Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
1A-571-383-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Laimutis Jankauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A -571-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00960-09-3Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.
(S) Pranešėjas V. VitunskasTeisėja L. KymantienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, nuteistajam A. P., nuteistojo gynėjui advokatui Dariui Matulevičiui, civilinio ieškovo atstovams T. Č., advokatui Laimučiui Jankauskui teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal LR BK 183 str.1 d. ir jam paskirta bausmė - 10 MGL dydžio bauda – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų) dydžio bauda; priteista iš A. P. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 3962,18 Lt (trys tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt du) litai 18 ct civilinio ieškinio padengimui bei 2662,00 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt du) litai teismo išlaidų; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas pagal LR BK 183 str.1 d. už tai, kad jis 2008 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonės vardu įsigijo ilgalaikį turtą - nešiojamą kompiuterį „Apple Mac Book MB 133"-3550 Lt vertės, 6 vnt. „Dotz" ratlankius, 4 vnt. „Vredestein V" padangas bendros 250 litų vertės, tačiau 2009 m. sausio 19 d., nutraukęs darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pasisavino jam patikėtą turtą, negrąžino kompiuterio, nesumokėjo už įsigytą asmeninį turtą, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą 3962,18 litų sumai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendžio dalį, kuria buvo atmesta dalis civilinio ieškinio reikalavimų ir civilinį ieškinį patenkinti pilnai. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo už kaltinamojo pasisavintus 6 vnt. „Dotz“ ratlankių, 4 vnt. „Vredestein“ padangų. Nuosprendžiu A. P. teisingai pripažintas kaltu, padarius LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas šioje byloje. A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iš ilgalaikio turto apskaitos nurašė 6 vnt. „Dotz“ ratlankių, 4 vnt. „Vredestein“ padangų kaip nusidėvėjusius, tuo sudarydamas sau palankias sąlygas šį turtą paversti savo nuosavybe. Nurašant paminėtas vertybes, buvo sukurta buhalterinė ratlankių ir padangų vertė, kuri neatitinka šių daiktų rinkos vertės. Padangų ir ratlankių įsigijimo vertė buvo 9886 Lt (kas matyti iš sąskaitų faktūrų Nr. KAU0025752, KAU0019307), UAB (duomenys neskelbtini) nesinaudojo šiomis vertybėmis, jos buvo reikalingos tik nuteistajam eksploatuojant nuosavybės teise priklausantį prabangų automobilį „Audi A8“. Tokiu būdu liko neatlyginta civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žala sumoje 9886 Lt. Apylinkės teismas civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo atmesti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už kaltinamojo pasisavintus „Dotz“ ratlankius ir „Vredestein“ padangas, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 str. 5 d. reikalavimus. Be to, dalies civilinio ieškinio reikalavimų atmetimas prieštarauja nuosprendžio išvadai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką – tai yra pasisavino 6 vnt. „Dotz“ ratlankių bei 4 vnt. „Vredestein“ padangų. Apeliantas remiasi tuo specialistės I. V. parodymu, jog kaltinamajam panaudojus 6 vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų savo asmeniniam automobiliui, kurio nuomos ir panaudos sutartis su bendrove nesudaryta, padarytos žalos dydis lygus tų ratlankių ir padangų įsigijimo vertei. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio (dėl 6 vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų) turi būti pakeistas ir civilinis ieškinys patenkintas pilnai.

Teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą, motyvuojant tuo, kad naudodamas įmonės turtą savo automobiliui kaltinamasis padarė žalą įmonei. Nuteistasis ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti, motyvuojant tuo, kad padangas ir ratlankius kaip sudėvėtus nurašė generalinio direktoriaus sudaryta komisija, kaltinamasis šiuos daiktus grąžino, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pilną įsigijimo kainą už juos.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio klausimas ir nesutinkama su tuo, jog apylinkės teismas nesprendė dalies civilinio ieškinio dėl 6 vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų įsigijimo. Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas atmetė ieškinį, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.

