Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2951-673/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
1-2951-673/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
D. Č.
Kaltinamasis
M. Ž.
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-2951-673/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26463-2020-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiajam D. Č.,kaltinamojo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje: M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje (pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. liepos 5 d. apie 04.20 val., M. Ž., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: siekdamas išvengti atsakomybės dėl sukelto triukšmo ir sulaikymo dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, laikydamas rankose kūjį ir grasindamas jį panaudoti, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra vieną kartą rankomis suduodamas jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. Č. į krūtinę ir taip sukeldamas policijos pareigūnui fizinį skausmą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui D. Č..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nakties metu garsiai leido muziką, šventė gimimo dieną. Kai atvyko pareigūnai, suvokė, kad tai policininkai, jie dėvėjo tarnybines uniformas, buvo su tarnybiniu automobiliu. Pripažįsta, kad norėdamas pasirodyti prieš svečius, jis pareigūnus plūdo necenzūriniais žodžiais, išvarinėjo iš kiemo, nesutiko būti sulaikomas, elgėsi agresyviai. Buvo paėmęs kūjį, nes galvojo, kad kartu atėjo ir kaimynas. Suvokia, kad pareigūnai galėjo suprasti, jog jis tuo kūju grasina. Atvykusių policijos pareigūnų nepažinojo, anksčiau su jais neturėjo kokių nors konfliktų. Pripažįsta, kad sudavė policijos pareigūnui į krūtinę, dėl ko galėjo sukelti fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Ši situacija jam buvo gera pamoka. Daugiau taip nebesielgs. Nukentėjusio pareigūno atsiprašė. Labai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. Č. – policijos pareigūnas, parodė, kad 2020 m. liepos 5 d., dirbant kartu su kolega M. B., apie 03.00 val. buvo gautas budėtojo nurodymas, kad adresu (duomenys neskelbtini), garsiai groja muzika ir kaimynas negali ilsėtis. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad muzika grojo iš namo, žmonės šūkavo, matėsi, kad kažkas švenčiama. Privažiavus prie namo vartų išlipo B. ir kalbėjosi su žmonėmis, pareikalavo pritildyti muziką ir nekelti triukšmo. Žmonės sutiko ir jie išvažiavo. Po 04.00 val. vėl buvo gautas pranešimas, kad tuo pačiu adresu vėl keliamas triukšmas, todėl antrą kartą nuvyko minėtu adresu. Automobilį pastatė prie vartų, vartai buvo atrakinti, todėl abu su M. B. įėjo į kiemą. Kieme buvo neblaivių asmenų, tarp kurių buvo namo savininkas M. Ž., kuris iš karto buvo agresyviai nusiteikęs. Pareikalavus prisistatyti, liautis triukšmauti, jis atsisakė prisistatyti, ėmė priekaištauti, kad jie atėjo į jo valdą, ėmė juos žodžiu varyti lauk iš kiemo, nurodė, kad savo kieme daro ką nori, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Paaiškinus atvykimo tikslą, jis pradėjo žodžiu grasinti, kad juos suspardys. Šalia jo buvo dvi moterys, kurios žodžiais bandė Ž. visaip raminti, bandė jį laikyti rankomis. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. Ž. nuėjo prie garažo ir pasiėmė kūjį medine rankena. Kūju užsimojęs nebuvo, tačiau sakė kažką panašaus į „suduosiu“. Tiek jis, tiek M. B. išsiėmė elektros impulsinį prietaisą „Taser“, nes matė grėsmingą situaciją. Prietaiso nepanaudojo, nes, M. Ž., pamatęs prietaisus, nustojo artintis link jų, o pribėgusi moteris bandė iš jo atimti kūjį. Kadangi M. Ž. buvo agresyvus, neklausė teisėtų nurodymų, ketino jį sulaikyti. Priėjęs jis bandė jam išaiškinti, kad nustotų elgtis neteisėtai ir eitų kartu su jais į automobilį, reikalavo, kad liautųsi pažeidinėti įstatymus, juos įžeidinėti. Tuo metu jie jokių veiksmų prieš Ž. neatliko, tačiau Ž. staiga abiem rankom, delnais vieną kartą sudavė jam į krūtinę, pastūmė. Nuo smūgio jis nenugriuvo, tačiau pajuto fizinį skausmą krūtinės srityje. Tada jis ir M. B. ėmėsi fizinių sulaikymo veiksmų, bandė sulaikyti asmenį. Pripuolė dvi moterys ir du vyrai, kurie bandė Ž. rankomis atitraukti nuo jų, tačiau M. Ž. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Automobilyje jis nenusiramino, trankė dureles, langus. Vėliau matė, kad tarnybinio automobilio galinių durelių (abiejų pusių) stiklai buvo išstumti iš rėmo, nukrito apdailos detalė. M. Ž. policijos komisariate jo atsiprašė, labai gailėjosi dėl savo elgesio (1 t., b. l. 61–68).

