Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-65-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1; 1.2.4.2.9; 1.2.14.3.2.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. gegužės 10 d.

kurioje G. L. a.k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1. 2001-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. 2001-03-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d. – 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3. 2001-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. subendrinus su 2001-03-14 ir 2001-03-27 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis- 3 m. 5 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2003-05-26 nutartimi pasiųstas atlikti 2001-06-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę;

4. 2006-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d- 2 m. laisvės atėmimo, 2007-02-27 nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikęs 3 mėn. 25 d.,

L. A. a.k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietus, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gy. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės apribojimo, kuris 2006-08-02 nutartimi pakeistas į 45 paras arešto;

2. 2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. -2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2007-11-22 nutartimi vykdymo atidėjimas panaikintas;

3. 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, subendrinus su 2006-11-02 nuosprendžiu, paskirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė,

E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007-07-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2008-02-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

2. 2008-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. , vadovaujantis BK 63 str., subendrinus su 2007-07-02 nuosprendžiu paskirta bausme 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3. 2009-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str., subendrinus su 2008-04-21 nuosprendžiu paskirta bausme 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. L., L. A. ir E. J. panaudodami fizinį smurtą ir peilį ir taip atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. G. L. plėšimo metu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2007 m. liepos 27 d. apie 0.30 val. prie Taikos ir Baltijos prospektų žiedinės sankryžos Klaipėdoje kaltinamieji G. L., L. A. ir E. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe užpuolė B. T.. L. A. spyrė nukentėjusiajam į nugarą, dėl to šis laiptais nugriuvo į požeminę perėją. Nugriuvusiam B. T. G. L. peiliu dūrė į dešinį žastą ir dešinę šlaunį ir padarė šlaunies arterijos ir venos sužalojimus, sukėlusius sunkų šoką, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Po to L. A., E. J. ir G. L. toliau smūgiavo nukentėjusiajam rankomis ir spardė jį kojomis, iš viso suduodami ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami B. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip bendrais veiksmais palaužę B. T. pasipriešinimą, kaltinamieji jam iš švarko kišenės ištraukė ir pagrobė 560 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L6", iš piniginės 7 Lt monetomis, nuo rankos piršto numovė bei pagrobė 90 Lt vertės žiedą. Tuoj po nusikaltimo G. L. kartu su L. A. ir E. J. pagrobtą telefoną pardavė lombarde UAB ,.Indėve", esančiame Šilutės pl. 40 A, Klaipėdoje, o gautus pinigus visi kartu išleido maistui ir alkoholiui.

Kaltinamasis G. L. nužudė žmogų.

Kaltinamasis G. L. 2009 m. spalio 27 d. apie 22 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju V. S., kumščiais smogė ne mažiau kaip keturis kartus V. S. į galvą ir padarė muštines žaizdas galvos kairėje pusėje: antakyje ir skruoste su kraujosruvomis kaktoje, smilkinyje, akies vokuose ir skruoste bei atitinkamas kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir poodines kraujosruvas galvos dešinėje pusėje: smilkinyje, ausies kaušelyje, kramtomojo raumens projekcijoje ir skruoste, su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiame raumenyje, kraujosruvas abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų smilkininių skilčių išoriniuose paviršiuose. Nuo šių aužalojimų kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudus smegenis, išsivystė smegenų koma ir nuo patirtų sužalojimų 2009 m. spalio 28 d. apie 14 val. V. S. mirė.

Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. vakare pas E. J. namuose gėrė alų, jautėsi girtas, po to kartu su E. J. lydėjo namo L. A.. Pamatęs ta pačia kryptimi einantį nepažįstamą vyriškį, kaip dabar žino, V. T., jis pasiūlė jį apiplėšti, tačiau E. J. ir L. A. dalyvauti plėšime atsisakė. Jis nuo jų atsiskyrė ir vienas nusekė paskui nukentėjusįjį. Kai šis laiptais nusileido į požeminę perėją, jis V. T. paprašė cigaretės, o po to jam įspyrė. Kadangi V. T. bandė priešintis, jis V. T. dūrė peiliu į koją. Tada jis iš V. T. kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Iš piniginės paėmė 7 litus, o piniginę numetė. Atsisukęs pamatė priėjusius L. A. ir E. J.. Ar jie vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį jis nematė. L. A., palypėjęs į viršų, perspėjo, kad artėja žmonės. Jie visi trys iš įvykio vietos pabėgo. Jis nukentėjusiajam peiliu dūrė vieną kartą, daugiau jokio smurto prieš jį nevartojo. Ar prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą kiti kaltinamieji jis nepastebėjo. Nukentėjusiojo žiedo jis nuo nukentėjusiojo rankos nenuėmė ir žiedo nematė.

