotojas išgirsta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju abejonių, kad A. P. vairuotu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkdamas į nukentėjusiojo stovėjusį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, byloje nėra. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. ginčija nubaudimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, aiškindamas, jog po to, kai savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos išvažiavo tik todėl, kad jokio kontakto nepajautė ir jokio šio kontakto garso negirdėjo, t. y. neturėjo tyčios pasišalinti.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-11-303/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į iš galo stovėjusį nukentėjusiojo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pareiškėjas viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad tyčios pasišalinti iš sukelto eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi automobilis priklauso įmonei, yra apdraustas ir Kasko, ir privalomuoju draudimu, įvykio metu pats buvo blaivus, į tą vietą nuolat važiuoja, nes veža vaiką į mokyklą. Taip pat nurodė, kad buvo žiemos metas, buvo sniego, kiemas, kuriame važiavo atbuline eiga, yra ilgas ir jame sudėtinga manevruoti. Manevruodamas jokių išskirtinių garsų negirdėjo ir kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Taigi nebuvo jokios svarios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tiesiog nesuprato, kad į kažką atsitrenkė. Teismas šiais administracine tvarka nubausto asmens paaiškinimais neturi jokio pagrindo abejoti. Priešingai nei teigė Institucijos atstovas, šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. P. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiek iš pareiškėjo, tiek ir iš Institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukų matyti, kad automobilis Toyota Avensis, kurį vairavo A. P., iš esmės apgadintas nebuvo, o automobiliui Ford Galaxy padarytas apgadinimas taip pat nelaikytinas labai žymiu. Žymūs apgadinimai padaryti ir negalėjo būti, nes automobilis Toyota Avensis judėjo atbuline eiga ir jo greitis nebuvo didelis. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad automobiliai kontaktavo ne bamperiais, o iš esmės tik kabliais, todėl ir dėl šios priežasties didesnių apgadinimų buvo išvengta. Be to, svarbu tai, kad A. P. vairuotas automobilis Toyota Avensis yra priskiriamas universalų kategorijai ir yra šiek tiek ilgesnis už sedaną ar hečbeką, todėl neatmestina tikimybė, kad kontakto pojūtis galėjo būti juntamas silpniau. Dėl atsitrenkimo garso pažymėtina tai, kad A. P. visą laiką tvirtino nieko negirdėjęs, o nukentėjusiojo S. T. parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi – tyrimo metu nukentėjusysis tvirtinio girdėjęs ir signalizacijos, ir trenksmo garsą, o teisme nurodė, kad tikrai girdėjo signalizaciją, bet nebežino, ar buvo trenksmo garsas. Teismo vertinimu, svarbi ir aplinkybė, kad A. P. po įvykio nesiekė nulėpti automobilių kontakto pėdsakų. Pareiškėjas teisme nurodė, kad grįžęs į namus automobilio nei plovė, nei jį slėpė, o apie įvykusį eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis Toyota Avensis nebuvo plautas ar kad kitaip buvo bandyta pašalinti ant jo likusius kontakto požymius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra neginčijamai įrodyta, kad A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2018 m. kovo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1850-2018 panaikintinas, A. P. paskiriant administracinę nuobaudą tik už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą. Skiriant nuobaudą už minėtą nusižengimą atsižvelgtina į tai, kad A. P. savo kaltę pripažino, nukentėjusiajam padaryta žala yra atlyginta, asmuo neteistas, už tokį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirtina minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2018 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1850-2018.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį A. P. atžvilgiu nutraukti.
A. P. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir paskirti jam 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 18078693712.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.