Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam K. G., gynėjai advokatei A. F., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2015-06-30 apie 23 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,31 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Alsėdžių g. 42, Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyr. patruliams M. Š. ir A. D., tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, davė 200 eurų kyšį, padėdamas keturias kupiūras po 50 eurų tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis K. G. neprisipažino padaręs nusikaltimą, parodė, kad išvažiavęs iš kolegės ir nuvažiavęs į barą, kuris yra prie „Pasimatymo“, ten išgėrė 3 bokalus alus. Visa tai buvo apie 21-22 val. Grįžus iš baro, kadangi prie jo namų nebuvo kur pasatyti mašinos („Land Cruiser‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai važiavo vieną kvartalą toliau. Jis važiavo į Aukštuosius Šančius, Žarėnų g. 19, pas savo sugyventinę. Beeinant namo jį sustabdė keturi policininkai ir „įkišo“ jį į pareigūnų automobilį. Savo automobilyje pareigūnai neprašė jo pateikti dokumentų, tik tikrino girtumą. Nustatė 2,3 prom. Pareigūnai jam sakė, kad jis išgėręs, todėl kaltinamasis padavė pareigūnams pinigus į rankas ir paprašė nerašyti protokolo. Kadangi pareigūnai pinigus paėmė ir įsidėjo į kišenę, kaltinamasis suprato, kad viskas sutvarkyta. Be to, kito posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad galėjo būti, jog 2015-06-30 „Katpėdėlėje“ su bendradarbiu bei dar vienu pažįstamu kaltinamojo gimtadienio proga išgėrė alaus. Apie 20 val. iš „Katpėdėlės“ jis su bendradarbiu išvažiavo. Bendradarbis J. N. kaltinamojo automobiliu „Land Cruiser“, valst. Nr. 230, kaltinamąjį parvežė iki kaltinamojo gyvenamosios vietos šiuo metu, tai yra iki Alsėdžių g. 42, buto nežino. Šalia to namo yra ir draugo namas. Abiems išlipus, kaltinamajam uždarius automobilį ir einant link namų (kur jis gyvena pas savo sugyventinę), jam iš nugaros privažiavę sustojo du policijos automobiliai. Išlipęs pareigūnas liepė jam lipti į jų automobilį. Automobilyje kaltinamasis į alkotesterį įpūtė 2,31 prom. Tada pareigūnai pradėjo pildyti protokolą, kad kaltinamasis išgėręs vairavo automobilį. Kaltinamasis prašė pareigūnų nerašyti protokolo, nes pareigūnai jį sulaikė einantį, o ne mašinoje. Jo mašina tuo metu stovėjo aikštelėje. Prašydamas, kad pareigūnai nerašytų, kad jie galėtų susitarti, kaltinamasis, išsitraukęs piniginę, išėmė 4 kupiūras po 50 Eur ir padavė prie vairo sėdėjusiam pareigūnui. Pareigūnas, paėmęs pinigus ir įsikišę į kišenę, kaltinamąjį nusivežė į komisariatą. Čia, nieko jo neklausinėdami, pralaikė iki kokios 3 val. ir išleido į namus. Pareigūnai automobilyje jo neįspėjo, kad kaltinamasis pinigų neduotų. Kaltinamojo teigimu, policija jį sulaikė apie 20 val. – tuo metu dar buvo šviesu, negalėjo būti 23.10 val.