Kaltinamasis L. A. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. apie 0 val. 30 min. kartu su G. L. ir E. J. iš E. J. namų ėjo Klaipėdos m. Taikos prospektu link Baltijos žiedo. Visi buvo blaivūs, ką veikė pas E. J. namuose, ar gėrė alkoholį, ir kokiu tikslu vaikščiojo naktį, neprisimena. Vienu momentu G. L. nuo jų atsiskyrė ir dideliais žingsniais nuėjo į priekį, sekdamas priekyje einantį žmogų, o jie su E. J. ėjo iš paskos. Tą žmogų jie buvo susitikę prie Vėtrungės ir su juo kilo žodinis konfliktas. Po to jie visi trys ėjo tam žmogui iš paskos, maždaug 20 metrų atstumu. G. L. priėjęs prie Baltijos žiedo, paskui tą žmogų nusileido į požeminę perėją, esančią prie Turizmo mokyklos. Kai jie su E. L. nusileido į perėją, pamatė ant žemės gulintį sužeistą nukentėjusįjį, šalia jo matėsi kraujas. Suprato, kad žmogų sužalojo G. L., nes G. L. rankoje laikė užlenktą peilį. Matė kaip G. L. rankomis ir kojomis sudavė bandančiam stotis nukentėjusiajam kelis smūgius. Jie su E. J. atitraukė G. L. nuo nukentėjusiojo, kad G. L. jo nebespardytų. Jie su E. J. apiplėšti nukentėjusiojo neketino, abu nulipo į požeminę perėją, kadangi ten nulipo jų draugas G. L.. L. A. pakėlė nukentėjusiojo koją, norėdamas pasižiūrėti iš kur jam bėga kraujas. Koja buvo kruvina. Kadangi krauju išsitepė rankas, jis palipo laipteliais į viršų nusivalyti jų į žolę. E. J. ir G. L. pasiliko apačioje. Jis besivalydamas rankas pamatė, kad ateina žmonės, nulipo į apačią ir perspėjo G. L. ir E. J.. Jie visi trys iš įvykio vietos pabėgo. Iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas, bet kuriuo momentu tai įvyko ir kas jį paėmė jis neprisimena, telefoną pamatė tik tada, kai pabėgo iš įvykio vietos. Jis asmeniškai iš nukentėjusiojo nepaėmė nieko. Nukentėjusiojo piniginės ar žiedo jis nematė. Po įvykio jie išsilakstė į skirtingas puses, bet po to susitiko ir nuėję į lombardą pardavė nukentėjusiojo telefoną, už kurį gavo apie120 litų. Už šiuos pinigus nusipirko alkoholio ir visi parėjo pas E. J. į namus. Iš jų visų aukščiausias buvo G. L., o žemiausias buvo E. J.. Ar G. L. siūlė apiplėšti nukentėjusįjį, neprisimena.

Kaltinamasis E. J. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. liepos 26 d. savo namuose kartu G. L. ir L. A. gėrė alkoholinius gėrimus, po to naktį visi trys išėjo link Baltijos prospekto palydėti L. A.. Beeidami pamatė ta pačia kryptimi šaligatvio kraštu svirduliuojantį vyrą. G. L. pasiūlė tą žmogų užpulti, bet jie su L. A. atsisakė. Tada G. L. sparčiais žingsniais nuėjo paskui vyrą, prie požeminės perėjos spyrė jam į nugarą ir vyriškis nukrito į požeminę aikštelę. Jie su L. A. tuo metu buvo apie 50 metrų atstumu, nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Normaliu žingsniu priėję ir nusileidę į aukštelę, pamatė parkritusį, atsirėmusį nugara į sieną kraujo klane gulintį nukentėjusįjį. Kadangi G. L. rankoje laikė užlenktą peilį, suprato, kad nukentėjusįjį sužalojo G. L.. G. L. rankose laikė piniginę ir reikalavo pasakyti kodus. Nukentėjusysis atsakė, kad tai ne jo kortelės ir jis kodų nežino. G. L. tam žmogui sudavė smūgius ir piniginę numetė. Jie su L. A. nukentėjusiajam smūgių nesudavė, L. A. bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo G. L., kad G. L. jo gulinčio ant žemės nebemuštų. Po to L. A. pakilęs į viršų sušuko, kad kažkas ateina. Tada jie visi trys iš perėjos pakilo į viršų ir nubėgo link Akropolio. Ten susitikę pamatė, kad G. L. yra pagobęs telefoną „Motorola“. Jie visi trys nuėjo į lombardą ir telefoną už 150 litų pardavė. Pinigus išleido alkoholiui. Parėjus į namus, G. L. rodė žiedą ir sakė, kad „nurovė nuo senio“. Matė kaip G. L. virtuvėje nusiplovė peilį.