A. P. pateikti kaltinimai susiję su tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonės vardu įsigijo ilgalaikį turtą - nešiojamą kompiuterį „Apple Mac Book MB 133"-3550 Lt vertės, 6 vnt. „Dotz" ratlankius, 4 vnt. „Vredestein V" padangas bendros 250 litų vertės, tačiau 2009 m. sausio 19 d., nutraukęs darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pasisavino jam patikėtą turtą - negrąžino kompiuterio, nesumokėjo už įsigytą asmeninį turtą, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą 3962,18 litų sumai. Taigi, nuosprendžiu nustatyta, kad jis pasisavino kompiuterį „Apple Mac Book MB-133“.

Byloje buvo pareikštas civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys 14 0940,40 litų sumai turtinei žalai atlyginti bei 2 662,00 teismo išlaidų. Teismas gi netenkinto pilnai ieškovo civilinio ieškinio, kaip nepagrįsto, priteisdamas iš A. P. 3962,18 litų sumą tik už grąžintą sugadintą kompiuterį, atskaičius jo nusidėvėjimą 842,22 litų bei gautas lėšas 250 litų už realizavimą. Apylinkės teismas atmetė civilinį ieškinį dėl 6 vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų. Nors teismas ir nemotyvavo tokio savo sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad ieškinys dėl paminėtų daiktų atmestas pagrįstai. Bylos duomenimis neįrodyta, jog A. P. šias vertybes pasisavino.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosios bylose apžvalgos 9.1 punkte išaiškinta, kad nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną.

Apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo A. P. padėties, tenkinant civilinio ieškovo atstovo skundą ir priteisiant jo prašomą sumą už 6 vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų, kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis paminėtus daiktus pasisavino. Nuosprendžio nusikalstamos veikos aprašomojoje dalyje konstatuota, kad galutinė turtinė žala padaryta 3962,18 litų. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas prašymas priteisti civilinį ieškinį išeitų iš nusikalstamos veikos aprašyme nustatytos žalos ribų.

Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tais pagrindais, kurie nurodyti prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde. Šioje gi byloje skundas yra dėl dalies civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau apeliantas neskundžia paminėtų ratlankių ir padangų negrąžinimo ar kitokiu būdu gautų pajamų už šiuos daiktus pasisavinimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, tai yra prokuroras prašė papildyti kaltinimą ir tuo, kad A. P. pasisavino ne tik nešiojamą kompiuterį Apple Mac Book MB-133, bet ir papildyti kaltinimą tuo, jog A. P. pasisavino dar ir 6 vnt. „Dotz“ ratlankių bei 4 vnt. „Vredestein“ padangų, kurie buvo nurašyti kaip nusidėvėję. Teismas gi pagrįstai neinkriminavo ratlankių ir padangų pasisavinimo epizodo.

Bylos duomenimis nustatytas paminėtų daiktų įsigijimo faktas: sąskaitomis faktūromis KAU Nr.0025752 ir KAU Nr. 0019307, konstatuojama, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjas A. P. (sąskaitos gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 4 vnt. padangų „VREDESTEIN". 6 vnt. ratlankių “DOTZ" - 9666 Lt sumoje ( t.1.b.1.21 -22).

Įsigyti daiktai tinkamai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje: UAB (duomenys neskelbtini) prekių pajamavimo orderiais nurodoma, kad įmonėje užpajamuotos 4 vnt. padangų ir 6 vnt. ratlankių (t.1.b.1.42-43).

Sunaudotas turtas nurašytas teisės aktų nustatyta tvarka: 2008-04-23 nurašymo aktais Nr. RA 04/05 bei Nr. RA07/05 konstatuojama, jog šios įsigytos padangos 4vnt. bei ratlankiai 6vnt. nurašyti komisijai nustatant, kad sunaudota (t.2. b.l.47-48).