Liudytojas M. B. – policijos pareigūnas, parodė, kad 2020 m. liepos 5 d. dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su vyr. patruliu D. Č., kai apie 03.00 val. buvo gautas budėtojo nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), dėl keliamo triukšmo. Atvykus nurodytu adresu, girdėjosi muzika, sklindanti iš kiemo, kuriame buvo žmonių. Sustojus prie vartelių, keletas žmonių priėjo prie jų ir jie pasakė išjungti muziką, nes kaimynams trukdo ilsėtis. Žmonės išjungė muziką ir jie išvažiavo. Praėjus maždaug pusvalandžiui, iš budėtojo vėl buvo gautas pranešimas vykti tuo pačiu adresu dėl triukšmo. Vėl nuvykus į (duomenys neskelbtini), priėję prie vartelių girdėjo triukšmą, rėkavimus iš kiemo. Prie vartų priėjo neblaivus vyriškis, kuris prisistatė, kaip namo savininkas, atrodė akivaizdžiai neblaivus. Paprašius pasakyti vardą, pavardę šis nurodė, kad jis savo kiemo teritorijoje ir gali daryti ką nori, pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi tas asmuo atsisakė vykdyti jų teisėtus nurodymus, prisistatyti, juos iškeikė, jie įėjo į kiemo teritoriją. Savininku prisistatęs asmuo elgėsi agresyviai, iš kažkur nuo garažo atsinešė didelį kūjį, kurį laikė rankose ir kažką pasakojo, bet užsimojęs nebuvo. Kažkokia moteris laikė jį apsikabinusi, kad jis nurimtų, kad jis neitų prie jų. Pamatęs, kad asmuo turi kūjį, jis išsitraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir pasiruošė jį naudoti, tokį patį išsitraukė ir D. Č.. Bet „Taserio“ nepanaudojo, nes kažkas iš tų žmonių tą kūjį paėmė. Priėjus prie vyro turint tikslą jį sulaikyti, pareikalavo eiti su jais į tarnybinį automobilį ir nepažeidinėti įstatymų, tačiau vyras staiga abiem rankom vieną kartą stipriai sudavė D. Č. į krūtinę, taip jį pastumdamas. Tik tuomet jie ėmėsi fizinių sulaikymo veiksmų. Prie jų priėjo daugiau žmonių: du vyrai ir dvi moterys, kurie bandė jį traukti, taip trukdydami asmenį sulaikyti. Nuvedus vyrą į tarnybinį automobilį jis nenurimo, trankė automobilio dureles ir išstūmė šoninių durelių stiklus abiejų pusių. Nustatė, kad sulaikytas asmuo – M. Ž.. D. Č. jam sakė, kad po Ž. suduoto smūgio į krūtinę jis jautė fizinį skausmą krūtinės srityje (1 t. b. l. 97–100).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 16.00 val., atvyko kartu su sugyventine L. Š. švęsti gimtadienio. Buvo dar dukterėčia V. M., M. draugas J.. Šventė, leido muziką, kuri girdėjosi ir lauke. Nakties metu atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jis kalbėjo. Pareigūnai jam sakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo, prašė pritildyti muziką. Su pareigūnais M. Ž. nekalbėjo, jis tuo momentu buvo namo viduje. Jis sumažino muzikos garsą ir pareigūnai išvažiavo. Po kiek laiko šventės dalyviai vėl pagarsino muziką, todėl kaimynai vėl iškvietė policiją. M. Ž. su pareigūnais pradėjo kalbėtis pirmas, girdėjosi žodinis konfliktas, M. plūdosi necenzūriniais žodžiais, tačiau grasinimų jis negirdėjo. Prie garažo stovėjo kūjis mediniu kotu ir konflikto metu M. nuėjo prie garažo ir paėmė į rankas tą kūjį. M., laikydamas rankoje, judino kūjį, tačiau užsimojęs prieš pareigūnus nebuvo ir negrasino su juo suduoti, tačiau sakė pareigūnams, kad jei jie jį muš, tai jis ginsis. Vienas pareigūnas pasakė, kad bus panaudotas „Taseris“, tuomet M. kūjį numetė. Po to vienas iš pareigūnų paėmė M. už vienos rankos aukščiau alkūnės ir pasakė, kad eitų į tarnybinį automobilį pasikalbėti, tačiau M. nėjo, jis išsigando, kad jo neišvežtų ir pradėjo stumdytis. Jis, M. sugyventinė, jo dukterėčia ir M. draugas J. bandė M. sutramdyti rankomis, tai yra sugriebė jam už rankų ir norėjo jį nutempti į namo vidų, į kambarį, kad nebūtų didesnio konflikto, tvirtina, kad nenorėjo trukdyti pareigūnams vykdyti savo pareigų, jokio tikslo priešintis pareigūnams neturėjo, tik norėjo nutempti M.. Tačiau pareigūnai suėmė M. už abiejų rankų ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. To momento, kad M. suduotų rankomis pareigūnui į krūtinę, nematė, nes ten buvo daug rankų, prietema, buvo šioks toks susistumdymas, todėl galėjo ir nematyti, gali būti, kad M. pastūmė pareigūną, nes nenorėjo būti sulaikomas. Vėliau pareigūnai pasodino M. į automobilį ir viskas pasibaigė (1 t. b. l. 79–82).