Nukentėjusysis B. T. parodė, kad 2007 m. liepos 26 d. jis buvo nuvykęs į Švyturio sodus pas O. P. susitikti su savo vaikais. Ten truputį išgėrė, po to apie 24 valandą išėjo į autobusų stotelę. Nesulaukęs autobuso, Taikos prospektu namo išėjo pėsčias. Užpuolimo aplinkybių jis neprisimena, tik pamena, kad bėgo nuo kažkokių užpuolikų ir gynėsi nuo jų kojomis. Nežino kaip jam įdūrė, tik prisimena, kad su peiliu jam nuo piršto nuplėšė žiedą. Po įvykio jo galvoje buvo didelis gumbas, todėl spėja, kad galėjo nukristi nuo laiptų. Be to buvo perpjauta ranka ir dešinės kojos vena. Iki šiol dėl patirtų sužalojimų jaučiasi blogai. Piniginėje pinigų neturėjo, buvo tik banko kortelės. Piniginė jam buvo atiduota, bet ji buvo sukruvinta. Be to, dingo telefonas „Motorola“, kuris jam iki šiol negrąžintas. Taip pat buvo sugadintas kostiumas. Po sužalojimo jis gulėjo ligoninėje, ambulatoriškai gydėsi apie 3 mėnesius. Užpuolikų jis neprisimena, pamena tik kad vienas užpuolikas buvo su gobtuvu ant galvos. Ar prieš užpuolimą kas nors prašė cigaretės, taip pat neprisimena.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji dirba sarge Turizmo mokykloje, esančioje Taikos prospekte prie Baltijos pr. žiedo tunelio. 2007 m. liepos 26 d. naktį ji išgirdo įtartiną triukšmą ir išėjo pasižiūrėti į lauką. Pastebėjo nuo „Akropolio“ prekybinio centro pusės Taikos prospektu sparčiu žingsniu į požeminę perėją einantį žmogų, o paskui jį maždaug 10 metrų atstumu skubančius tris jaunuolius. Vyriškis leidosi laipteliais į perėją, o vienas jį pasivijęs šviesiai apsirengęs vaikinas pasišokėjęs spyrė jam į nugarą, sakydamas „papjausiu, užmušiu“, po to visi trys vaikinai kartu nusileido į tunelį. Visi bėgo kartu ir nei vienas vaikinas nebuvo atsilikęs. Netrukus, maždaug po 5 minučių, iš tunelio išėjęs tas pats šviesiai apsirengęs vaikinas valėsi į žolę rankas, o kitas išėjęs mažo ūgio vaikinas nusikeikęs liepė bėgti. Visi trys pabėgo. Jai kilo įtarimas, kad vyriškis gali būti sužalotas ir nuėjusi prie tunelio jame pamatė kraujo klane suklupusį žmogų. Tuo metu priėjo vaikinas su mergina ir ji jų paklausė ką daryti, kam skambinti. Jiems patarus, ji į įvykio vietą iškvietė policiją.

Byloje yra Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad iškvietimas į įvykio vietą buvo gautas 2007-07-26 apie 0 val. 55 min. Baltijos žiedo požeminėje perėjoje rastas ir nugabentas į ligoninę vyriškis, kuriam rastos dešinės šlaunies ir žasto durtos žaizdos, jam diagnozuotas hipovolemins šokas ( t 1, b. l. 63).

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, Baltijos ir Taikos prospektų žiede prie Taikos pr. 69 namo požeminėje perėjoje rasta apie 0,5 m skersmens dėmė, panaši į kraują. Joje rasta juodos spalvos vyriška piniginė be pinigų su joje buvusiomis kortelėmis, B. T. darbo pažymėjimu bei kitais daiktais ( t. 1, b. l. 15- 23).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad B. T. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, dešinio dilbio apatinio trečdali priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II-V delnakaulių projekcijoje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas viršugalvio dešinės pusės viršutinėje srityje, linijinis paviršinis odos įpjovimas kairės plaštakos IV piršto pamatinės falangos išoriniame paviršiuje, pjautinė žaizda dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame – išoriniame paviršiuje su masyvia poodine kraujosruva dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame – vidiniame paviršiuje su dešinės šlaunies arterijos ir venos sužalojimu, sukėlęs sunkų hipovoleminį šoką.

B. T. padarytas durtai – pjautas dešinės šlaunies sužalojimas su dešinės šlaunies arterijos ir ją atitinkančios šlaunies venos sužalojimas, sukėlęs sunkų šoką, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai- poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas, paviršinis odos įpjovimas ir pjautinė dešinio žasto žaizda priskiriami prie sužalojimų, kurie sveikatą sutrikdo nežymiai.

Kairės plaštakos IV piršto pamatinės falangos išorinio paviršiaus paviršinis linijinis odos įpjovimas padarytas kontaktuojant su kietu aštriu daiktu, galimai ir peilio geležte. Šis sužalojimas yra nuo buvusio nešioto žiedo ant kairės plaštakos IV piršto susidariusioje odos pašviesėjimo juostoje, todėl jis galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodomu žiedo nuėmimo būdu, užkišus už žiedo peilio geležtę metu. Dešinio žasto ir dešinės šlaunies sužalojimai padaryti kietu aštriu daiktu ar daiktais, galimai peiliu, suduodant smūgius ne mažiau kaip po vieną kartą į dešinį žastą ir dešinę šlaunį. Visi kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai ir sudavus smūgius į kairę kaktos, nosies nugarėlės, dešinio skruosto, dešinio dilbio apatinio trečdalio priekinio paviršiaus, kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus ir viršugalvio dešinės pusės viršutinę sritis. Iš viso B. T. suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai kietu buku daiktu ar daiktais ir ne mažiau kaip du smūgiai kietu aštriu daiktu, galimai peiliu. B. T. kraujyje rasta 12,93 promilių alkoholio ( t. 1, b. l. 25-26, 30).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. A. ir E. J. vietoje parodė, kur įvykdė apiplėšimą ( Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t.1, b. l. 153-155, t. 2, b.l. 13-22).