Kaltinamajam negrąžinus šių daiktų, po pareikalavimo jie buvo grąžinti: byloje esančiu raštu nustatyta, jog kaltinamojo grąžinti minėti ratlankiai DOTZ HANZO 6 vnt. realizuoti 2010-11-12 už 210 litų (t.2, b. l. 15, 100).

Taigi, akivaizdu, kad A. P. yra negalimas 6 vnt. „Dotz“ ratlankių bei 4 vnt. „Vredestein“ padangų pasisavinimo inkriminavimas.

Pažymėtina tai, turto pasisavinimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto valdymas yra reguliuojamas civilinės teisės normomis ir sutarčių pagrindu. Bendrovės turtą akcininkai valdo remiantis civilinės teisės normomis bei bendrovės įstatais. Teismas teisingai pripažino, jog UAB (duomenys neskelbtini) turtą A. P. valdė kaip įmonės direktorius, turėdamas šį turtą savo žinioje. Tam, kad civilinės teisės pagrindu valdomas turtas būtų pripažintas neteisėtai ir neatlygintinai paverstas savu, turi būti atlikti neteisėti veiksmai, kurie patvirtintų kaltininko sumanymą jo dispozicijoje esantį turtą paversti savu. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. P. šį turtą įgijo iš bendrovės lėšų, tačiau pateikė buhalterijai įsigijimo dokumentus, kad turtas būtų įtrauktas į bendrovės turto sąrašą. Kuomet A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi savo automobiliu AUDI A8 valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sudaryta panaudos sutartis, todėl visos eksploatacinės išlaidos turėjo būti mokomos iš įmonės ir jos turėtų būti nurašomos į eksploatacines veiklos išlaidas. Jis buvo suinteresuotas, kad įmonė padengtų eksploatacijos išlaidas: padangas, benziną. Kas savaitę užsipildavo kurą. Eksploatuojant padangas pateko į duobę ir sulankstė 2 ratlankius, todėl nusipirko du tokius pačius. Padangos ir ratlankiai buvo naudojami įmonės reikmėms. Remiantis byloje esančiu 2008-04-23 nurašymo aktais Nr. RA 04/05 bei Nr. RA07/05, kuriose konstatuojama, jog šios įsigytos padangos 4vnt. bei ratlankiai 6vnt. nurašyti komisijai nustatant, kad sunaudota (t.2. b.l.47-4) bei byloje esančiu raštu, kuriame nustatyta, jog kaltinamojo grąžinti minėti ratlankiai DOTZ HANZO 6 vnt. realizuoti 2010-11-12d. už 210 litų (t.2. b.l. 15, 100) , daroma išvada, kad A. P. neturėjo tyčios pasisavinti 6vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų, kadangi paminėtos vertybės buvo nurašytos kaip nusidėvėjusios, be to, jos sugrąžintos bendrovei ir sunaikintos įstatymų nustatyta tvraka. Daroma išvada, kad negalima A. P. inkriminuoti 6 vnt. „Dotz“ ratlankių, 4 vnt. bei „Vredestein“ pasisavinimo. Be to, nėra ir nebuvo prokuroro pateikta kaltinimų dėl to, kad naudojantis paminėtomis automobilio detalėmis įmonei būtų padaryta žala. Padangos ir ratlankiai grąžinti, jie nurašyti iš apskaitos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagrindo atlyginti prašomą 9886 Lt žalą nėra. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl nesant žalos padarymo fakto, negalimas ir civilinio ieškinio atlyginimas toje dalyje.

Šalies argumentai

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti kaltinamojo A. P. teisinės padėties, priteisdamas civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai apeliaciniame skunde prašomą 9886 Lt sumą už 6 vnt. „Dotz“ ratlankių ir 4 vnt. „Vredestein“ padangų. Nėra nenuginčijamai nustatyta, kad A. P. juos pasisavino ir tokiu būdu padarė įmonei žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, todėl civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra, jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

nutarė:

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėEgidijus Jonas Grigaravičius