Liudytoja L. Š. parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. vakare, apie 16.00 val., ji kartu su sugyventiniu R. M. atvyko pas M. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Gimtadienio šventėje dar dalyvavo M. sugyventinė V. M., M. draugas J.. Kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus, garsiai leido muziką. Triukšmavo nakties metu, todėl galėjo sukelti nepatogumų kaimynams. Paryčiais pamatė, jog atvyko policijos pareigūnai. Ji išsigando, kad gali juos visus išvežti, todėl nubėgo į namo rūsį. Girdėjo, kaip kieme vyko žodinis konfliktas, girdėjo M. riksmus, jo keiksmažodžius, vyko kažkoks sąmyšis, kažkas kažką ramino. Vėliau garsai lyg pritilo ir ji išėjo į kiemą. Ten buvo pareigūnai ir M.. Pareigūnai rankomis bandė sugriebti M., o M. rankomis mosikavosi, nesidavė sulaikomas, traukėsi atbulas. Pareigūnai ėjo link M., todėl ji kartu su R., V. ir M. draugu J. bandė kažkaip prilaikyti M. rankomis, traukė jį nuo pareigūnų. M. ramiai nestovėjo, maskatavosi ir ji jo neišlaikė, išsigandusi vėl nubėgo į namo vidų ir kas vyko toliau nematė. Mano, kad pareigūnai atvyko dėl to, kad jie sukėlė triukšmą. Ji kieme buvo trumpai, todėl situacijos, kai buvo paimtas kūjis, nematė (1 t. b. l. 85–88).