Iš lombardo kvito matosi, kad 2007-07-27 UAB „Indeve“ G. L. pateikęs pasą už 120 Lt atidavė mobiliojo ryšio telefono aparatą Motorolla L6 ( t. 1, b.l. 83).

Kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs. Kaltinamasis G. L. nors apklausiamas teisme ir parodė, kad plėšimą įvykdė vienas, nepripažino spyręs nukentėjusiajam į nugarą, teigia nepaėmęs ir nematęs jo žiedo, tvirtina peiliu dūręs B. T. tik vieną kartą. Kaltinamieji L. A. ir E. J. apklausiami teisme parodė jokio smurto prieš nukentėjusįjį nevartoję, parodė, kad nukentėjusįjį sužalojo ir apiplėšė vienas G. L..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. L. parodė, kad smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ne tik jis, bet ir kaltinamieji L. A. ir E. J., kurie pribėgę prie peiliu sužaloto B. T., ėmė jį spardyti. Po to matė pas E. J. 7 litus monetomis, o G. L. turėjo telefoną ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 2, b.l. 190-191 ).

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. parodė, kad nieko nesakęs G. L. nusivijo į požeminę perėją einantį nukentėjusįjį. Kartu su E. J. nusileidę į požeminę perėją, matė kaip G. L. mušė bandantį atsistoti nukentėjusįjį, kuriam iš blauzdos bėgo kraujas. G. L. rankoje laikė užlenktą peilį. Priėjęs E. J. taip pat įspyrė nukentėjusiajam ir kažkuris iš B. T. kišenės ištraukė telefoną. Jis traukdamas nuo nukentėjusiojo G. L., siekdamas, kad jis daugiau nebemuštų nukentėjusiojo, susitepė krauju rankas. Pakilęs į viršų į žolę nusivalyti kruvinas rankas, pamatė ateinančius žmones ir nusileidęs į apačią apie tai įspėjo G. L. ir E. J.. Po to visi palikę nukentėjusįjį pabėgo. Tą pačią naktį pardavė pagrobtą iš nukentėjusiojo telefoną ir pinigus išleido alkoholiniams gėrimams ( Įtariamojo apklausos protokolas, t.1, b. l. 143-145). L. A. analogiškus parodymus davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t. 1, b. l. 148 -149).

Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų parodymai iš dalies atitinka liudytojos V. R. parodymus, kad visi trys kaltinamieji buvo kartu kai vijosi ir užpuolė nukentėjusįjį. Be to ši liudytoja parodė, kad nukentėjusiajam spyrė tas pats asmuo, kuris išlipęs iš požeminės perėjos valėsi į žolę rankas. V. R. parodymai nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ji parodymus davė iš karto po įvykio, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Nustatyta, kad į žolę rankas po nukentėjusiojo užpuolimo valėsi L. A.. L. A. pripažino susikruvinęs rankas ir valęsis jas į žolę, tačiau neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Jo parodymai apie aplinkybes kaip jis įvykio metu susikruvino rankas prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė susikruvinęs, kai apkabinęs G. L. traukė jį nuo B. T.. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog susikruvino, kai norėdamas pažiūrėti į kurią vietą B. T. yra sužalotas, pakėlė jo koją. Teismas šiuos A. A. parodymus vertina kaip siekimą nuslėpti dalyvavimą plėšime. Kaltinamųjų susitarimą įvykdyti plėšimą patvirtina jų suderinti veiksmai užpuolant nukentėjusįjį. Kad kaltinamieji veikė bendrai, iš dalies įrodo ir ta aplinkybė, kad E. J. įspėjo bendrininkus apie besiartinančius žmones, kad pabėgę iš įvykio vietos jie vėl visi susitiko, pardavė iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną, už gautus pinigus kartu girtavo.

Visiškai yra įrodyta, kad kaltinamieji iš anksto susitarę ir turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe užpuolė B. T.. L. A. spyrė nukentėjusiajam į nugarą, dėl to šis laiptais nugriuvo į požeminę perėją. Nugriuvusiam B. T. G. L. peiliu dūrė į dešinį žastą ir dešinę šlaunį ir padarė šlaunies arterijos ir venos sužalojimus, sukėlusius sunkų šoką, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, po to L. A., E. J. ir G. L. toliau smūgiavo nukentėjusiajam rankomis ir spardė jį kojomis, iš viso suduodami ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami B. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip bendrais veiksmais palaužę B. T. pasipriešinimą, kaltinamieji jam iš švarko kišenės ištraukė ir pagrobė 560 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L6", iš piniginės 7 Lt monetomis, nuo rankos piršto numovė bei pagrobė 90 Lt vertės žiedą.