Nors kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Liudytojas M. Š. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 17-18), kad dirbant kartu su vyr. patruliu A. D. apie 22.50 val. iš VPK gavo pranešimą vykti link PC ,, Molas“, kur galimai yra neblaivus vairuotojas. Bendraujant su VPK budėtoju, jis pasakė, kad „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuoja Prancūzų g., paskui pasuko į Alsėdžių g. 23.10 val. ties Alsėdžių g. 42 pastebėję važiuojantį raudonos spalvos „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė su specialiais šviesos bei garso signalais. Jam priėjus prie transporto priemonės vairuotojo, nuo šio jautė sklindantį alkoholio kvapą, pilietis nerišliai bendravo. Pilietis paaiškino, kad važiuoja iš baro ir alkoholio vartojo visai nedaug. Pilietis, kaip vėliau paaiškėjo K. G., nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės techninės apžiūros bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. K. G. alkoholio matuokliu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2.31 prom. Piliečiui paaiškinus, kad jam bus surašytas ATP protokolas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, t. y. dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nepateikiant vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės techninės apžiūros, registracijos liudijimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, jis teigė, kad nenori, jog jie formintų administracinį teisės pažeidimą ir nori ,,susitarti“. Paaiškinus asmeniui, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis teigė, kad suprato, tačiau nenori prarasti teisių ir toliau siūlė ,,susitarti“. Tris kartus piliečiui paaiškinus, kad nebandytų papirkti policijos pareigūnų, jis į perspėjimus nereagavo ir padėjo keturias 50 nominalo eurų kupiūras ant galinės automobilio sėdynės, prašydamas nerašyti protokolo. Pilietis buvo pristatytas į Kauno AVPK Centro PK. Iš budėtojo pranešimų buvo susidaręs įspūdis, kad, kokiomis gatvėmis važiuoja neblaivus asmuo, pranešinėjo iš paskos K. G. važiuojantis vairuotojas. Mašiną pamačius Alsėdžių g., iki kol jie ją sustabdė, mašina nebuvo niekur sustojusi. Automobiliu važiavo tik vienas žmogus. Jie (pareigūnai) bendravo su tuo pačiu žmogumi, kuris automobilį vairavo.

Liudytojas A. D. parodė, kad vasaros metu, buvo jau sutemę, gal naktis, dirbant su kolega M. Š., gavo pranešimą iš Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad vairuoja neblaivus asmuo. Automobilis lyg buvo džipas. Minėtą automobilį jie pastebėjo Aukštuosiuose Šančiuose, kai jau buvo įvažiavęs į kiemą, ir jį sustabdė. Galbūt tame kieme minėtas automobilis norėjo kažkur parkuotis. Pradėjus bendrauti su vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Patikrinus alkotesteriu, lyg buvo nustatytas vidutinis girtumas. Forminant dokumentus, vairuotojas pradėjo siūlyti pinigų, kad jie to nedarytų. Jo pasiūlymas buvo nevienkartinis, siūlyta buvo labai daug kartų, nes eilę kartų liudytojas pats asmeniškai vairuotoją įspėjo. Po to lyg piniginę išsitraukė ir jų tarnybiniame automobilyje padėjo pinigus. Įspėjus, kad pasiimtų pinigus atgal, kad nesiūlytų, kad už tai numatyta atsakomybė, kad vis tiek bus rašomas protokolas, vairuotojas vis tiek primygtinai reikalavo jo nerašyti. Nors jam eilę kartų buvo paaiškinta apie atsakomybę, vairuotojas vis tiek prašė, matyt, buvo jau per daug neblaivus. Iki kol minėtą automobilį sustabdė, minėtas automobilis nebuvo niekur sustojęs, kad išleisti ar paimti kokį keleivį. Patvirtino, kad kai automobilis buvo sustabdytas, jame buvo tik minėtas vairuotojas. Paaiškino, kad tokių įvykių, kai žmonės bando išvengti atsakomybės, pasitaiko dažnai, todėl tiksliai minėto įvykio visų detalių jis neatsimena ar gali sumaišyti. Teisingiausiai yra parašyta jo liudytojo apklausos protokole, nes tada būna apklausiamas po įvykio ir tada daugiau detalių atsimena. Be to, paprastai po įvykio būna surašomas tarnybinis pranešimas.