Liudytojas J. E. parodė, kad 2020-07-04 d. apie 23.30 val., atvyko pas M. į gimtadienį, kai atvyko jau grojo muzika. Jis išgėrė alkoholio, prisijungė prie visų. Ten dar buvo M. sugyventinė, R. ir jo draugė L.. Gimtadienis tęsėsi per naktį, leido garsiau muziką, prasidėjo šokiai, padidėjo triukšmo lygis. Nakties metu atvyko policijos pareigūnai, su kuriais kalbėjo jis ir R.. Pareigūnai pasakė, kad atvyko dėl nusiskundimo dėl keliamo triukšmo ir paprašė patildyti muziką. Jie pritildė muziką ir pareigūnai išvažiavo. Po kiek laiko kažkas iš šventės dalyvių vėl pagarsino muziką. Policijos pareigūnai atvyko antrą kartą, įėjo į kiemą, o M., pamatęs pareigūnus, supykęs ėmė šaukti ant jų, kad jie įėjo į jo kiemą, klausė, kodėl jie įsibrovė ir jam buvo nuostaba, ko jie čia atvažiavo. Tada M. nubėgo prie garažo ir paėmė kūjį medine rankena, tačiau su tuo kūju nieko nedarė, rankoje palaikė, užsimojęs nebuvo. V. M. ramino, tada jis kūjį numetė. Girdėjo, kaip M. Ž. pareigūnams sakė, kad jeigu jie lįs, tai duos atgal ar panašiai. Galimai iš M. pusės buvo žeminančių žodžių pareigūnų atžvilgiu. M. klausė pareigūnų ko jie čia eina, vadino gaidžiais ir liepė nesiartinti ir panašiai, bet pareigūnai ėjo link M.. Priėję prie M. pasakė, kad pareigūnai atvyko dėl triukšmo, nes buvo gautas nusiskundimas iš kaimynų. M. nesutiko niekur eiti, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie nesusikalbėjo ir pareigūnai sugriebė M. už rankų, norėjo jam rankas užlaužti, tada jis su R., L. ir V. sakė pareigūnams paleisti M., sakė M. nesipriešinti ir rankomis bandė paimti M. už rankų, norėdami atitraukti jį nuo pareigūnų. Pareigūnai M. nepaleido, matė, kaip suplevėsavo M. ir pareigūnų rankos tarpusavyje, nes M. bandė ištrūkti. Nematė, kad M. smūgiavo ar stūmė pareigūnus. Viskas vyko greitai, buvo prieblanda, galėjo ir nematyti. Po to pareigūnai M. nusivedė į tarnybinį automobilį (1 t. b. l. 91–94).

Liudytoja V. M. parodė, kad su sugyventiniu M. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 4 d. buvo švenčiamas M. gimtadienis, į kurį buvo pakviesta svečių. Šventė prasidėjo apie 19.00 val., atvyko L. Š., R. M., J. E.. Šventė vyko per naktį. Nakties metu atvyko policijos pareigūnai ir paprašė sumažinti keliamą triukšmą, paprašė pritildyti muziką. Ji muziką išjungė ir vėliau ji nebuvo įjungta. Praėjus kažkiek laiko, vėl atvyko policijos pareigūnai, buvo du vyrai. Priėję prie vartelių paklausė, kodėl triukšmaujama. Pareigūnai įėjo į kiemą ir tada M. prieš juos atsistojo, klausė kodėl jie eina į jo kiemą, ko jie iš jo nori. Pareigūnai nieko neatsakė, tik ėjo link jo, po to paprašė prisistatyti. M. pasakė savo vardą, pavardę. M. nevadino pareigūnų necenzūriniais žodžiais, bet elgėsi prieš juos agresyviai, buvo nepatenkintas, kad jie atėjo į jo kiemą. Ji kelis kartus ramino M.. M. paėmė prie garažo durų stovintį kūjį ir traukėsi atgal nuo pareigūnų su tuo kūju, tačiau juo nebuvo užsimojęs. Ji klausė jo, ką jis daro, tada M. kūjį numetė. Ji matė, kad pareigūnai buvo išsitraukę „Taser“. Ji matė švieselę, nukreiptą į M. viršutinę kūno dalį. Tie pareigūnai ėjo tiesiai į M. ir į ją, jie neišsakė jokių reikalavimų, bent ji negirdėjo. Taip jie nuėjo iki kiemo galo ir ten įvyko kažkoks susistumdymas, kažkoks rankų pasimaskatavimas, viskas įvyko labai greitai, ji nespėjo pamatyti, kas ten iš tiesų įvyko. Ji nematė ar M. pastūmė kokį pareigūną, bet matė, kad pareigūnai jį suėmė už rankų jam už nugaros. Teigia, kad ji M. netraukė nuo pareigūnų, netrukdė pareigūnams. Ar kas nors iš šventės dalyvių bandė traukti M. nematė, nors stovėjo šalia. M. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Ji girdėjo, kaip M. kažką rėkavo automobilyje (1 t. b. l. 103–106).