Kaltinamieji L. A. ir E. J. plėšimo metu matė, kad nukentėjusysis yra sužalotas, matė pas G. L. peilį, tačiau savo ketinimo apiplėšti nukentėjusįjį neatsisakė. Plėšimas padarytas panaudojant peilį. Visu kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d.

Įrodyta, kad G. L. peiliu plėšimo metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo B. T. sveikatą. Kad kuris nors kitas iš bendrininkų plėšimo metu būtų turėjęs peilį, nenustatyta. To neteigia ir pats G. L.. Ši G. L. veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.

Dėl nužudymo

Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. spalio 27 d. vakare su V. S. buvusios sugyventinės dukra G. C. užsuko pas V. S. į namus. Bute pamatė, kad V. S. su sugyventine G. C. vaišinasi alkoholiniais gėrimais. Be to, prie stalo sėdėjo ir V. S. mama. V. S. davus pinigų ir paprašius, G. L. iš parduotuvės parnešė vyno ir V. S. pakvietus, jie visi vaišinosi. Išgėrus vieną butelį vyno, V. S. prašymu parnešė dar vieną butelį. Išgėrus vyno, jis paprašė G. C. išvirti kavos. V. S. pradėjo pykti, norėjo eiti miegoti, nes jam reikėjo ryte eiti į darbą. V. S. pradėjo priekaištauti G. L., kad šis girdo seną mamą, po to bandė pulti ir ant savo mamos, griebdamas už kojos bandė ištempti iš lovos miegančią G. C.. G. L. liepė V. S. G. C. neliesti, paaiškino, kad ji išsimiegos ir ryte išeis. Tada V. S. ėmė pulti ant jo, liepė išeiti, tempė už megztinio. Jis paaiškino, kad išgers kavą ir išeis, trinktelėjo kumščiu V. S. į veido sritį. V. S. atsisėdo į fotelį, tačiau ir toliau nenurimo, ėmė tampyti G. L. už drabužių. Tada jis vėl kumščiu trenkė V. S. į veidą. Kadangi V. S. neapsiramino, jis V. S. pastūmė ir V. S. nugriuvo ant žemės. Krisdamas galėjo kur nors susitrenkti galvą. Kur V. S. galėjo susitrenkti jis nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs į G. C., kuri prašė paguldyti V. S. į lovą. V. S. tuo metu gulėjo ant žemės ir knarkė. Tada jis V. S. pakėlė ir paguldė jį ant čiužinio, ant kurio V. S. visada miegodavo. Tada atsikėlė G. C. ir jie išėjo namo. Jis iš viso V. S. sudavė tris smūgius į veidą. Po smūgių V. S. iš nosies bėgo kraujas. Po paskutinio smūgio V. S. prarado sąmonę, nes gal būt virsdamas galėjo atsitrenkti į fotelio ar spintelės kampą. Ar kur nors V. S. virsdamas atsitrenkė, jis nematė, tik taip spėja. Nugriuvęs V. S. gulėjo ant šono. V. S. sudavė, nes norėjo jį sudrausminti ir apginti jo seną mamą, kurią kažkada V. S. buvo sumušęs, žino, kad V. S. atimdavo jos pensiją. Iš kur tą vakarą V. S. turėjo pinigų jis nežino. Jis V. S. mirties nenorėjo, nenumanė, kad V. S. gali mirti. Konflikto metu jautėsi girtas, jei būtų blaivus, V. S. nebūtų mušęs.

Nukentėjusioji A. F. parodė, kad V. S. buvo jos brolis. Kadangi V. S. girtuokliavo, apie 4 metai laiko su juo jokių ryšių nepalaikė. Su broliu gyveno ir jos mama. Abu gyveno jos turimame bendrabučio kambaryje, už kurį ji mokėjo komunalinius mokesčius. Sužinojusi, kad mirė V. S., ji nuvyko į jo gyvenamąją vietą ir G. C. jai papasakojo, kad G. L. užstodamas jos motiną sumušė rankomis V. S. į veidą, kuris po to rytą buvo rastas negyvas. V. S. buvo aršaus būdo, galėjo pulti ir ant mamos, bet po įvykio ant mamos kūno jokių mėlynių nebuvo. Mama yra blogos sveikatos, kartą trumpam grįžus atminčiai, jai papasakojo, kad V. S. norėjo išvaryti G. C., nes pats ketino eiti miegoti, o G. L., užstodamas G. C., sumušė V. S.. Mama yra neįgali, šiuo metu net neprisimena, kad V. S. mirė, ji gyvena slaugos namuose. A. F. rūpinosi V. S. laidotuvėmis, iš valstybės gavo 1040 Lt pašalpą. Dėl brolio žūties jai padaryta neturtinė žala, nes ji neteko brolio, kuris rūpinosi neįgalia mama, o dabar mama tenka rūpintis jai. Yra labai sunku, nes jos darbas yra susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis.

Liudytoja G. C. parodė, kad V. S. anksčiau buvo jos sugyventinis, bet 2007 metais ji kartu su juo nebegyveno, tik kartais užeidavo pas jį į svečius į butą (duomenys neskelbtini), kuriame V. S. gyveno su savo mama. Ji buvo atėjusi ir 2007 metų spalio pabaigoje, ten prabuvo kelias dienas. Spalio 26 d. apie 21 val. jos ieškoti atėjo duktė G. C. su G. L.. V. S. paprašius, G. L. už V. S. pinigus parnešė vyno ir jie visi gėrė. Apie 22-23 val. V. S. pamatė, kad jo mama išgėrė truputį vyno ir puolė ant jos iškėlęs kumščius, grasino jai necenzūriniais žodžiais. G. L. liepė V. S. motinos nemušti. Tada jie abu susikibo. G. L. V. S. pastūmė, trenkė į antakį, kurį sukruvino, ir V. S. nuo smūgio atsisėdo ant žemės prie televizoriaus. Ar į ką nors atsitrenkė, ji nematė. Tada V. S. vėl pašoko, įsikibo G. L. į atlapus ir jie vėl ėmė muštis kumščiais. Kiek ir kuris vienas kitam sudavė ji nematė, nes G. L. stovėjo į ją nugara. V. S. liepė G. L. išeiti, bet jis toliau gėrė kavą. Kai G. C. atsikėlė, apie 24 val. jie abu su G. L. išėjo. V. S. atsigulė į lovą, dar kurį laiko kalbėjo, buvo atsikėlęs, po to vėl atsigulė ir ėmė knarkti. Iš ryto V. S. negalėjo prižadinti, o kai jis apie 14 val. nustojo knarkti, ji pažiūrėjusi pamatė, kad V. S. nebekvėpuoja ir nubėgusi pas kaimynus paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Iki konflikto su G. L. V. S. sužalotas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą, sakydama, kad G. L. sudavė V. S. ne mažiau kaip tris smūgius. Jie buvo išgėrę 3 0,7 ltr talpos butelius vyno, ji buvo truputį apsvaigusi.

Liudytoja G. C. parodė, kad 2009 m. spalio 26 d. vakare ji paprašė G. L. nueiti kartu pas jos mamą, nes ji tuo metu buvo pas V. S., kuris išgėręs mėgdavo muštis. Nuėję pas V. S. į namus, rado V. S. ir mamą išgėrusius, ant stalo stovėjo butelis vyno. V. S. davė G. L. pinigų ir paprašė iš parduotuvės dar parnešti vyno. Jie visi tą vakarą išgėrė tris butelius. Ji atėjo jau būdama išgėrusi, todėl išgėrus vyno jai pasidarė negera ir ji atsigulusi ant sofos užmigo. Prabudo išgirdusi barnį, atsikėlė ir G. L. pabaigus gerti kavą jie išėjo. Mama pasiliko pas V. S.. Išeidama ji nematė, ar V. S. yra sužalotas, kraujo ant jo veido nepastebėjo. G. L. jai papasakojo, kad apsistumdė su V. S., nes jis prie visų lindo. Mama sakė, kad tarp V. S. ir G. L. įvyko konfliktas, G. L. sudavė porą kartų V. S., nes G. L. norėjo apginti V. S. motiną.

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, bute, esančiame Debreceno – 22, Klaipėdoje, kambaryje rastas gulintis ant čiužinio V. S. lavonas, V. S. veidas sukruvintas ir sutinęs ( t.2, b. l. 120-126).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. S. padaryti šie sužalojimai: šakotinė muštinė žaizda kairiajame antakyje ir linijinė muštinė žaizda kairiame skruoste su masyvia poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kairio smilkinio priekinėje srityje, kairės akies minkštuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešiniojo kramtomojo raumens projekcijoje ir dešiniame skruoste, su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minktuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, kraujosruvos abipus po kietuoju smegenų dangalu bei lokalios kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais abiejų smilkininių skilčių išoriniuose paviršiuose. Visi sužalojimai padaryti vienos paros laike iki mirties. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar daiktais, galimai sudavus daugybinius smūgius į abi galvos puses. V. S. mirė nuo galimai suduotų daugybinių smūgių į galvą kietu buku daiktu ar daiktais pasekoje įvykusio kraujo išsiliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir smegenų komą- sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ne mažiau kaip keturis smūgius. V. S. šlapime rasta 1,16 promilių alkoholio. V. S. mirė 2009-10-28 apie 14 val. ( t.2, b.l. 130-132, 135).

Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje parodė kaip sužalojo V. S. ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 2, b.l. 176- 187).

Yra byloje pažyma, kad A. V. Š. ( V. S. motina) yra Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje. Jos ligos diagnozė- nepatikslinta demensija ( t.3, b.l. 75).

Medicininėje pažymoje nurodyta, kad A. V. Š. su esama proto negalia gali būti patalpinta į stacionarią socialinės globos įstaigą ( t. 3, b.l.76).

Aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad smurtą, sukėlusį V. S. mirtį, vartojo G. L.. Kaltinamasis teigia, jog sudavė nukentėjusiajam tik 3 smūgius, o ne mažiausia keturis, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad visus smūgius, sukėlusius sunkias pasekmes – nukentėjusiojo mirtį sudavė G. L.. Kad kas nors kitas būtų vartojęs smurtą prieš V. S. jokių duomenų nėra. Kaip pripažino pats G. L., nuo jo suduotų smūgių V. S. prarado sąmonę, G. L. buvo paguldytas miegoti ir ten pat rytą buvo rastas negyvas. G. L. spėja, kad jam sudavus V. S. galėjo atsitrenkti galva į kokį nors kietą daiktą, tačiau jis to nematė ir negali pasakyti į ką galėjo atsitrenkti griūdamas nukentėjusysis. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir įvykį stebėjusi liudytoja G. C., kuri parodė, kad V. S. nuo smūgio nenuvirto, bet atsisėdo ant žemės. Kaip matosi iš specialisto išvados, sužalojimai padaryti suduodant smūgius į veidą bei į galvos šonus ir atitinka kaltinamojo parodymus, kad konflikto metu jis smūgiavo priešais jį stovinčiam V. S. į galvą.

Įrodyta, kad G. L. konflikto metu suduodamas keturis smūgius V. S. į galvą, tyčia jį nužudė. Ši G. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

G. L. V. S. nužudė netiesiogine tyčia. Nors ir nenorėjo V. S. mirties, suduodamas stiprius smūgius į galvą neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą žmogaus gyvybei ir tokiu būdu tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį mirtį.

Kaltinamasis G. L. padarė sunkų ( BK 180 str. 2 d.) ir du labai sunkius ( BK 135 str. 2 d. 9 p., ir 129 str. 1 d. ) tyčinius nusikaltimus. Plėšimo metu sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tarpusavio konflikto metu netiesiogine tyčia nužudė žmogų.

G. L. baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad visas veikas padarė būdamas girtas, plėšimas padarytas bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama, kad G. L., nors ir yra jauno amžiaus, teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau taip pat yra teistas už plėšimą, nusikalto praėjus labai trumpam laikui po paleidimo iš pataisos darbų kolonijos. Šios aplinkybės rodo, kad G. L. nesiekia pasitaisyti, ankstesnės bausmės jokio pozityvaus poveikio jo elgesiui neturėjo.

Kaltinamieji E. J. ir L. A. padarė sunkų nusikaltimą.

Jų baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdami girti ir veikdami bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

L. A. nusikalto būdamas nepilnametis, skiriant bausmę atsižvelgiama į BK XI skyriaus nuostatas.

L. A. teistas tris kartus - už vagystę ir du plėšimus, vieną plėšimų padarė panaudojant peilį. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę E. J. atsižvelgiama, kad jis nusikalto būdamas jaunas, neseniai sulaukęs pilnametystės.

E. J. diagnozuotas priklausomybės nuo kelių narkotikų bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų sindromas ( Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma, t. 1,b.l. 180).

Pravieniškių 3-jų pataisos namų, kuriuose atlieka bausmę, E. J. charakterizuojamas patenkinamai- dirba, tačiau 3 kartus baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos nesilaikymą ir draudžiamų daiktų turėjimą ( Charakteristika, t. 1, b. l. 182).

E. J. teistas tris kartus, visus kartus už plėšimą panaudojant peilį. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė iš karto po 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už plėšimą, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tai jį charakterizuoja kaip asocialų, nesiekiantį pasitaisyti asmenį.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamiesiems L. A., E. J. ir G. L. dėl 4 252,95 Lt B. T. gydymo išlaidų ligoninėje priteisimo ( t. 1, b.l. 51-52).

Yra pažyma, iš kurios matosi, kad B. T. dėl patirto sužalojimo buvo gydomas ligoninėje ir ambulatoriškai nuo 2009-07-07 iki 2008-01-01. Buvo gydomas reanimacijoje, operuojamas, konsultuojamas gydytojų, jam buvo taikomos fizinės medicinos ir reabilitacinės priemonės, jo gydymas kainavo 4 252,95 Lt ( t. 1, b. l. 53).

Kadangi nustatyta, jog B. T. sužalojo G. L., jis privalo atlyginti jo gydymo išlaidas ( Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 27 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 str.).

Nukentėjusysis B. T. pareiškė 4 300 Lt civilinį ieškinį ( t. 1, b.l. 41).

Prašo priteisti 1300 Lt turtinę žalą, nurodydamas, kad jį apiplėšus buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio 560 litų vertės telefono aparatas „Motorola LG“, 90 litų vertės sidabrinis žiedas, nepataisomai sugadintas įvykio metu vilkėtas 200 Lt vertės kostiumas, ligoninėje teko pirkti vaistus ir medicinines priemones ir tam išleista 450 litų. Iš viso nusikaltimu padaryta 1300 litų turtinės žalos.

B. T. buvo ilgą laiką gydomas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis gydymui išleido 450 litų. B. T. buvo sužalotas peiliu, sukruvintas, todėl neabejotinai buvo sugadinti jo rūbai. Taip pat B. T. priteistina pagrobto telefono aparato vertė. Kaltinamieji teigia, kad telefono aparatas tiek negalėjo kainuoti, tačiau jokių duomenų, kad toks telefono aparatas kainuoja mažiau, kaltinamieji nepateikė, nukentėjusysis patvirtino, kad pagrobto telefono aparato kaina 560 litų, pagrobto žiedo 90 litų. Kad mobiliojo ryšio telefono aparatas galėjo kainuoti nukentėjusiojo nurodytą sumą, matosi iš telefono bendrovių reklamuojamų analogiškos markės mobiliųjų telefonų aparatų kainų.

B. T. turtinė žala priteistina iš visų kaltinamųjų, nes plėšimą panaudojant peilį jie įvykdė bendrininkų grupe ir solidariai privalo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Taip pat B. T. prašo priteisti 3 000 Lt neturtinę žalą, nurodydamas, kad dėl patirto sužalojimo jis liko visam gyvenimui invalidas, prarado gerai apmokamą darbą.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Teismas atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į visumą įstatyme nurodytų kriterijų: nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, sudarytus nepatogumus.

Nukentėjusysis, kaip matosi iš bylos medžiagos, dėl nuteistojo G. L. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo reanimacijoje, operuojamas, ilgą laiką gydomas, turi sveikatos problemų iki šiol. Nukentėjusiojo B. T. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusioji A. F. kaltinamajam G. L. pareiškė 102 750 Lt civilinį ieškinį( t. 2,b.l. 149-153).

Prašo priteisti 2750,30 Lt V. S. laidojimo išlaidas. Pateikė sąskaitą-faktūrą, iš kurios matosi, kad A. F. tikrai laidotuvėms išleido 2750, 30 Lt. Kadangi A. F., kaip ji pati pripažino, laidotuvėms iš valstybės gavo 1040 Lt pašalpą, šiai sumai civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažinamas ir A. F. priteisiami 1710 Lt.

A. F. prašo priteisti 100 000 Lt neturinę žalą, atsiradusią dėl jos brolio V. S. nužudymo. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl brolio žūties nukentėjusioji, be abejonės, patyrė skaudžius išgyvenimus - sielvartą ir kitas dvasines kančias ir patyrė didelę neturtinę žalą. Kadangi nustatyta, jog V. S. nužudė kaltinamasis V. L., jis privalo atlyginti neturtinę žalą.

Įvertindamas aplinkybes, kad nukentėjusioji artimų ryšių su broliu dėl jo netinkamo gyvenimo būdo nepalaikė, kaip ji pati pripažino, apie ketverius metus su juo nebendravo, kad kaltinamasis G. L. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, konfliktas tarp jo ir V. S. kilo abiems kartu girtaujant, G. L. nuosavo turto neturi, teismas, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, konstatuoja, jog nukentėjusiajai A. F. padaryta ir priteistina 30 000 Lt neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

pagal BK 129 str. 1 d. – 12 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d.5 p., bausmes, paskirtas pagal BK pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. ir BK 180 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti 7 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 129 str. 1 d., ir galutinę bausmę G. L. nustatyti laisvės atėmimą penkiolikai metų ( 15 m .), šią bausmę atliekant pataisos namuose.

L. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008- 10- 29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ( 2 m. 6 mėn.) ir galutinę bausmę L. A. nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams ( 4 m.), šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką L. A. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2009- 01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ( 4 m. 6 mėn.) ir galutinę bausmę E. J. nustatyti penkerius metus 6 mėn. ( 5 m. 6 mėn.) laisvės atėmimo pataisos namuose.

Į bausmės laiką E. J. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2009- 01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Valstybinei ligonių kasai - 4 252,95 Lt B. T. gydymo išlaidas;

Nukentėjusiajam B. T. – 3000 Lt neturtinę žalą;

Nukentėjusiajai A. F. – 1 700 Lt turtinę žalą ir 30 000 Lt neturtinę žalą.

Priteisti iš kaltinamųjų L. A., E. J. ir G. L. solidariai nukentėjusiajam B. T. – 1300 Lt turtinę žalą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. rūbus – dvejas kelnes, sportinį švarkelį ir apatinius rūbus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK NTB smurtinių nusikaltimų skyriaus daiktų saugykloje (baudž bylos Nr. 31-1-00570-09),sunaikinti.

G. L. į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2009-10-28.

Kardomąją priemonę G. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.