Liudytojas J. N. parodė, kad su kaltinamuoju yra bendradarbiai, abu dirba Kauno kolegijoje. Paaiškino, kad po Joninių grįžus iš atostogų, birželio ar 30 d., ar 29 d., tiksliai kurią dieną buvo įvykis, negali pasakyti, su K. G. važiuojant namo, užvažiavo į barą prie „Pasimatymo“, „Iki“ prekybos centre, greičiausiai tai „Katpėdėlė“. Kartu buvo ir liudytojui nepažįstamas asmuo. Bare jie prabuvo gana ilgai, grįžo kartu su K. G. namo, kol dar nebuvo sutemę. Liudytojas nurodė alkoholio nevartojęs, vairavęs kolegos automobilį. Kadangi K. G. kiemas yra prie daugiaaukščio namo ir, vėliau parvažiavus, praktiškai nėra kur pasistatyti mašinos, liudytojas automobilį pastatė ne aikštelėje, o toliau nuo jos, tai yra, netoli mokyklos stadiono, prie šiukšlių konteinerių (į kiemą buvo įvažiavę, neradus vietų, apsisuko, apvažiavo ratuką ir nuvažiavę pastatė prie stadiono). Liudytojui einant namo, jis negirdėjo, kad kolega bandytų užvedinėti automobilį, taigi tai reiškia, kad jiems išsiskyrus, kolega niekur nevažiavo. Taip pat negirdėjo, kad į tą vietą, kur paliko automobilį, būtų atvažiavusi policija. Jei policijos sirenos „kauktų“, būtų aiškiai girdėjęs. Kada jo kolega spėjo pareigūnams duoti kyšį, liudytojas nežino.

Vyr. patrulio M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-30, dirbant kartu su vyr. patruliu A. D., apie 22.50 val. iš VPK gavo pranešimą vykti link PC ,,Molas“, kur galimai yra neblaivus vairuotojas. Bendraujant su VPK budėtoju, pastarasis pasakė, kad „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuoja Prancūzų g., paskui pasuko į Alsėdžių g. 23.10 val. ties Alsėdžių g. 42 pastebėję važiuojantį raudonos spalvos „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė transporto priemonę su specialiais šviesos bei garso signalais. M. Š. priėjus prie transporto priemonės vairuotojo, nuo jo jautė sklindantį alkoholio kvapą, pilietis nerišliai bendravo. Pilietis paaiškino, kad važiuoja iš baro ir alkoholio vartojo visai nedaug. Pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, K. G., nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės techninės apžiūros bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. K. Gedminui alkoholio matuokliu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,31 prom. girtumas. Piliečiui paaiškinus, kad jam bus surašytas ATP protokolas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, t. y. dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis teigė, kad nenori, jog jie formintų administracinį teisės pažeidimą ir nori ,,susitarti“. Paaiškinus asmeniui, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis teigė, kad suprato, tačiau nenori prarasti teisių ir toliau siūlė ,,susitarti“. Tris kartus piliečiui paaiškinus, kad nebandytų papirkti policijos pareigūnų, jis į perspėjimus nereagavo ir padėjo keturias kupiūras po 50 eurų ant galinės automobilio sėdynės, sakydamas, jog nenori, kad būtų suformintas administracinis teisės pažeidimas. Dėl įvykusio buvo informuotas VPK budėtojas, iškviesta operatyvinė grupė. Transporto priemonė nutransportuota nebuvo, kadangi asmuo, jų sustabdytas, ją pastatė stovėjimo aikštelėje, dėl ko saugiam eismui ji netrukdė (b. l. 13).

Vyr. patrulio A. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir M. Š. tarnybiniame pranešime (b. l. 14).

2015-06-30 Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad K. G. 2015-06-30 23.10 val., Kaune, Alsėdžių g. 42, vairavo transporto priemonę ,,Toyota Land Gruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,31 prom.), taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė privalomų turėti dokumentų, tuo pažeisdamas KET 14, 16 p. reikalavimus, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., 124 str. 8 d. (b. l. 27). Protokole taip pat įrašytas K. G. savo ranka rašytas paaiškinimas dėl įvykio, kur jis nurodo, kad vairavo neblaivus, gailisi.

Neblaivumo patikrinimo dokumente (b. l. 26) užfiksuota, kad 2015-06-30 23.10 val. K. G. nustatytas 2,31 prom. girtumas.

Nors kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų M. Š., A. D. parodymais, kurie parodė aiškiai matę, kad K. G. vairuojamas automobilis važiavo Alsėdžių gatve, ir jie jį ties Alsėdžių g. 42 namu sustabdė su šviesos bei garso signalais. Abu liudytojai patvirtino, kad būtent apie šį automobilį pranešė VPK budėtojas – kad automobilis važiuoja nuo PC „Molas“, kad važiuoja Prancūzų gatve, kad pasuko į Alsėdžių gatvę, kur jį liudytojai pastebėjo ir sustabdė. Abu liudytojai taip pat patvirtino, kad automobilyje buvo tik vienas žmogus – kaip paaiškėjo vėliau, jo vairuotojas – K. G.. Abu liudytojai nurodė, kad vairuotojas buvo neblaivus, jam buvo nustatytas girtumas, o vairuotojas, bandydamas išsiderėti, kad jam nebūtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl automobilio vairavimo neblaiviam, vis ragino pareigūnus „susitarti“, ir pareigūnams nesutinkant, padėjo ant galinės sėdynės 200 eurų. Taigi šiais liudytojų parodymais paneigta kaltinamojo versija, kad jo automobilį parvairavo iki kaltinamojo namų draugas, kad kaltinamasis automobilyje buvo tik keleivis ir automobilio nevairavo, o patį kaltinamąjį policija sulaikė jau einantį link namų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie yra iš esmės vienodi, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, su kaltinamuoju liudytojai nepažįstami, taigi jo atžvilgiu neturi jokių piktumų, tad neturi ir jokio pagrindo kaltinamąjį apkalbėti. Nors kaltinamojo nurodytą įvykio versiją, teismo posėdžio metu tvirtino kaltinamojo nurodytas liudytojas – J. N., tačiau iš minėto asmens nurodytų aplinkybių, kokiu laiku jis su kaltinamuoju grįžo namo, kad išsiskyrus su kaltinamuoju ir liudytojui einant namo jokių policijos ekipažų atvažiuojant nematė, peršasi išvada, kad galimai ar tą pačią, ar kitą dieną liudytojas iš tikrųjų su kaltinamuoju buvo bare, šventė, kartu grįžo namo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo padaryta veika buvo arba kitą dieną, arba tos pačios dienos vėlesniu laiku, kai liudytojas su kaltinamuoju jau buvo išsiskyrę. Be to, ir paties kaltinamojo parodymai yra nevienodi tarpusavyje, nelogiški: vieno posėdžio metu kaltinamasis teigė iš baro važiavęs pats ir vienas, važiavęs pas Žarėnų g. 19 gyvenančią savo sugyventinę, kito pasėdžio metu jau teigė, kad iš baro jį vežė bendradarbis, abu važiavo namo, abiejų posėdžių metu nurodė skirtingas automobilio pastatymo vietas. Be to, iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame kaltinamasis K. G. parašė, jog jis vairavo neblaivus ir dėl to gailisi, kas patvirtina liudytojų M. Š., A. D. parodymus, kad kaltinamasis vairavo automobilį ir jį vairavo neblaivus. Todėl kaltinamojo parodymus bylos nagrinėjimo metu teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis K. G., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už automobilio vairavimą neblaiviam bei kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat policijos pareigūnams norint užfiksuoti padarytą KET pažeidimą (vairavimą transporto priemonę neblaiviam), primygtinai bandė įsiūlyti policijos pareigūnams 200 eurų bei juos padėjo policijos pareigūnų automobilyje ant galinės sėdynės, tuo siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi kaltinamasis K. G. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 227 str. 2 d.

Kaltinamasis K. G. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neteistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė su delyru (b. l. 33), specialisto išvadoje nurodyta, kad K. G. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 37).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nėra.

Nors kaltinamasis K. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, tačiau padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (kaltu neprisipažino, taigi ir nesigailėjo), nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau dirba, todėl kaltinamajam skirtina bausmė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamajam netikslinga skirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, ir jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnės bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, mažesnį, nei numatytas bausmės – baudos už nusikaltimus vidurkis.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keturios 50 eurų kupiūros: Nr. X81690337289, Nr. X34689434897, Nr. X81996282263, Nr. S34507875202, perduotos saugoti į Kauno apskrities VPK finansų skyrių (b. l. 24-25), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos.

Byloje buvo gauta 2015-11-30 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4664, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Angelė Fominienė teikia antrinę teisinę pagalbą K. G. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 98,43 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., ir nuteisti 15 MGL (564,9 Eur) bauda.

Išaiškinti K. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 str., keturias 50 eurų kupiūras: Nr. X81690337289, Nr. X34689434897, Nr. X81996282263, Nr. S34507875202, perduotas saugoti į Kauno AVPK Finansų skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo K. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.