Liudytoja I. S. parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 19.00 val., ji su draugu J. E. atvyko pas M. Ž. į gimtadienį, kuris vyko adresu (duomenys neskelbtini). Ji alkoholio nevartojo. Šventė vyko name, tik buvo išeinama į kiemą parūkyti. Šventės metu grojo muzika namo viduje. Apie 02.00 – 04.00 val. prie M. namo atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jie gavo kaimynų skundą dėl triukšmo. Ji iškart nuėjo ir išjungė muziką, o pareigūnai išvažiavo. Vėliau muzika vėl buvo įjungta, bet labai minimaliai, tokiu garsu, kaip žiūrint televizorių ir kieme jokio triukšmo jau nebuvo. Antrą kartą tie patys pareigūnai atvyko maždaug po pusvalandžio ir iš karto įėjo į namo kiemą. Ji priėjo prie pareigūnų, pasakė, kad yra blaivi ir klausė kokios problemos, tačiau pareigūnai į ją nereagavo. Ji jų paklausė, kodėl jie eina į privačią teritoriją, kodėl jie veržiasi į kiemo vidų, jeigu jie visi yra prie pat kiemo vartų ir kalbasi. Jie ėjo tikslingai link M., o M. nuo jų traukėsi, eidamas atbulas link savo kiemo galo. Kiemo pabaigoje pareigūnai paprašė M.prisistatyti, M. pasakė vardą, pavardę, gimimo metus. Visą tą laiką, kol jie ėjo prie jo, M. prašė, kad jie neartėtų link jo, kad jie neitų artyn jo ir neprovokuotų, bet pareigūnai vis tiek ėjo link jo ir tokiu būdu provokavo M.. Ji pasakė pareigūnams, kad jie neitų artyn M. ir jo neprovokuotų, to paties prašė ir M. žmona V.. V. atsistojo tarp M. ir pareigūnų sakydama ko jie eina link M., jis nieko nedaro, nei rėkia, nei mušasi, kodėl jie eina link M.. Pareigūnai kalbėjosi tik su M. – klausė jo vardo, pavardės, gimimo metų ir vis ėjo link jo, jie jį taip provokavo. M. supyko, klausė kokią jie turi teisę būti jo kieme ir jo teritorijoje, kai jis nieko blogo nedarė. Kai M. traukėsi nuo pareigūnų, paėmė kūjį, kurį tik laikė rankoje, tačiau juo neužsimojo, negrasino, netrukus jį numetė ant žemės. M. labai susinervino, policijos pareigūnai priėjo prie pat jo, prie pat veido ir M. ranka ar abiem rankomis palietė pareigūną į krūtinės sritį norėdamas, kad šis atsitrauktų. Jos nuomone, tai nebuvo pastūmimas ir tikrai nebuvo fizinio skausmo sukėlimas. Kai M. palietė vieną pareigūną, iš pareigūnų veidų ji pamatė, kad jie labai apsidžiaugė. Vienas jų pasakė, kad dabar jau galima imti, dabar jau viskas. Ji suprato, kad M. veiksmai bus traktuojami kaip pasipriešinimas pareigūnui. Pareigūnai užlaužė M. rankas, nors visi prašė to nedaryti, bei nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Ji girdėjo, kaip M. tame automobilyje rėkė, prašė paleisti (1 t. b. l. 109–113).

Rašytiniai įrodymai.

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. liepos 5 d. 04.55 val., M. Ž. nustatytas 2,02 promilių girtumas (1 t. b. l. 141).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Skoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Aprašyti apgadinimai, fotografuota (1 t. b. l. 31–38).

Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 5 d. 04.04 val. gautas pranešimas, kad išvykus policijos pareigūnams, buvo atėję kaimynai, kurie grasino ir vėl visu garsu leido muziką (1 t. b. l. 39).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. Ž. pateikė kūjį (1 t. b. l. 114–116), kuris buvo apžiūrėtas (1 t. b. l. 117–120).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad M. Ž. pateikė CD su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 131–134), kuri buvo apžiūrėta. Iš vaizdo medžiagos matyti du policijos pareigūnai, o priešais juos – vyriškis raudonos spalvos marškinėliais (toliau asmuo Nr. 1), vyriškis su juodais marškinėliais su baltais piešiniais ant krūtinės (toliau – asmuo Nr. 2). Įvykio metu visi asmenys šaukia, naudoja necenzūrinius žodžius. Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 2 - kaltinamasis M. Ž., pasitinka policijos pareigūnus šaukdamas „aš (necenzūrinis žodis) savo kieme, čia mano mašina, mano viskas, ko čia atėjai?“. 18 įrašo sekundę matyti, kad asmuo Nr. 2 mojuoja rankoje laikomu daiktu, panašiu į kūjį. Pareigūnai eina tolyn, matyti daugiau žmonių. Priešais pareigūnus einantis asmuo Nr. 2 numeta daiktą, panašų į kūjį, prie savęs ant žemės, moteris šviesiais plaukais pasilenkia ir paimtą daiktą, panašų į kūjį, kuris, kaip matyti, yra šviesios spalvos kotu su juodos spalvos galu ir numeta jį į dešinį šoną (25 įrašo sekundė), pasigirsta metamo daikto garsas, dešiniame šone matyti malkų krūva. Asmuo Nr. 2, atsisukęs į pareigūnus, pakeltu balso tonu, agresyviai jiems šaukia – „eikit iš čia“, “, pasigirsta antras moteriškas balsas - „nieko nedaro, ko jūs einat?“ Vyriškas balsas - „kas yra?“ Girdisi, kaip pareigūnai kažką sako ramiu tonu, tačiau per triukšmą nesigirdi jų žodžių. Asmuo Nr. 2 pakeltu tonu šaukia pareigūnams -“koks skirtumas? Ko atėjot?“ Antras moteriškas balsas - „jis neįžeidė jūsų.“ Asmuo Nr. 2 sako -“ko čia atėjot? Pasakykit, ko čia atėjot?“ Girdisi moteriškas balsas - „nu mes irgi filmuosim.“ Girdisi vyriškas balsas asmens Nr. 2 - „M. Ž.“, girdisi ramus pareigūno balsas - „kada gimęs“, asmuo Nr. 2 sako -“aštuoniasdešimt trečių nol septinto nol pirmo, kas yra?“ Moteriškas balsas - „vyrai, viskas tvarkoj, nieko blogo.“ Pareigūno balsas - „gerai.“ Asmens Nr. 2 balsas - „kas, ką? Kur, kame problemos?“. Girdisi pareigūno balsas - „už triukšmą“, asmens Nr. 2 balsas - “už kokį triukšmą“, toliau kalba pareigūnas ramiu tonu - „ policijos pareigūno...“, nesigirdi, ką sako pareigūnas, nes jį nuolat pertraukia pakelto tono asmens Nr. 2 balsas -“gerai, duok man (nesuprantamas žodis), visa kita, už kokius? Eik tu peklon, eik tu, nejuokink tu manęs“. Pareigūnai stovi priešais vyrą Nr. 2, šalia kurio stovi moteris šviesių plaukų. Asmuo Nr. 2 sako pareigūnams -“gerai, viskas gerai, pareigūno vardas, pavardė?“ Pareigūnas atsako - „D. Č..“ Vyriškis klausia - „D.?“ Pareigūnas atsako - „Č..“ Asmuo Nr. 2 - “gerai, kur jūsų lapas, kad jūs … ai, jum nereikia, jum (necenzūrinis žodis), a ne?“. Pareigūnai kažką sako ramiu tonu, tačiau nesigirdi žodžių, nes kartu kalba asmuo Nr. 2 pakeltu balso tonu su pareigūnais. Toliau asmuo Nr. 2, sako pareigūnams skirtus žodžius - „viskas, tada (necenzūrinis žodis), eik iš mano kiemo sakau, eik iš čia, tai eikit iš čia“. Girdisi pareigūno balsas - „liaukis pažeidinėti...“, toliau nesigirdi, nes asmuo Nr. 2 toliau šaukia pareigūnams, atsisukęs į juos - “aš nepažeidinėju jokių įstatymų, eikit iš čia. Kiek tam vaikui metų? Penkiolika? Nesvarbu, dvidešimt? Trim šeši? Nesvarbu, aš tiktai sakau.“ Moteris šviesiais plaukais pakeltu balso tonu sako pareigūnams - “aš matau, kad jūs provokuojat jį.“ Asmuo Nr. 2 agresyviu pakeltu balso tonu sako pareigūnams - “davai, eikit (necenzūrinis žodis) iš čia, eikit iš čia“. Moteris šviesiais plaukais sako pareigūnams - „jūs provokuojat, ką galvojat, aš nematau?“ Asmuo Nr. 2 vėl pakeltu balso tonu sako pareigūnams - „eikit iš čia, jum pasakė – eikit iš čia.“ Visi kalba vienu metu – neįmanoma suprasti atskirų žodžių. Stovi pareigūnai priešais asmenį Nr. 2 su moterimi šviesiais plaukais ir šalia dar stovi asmuo Nr. 1. Visi kalba vienu metu. Asmuo Nr. 2 toliau rėkia, mosikuodamas dešine ranka, pakelta aukštyn, stovėdamas prieš pareigūnus ir jiems šaukia -“aš nusiraminęs esu, eik iš mano kiemo. Užtenka, už kiemo tu ką nori, tą gali deklaruot, eik iš mano kiemo. Kai turėsi lapą … eik (necenzūrinis žodis) iš čia, tu manęs (necenzūrinis žodis), nieko..“ Kamera pasukama į dešinę pusę ir nesimato, kas vyksta kairėje pusėje, bet kažkoks veiksmas įvyko, nes matyti kažkoks susistumdymas, judančios rankos, nesimato, kieno rankos (įrašo laikas - 2 min. 19 sekundė ), pasigirsta moteriškas riksmas „Mariau!“, pasigirsta staigus pareigūno balsas - „nu dabar jau viskas !“. Girdisi asmens Nr. 2 balsas -“ne, aš nieko nedariau“. Girdisi balsai -“M., M.“, prietemoje matyti, kaip abu pareigūnai veda asmenį Nr. 2, kuris sako, kad“ tu mano kieme, eik iš čia (keiksmažodis)“, klausia pareigūno vardo, o kai šis pasako, kad D., sako, kad gal jis yra durnas, panaudoja keiksmažodį, sako, kad jis jo kieme, kad eitų iš čia. Kiti buvę asmenys trukdo sulaikymui, rėkia, replikuoja, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina pareigūnams, kad jie turės tarnybinę nuobaudą, asmuo Nr. 2 ir toliau žodžiais išvarinėja pareigūnus iš kiemo, keikiasi. Įsodinus į tarnybinį automobilį girdisi duslūs garsai (1 t., b. l. 135–139).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: 2020 m. liepos 5 d. apie 04.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, siekdamas išvengti atsakomybės dėl sukelto triukšmo ir sulaikymo dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, laikydamas rankose kūjį ir grasindamas jį panaudoti, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra vieną kartą rankomis suduodamas jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. Č. į krūtinę ir taip sukeldamas policijos pareigūnui fizinį skausmą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui D. Č..

BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams.

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo ir šiuo metu yra policijos pareigūnas, įvykio laiku vykdęs savo tarnybines pareigas. Nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformą, darbe buvo su tarnybiniu automobiliu. Akivaizdu, kad kaltinamasis tai matė ir suvokė, kaip tai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį jo sodyboje nakties metu buvo garsiai leidžiama muzika, kas laikoma administraciniu nusižengimu, todėl policijos pareigūnas (-ai) pagrįstai reikalavo, kad kaltinamasis vykdytų jo (-ų) teisėtus nurodymus, turėjo teisėtą pagrindą reikalauti kaltinamąjį nustoti pažeidinėti įstatymus, o šiam nepaklusus - naudoti prievartą. Policijos pareigūnai, dėl keliamo triukšmo antrą kartą privalėję vykti į įvykio vietą, ne tik, kad turėjo teisę įeiti į kaltinamojo namo teritoriją, kurioje ir toliau buvo daromas nusižengimas, bet turėjo teisę pareikalauti kaltinamojo pasiaiškinti, surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą, kuo viskas būtų ir baigęsi, jei ne kaltinamojo veiksmai, kuriais buvo peržengtos administracinio nusižengimo ribos, tai yra po kaltinamojo agresyvaus elgesio, policijos pareigūnų garbės, orumo žeminimo bei grasinimo sekęs kaltinamojo aktyvus fizinis kontaktas į pareigūno kūną.

Kaip pripažino pats kaltinamasis, patvirtino ir ištirti nukentėjusiojo D. Č., liudytojo M. B. parodymai, kad be to, jog agresyviai besielgęs, pareigūnus plūdęs necenzūriniais žodžiais, laikydamas rankose kūjį, ką pareigūnai suprato kaip grasinimą jį panaudoti, nes abu išsitraukė elektrošoko, tramdančio asmenis, prietaisus, kaltinamasis panaudojo ir fizinį smurtą, tai yra vieną kartą rankomis sudavė jį sulaikyti ketinusiam policijos pareigūnui D. Č. į krūtinę, dėl ko pareigūnas pajuto fizinį skausmą. Iš esmės šis kaltinamojo veiksmas bei jo pasekmė – sukeltas fizinis skausmas ir nulėmė tą aplinkybę, kuri kaltinamojo tokį elgesį padarė nusikalstamu.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno D. Č. parodymais, kad dėl kaltinamojo laikyto kūjo ir išsakytų žodžių, jie su kitu policijos pareigūnu juto grėsmę, o jam dėl suduoto smūgio buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis ir policijos pareigūnai, kurie, skirtingai nei kaltinamasis, buvo įspėti dėl melagingų parodymų, tarpusavyje nepažįstami ir nebuvo susidūrę jokiose konfliktinėse situacijose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis būtų galėję kaltinamąjį apkalbėti padarius kriminalinį nusikaltimą, pateikti melagingus duomenis apie įvykį.

Kaltinamojo kaltę dėl jo agresyvaus elgesio įrodo ir kitų byloje ištirtų anksčiau aprašytų liudytojų parodymai, garso įraše užfiksuoti duomenys, duomenys apie apgadintą policijos tarnybinį automobilį, kurie teismui neleidžia abejoti, kad kaltinamasis padarė veiksmus, nurodytus kaltinime.

Kaltinamasis turėjo visas sąlygas įvykdyti policijos pareigūno reikalavimą, tačiau tuo metu klaidingai įsivaizdavo, kad būtent jis turi valdingus įgalinimus nuspręsti, kokius veiksmus turi teisę ir kokių neturi teisės atlikti tarnybines pareigas atliekantys ir valdingus įgalinimus turintys policijos pareigūnai.

Taigi išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis, panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas einančiam policijos pareigūnui, kuriam sukėlė ir fizinį skausmą.

Tarp kaltinamojo veikos – smurto prieš policijos pareigūną ir dėl to atsiradusios pasekmės – fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo manymu, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Nustatyta, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčią dėl jo gebėjimo orientuotis apsprendžia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų visuma, kuri leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, suvokė ką daro, smurtą naudojo ir aktyviai priešinosi prieš savo pareigas vykdantį policijos pareigūną, todėl turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, ir tokių pasekmių siekė.

Įstatymo leidėjas BK 286 str. dispozicijoje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo grasinti ir vartoti fizinį smurtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad M. Ž., grasindamas panaudoti ir panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, dėl ko policijos pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

Kaltinamasis/jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sesers I. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Su tuo sutiko ir prokuroras.

Laiduotoja I. S. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo, su kaltinamuoju palaiko gerus ir glaudžius santykius, neteista, nebausta, dirba, mano, kad galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, kaltinamojo padarytą veiką vertina blogai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, už nusižengimus, nesusijusius su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, nebaustas, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina mažametį vaiką.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir savo veiksmus vertino kritiškai.

Turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam šioje byloje pareikšta nebuvo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Dėl laiduotojo.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, nebaustas, dirba, kas neleidžia jo neigiamai charakterizuoti. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtina, kad jų ryšys glaudus ir ji galės daryti teigiamą įtaką. Nepateisino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, veiką vertino blogai.

Teismas, įvertinęs pretendentės tapti laiduotoja charakterizuojančią medžiagą, jos deklaruojamus glaudžius ryšius su kaltinamuoju, jos neigiamą požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, jis nėra charakterizuojamas neigiamai, šiuo metu yra bedarbis, augina mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, todėl kaltinamojo turtinė padėtis nėra nesudėtinga, todėl, įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl tų pačių argumentų kaltinamajam neskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-07-05 04.23 val. iki 2020-07-06 14.15 val. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

CD su garso/vaizdo įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 134), palikti toliau saugoti byloje.

Kūjį/plaktuką, priklausantį kaltinamajam, saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK (kvitas 2020-09-11 Nr. 006601, 1 t., b. l. 122-123), kaip nusikaltimo padarymo įrankį/priemonę, konfiskuoti (BK 72 str.).

Proceso išlaidos.

Proceso (teismo pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,96 Eur, priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

M. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant seserį I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2020-07-05 04.23 val. iki 2020-07-06 14.15 val. (2 dienas/paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (dokumentą – pasą, prokuroro nutarimu laikinai išduotą kaltinamajam, kaltinamasis į bylą nėra sugrąžinęs).

Daiktinį įrodymą: CD su garso/vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą: kūjį/plaktuką, priklausantį kaltinamajam, saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 14,96 Eur (keturiolikos eurų 96 ct) proceso – teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė