- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1-24-876/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- A. Š., B. S., L. M.
- Nukentėjusysis
- G. M.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems A. Š., B. S., L. M., kaltinamosios B. S. gynėjui advokatui R. B., nukentėjusiajai G. M. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 28 d. Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukta baudžiamoji byla Nr. 91-1-00573-11 Lietuvos Respublikos B 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, neteistas;
B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista;
L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini); gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinami nusikaltimo, numatyt Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š., B. S., L. M. 2014 m. kovo 15 d. apie 1.30 val., Bažnyčios gatvėje, Šakių mieste, viešoje vietoje, prie parduotuvės „IKI“, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia, dėl menkavertės dingsties pastūmė, sudavė mažiausiai keturis kartus delnu, kumščiu G. M. į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaktoje, kairiame žaste, kairės rankos III piršto nago plėštinę žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. nurodė, kad išėjo iš klubo, lipo laiptais. Buvo daug žmonių, o šone stovėjo G. M., ją eidamas netyčia pečiu užkliudė. Nukentėjusioji ant jo pradėjo šaukti, ir jis ant jos šaukė. Tuomet jis pastūmė nukentėjusiąją trimis pirštais į petį. Lipo į viršų toliau ir jam pasakė, kad nukentėjusioji metė į jį cigaretės nuorūką. Jo draugė pamatė, kad metė į jį cigaretės nuorūką, ir abi dėl to susikabino plaukais. Kas nukentėjusiajai sudavė smūgius, jis nežino. Jis tik pastūmė į petį, nusisuko ir nuėjo. Po to jo draugė plaukais susikabino. Pokalbio, kad „ji boba“ (nukentėjusioji) nebuvo, jis neprovokavo kišdamas arti veido prie nukentėjusiosios. Jis nematė, kuri mergina pirma kibo į plaukus, o kumščių ir smūgių tikrai nebuvo. Po 15 ar 10 min išėjo iš klubo, pamatė, kad mušėsi. Tada L. paėmė ir nunešė link kebabinės. Dėl ko merginos mušėsi, jis nežino. Prisipažįsta, kad pastūmė nukentėjusiąją. Tuo metu, kai laiptais ėjo su B. namo, jis lipdamas nukentėjusiąją pastūmė ir nuėjo. Po to sustojo, nes nukentėjusioji pradėjo šaukti, o B. užlipo laiptais. Jis atskyrė jas (B. ir nukentėjusiąją), nes buvo plaukais susikabinusios, muštynių nebuvo. Po jo smurtinių veiksmų nebuvo, tik B. su nukentėjusiąją buvo plaukais susikabinusios. Smūgių jis nematė. Mano, kad jo elgesys nebuvo tinkamas, taip daryt nereikėjo. B. taip pat nereikėjo muštis, o L. situacijos jis nežino. Iš klubo išėjo dviese su B., norėjo eiti namo. Viduryje laiptų, prie šono stovėjo G., buvo daug žmonių, todėl užkliudė su pečiu. Pradėjo šaukti vienas ant kito, nukentėjusiąją pastūmė, nusisuko ir nuėjo. B. tuo metu buvo viršuj, gal 5 laiptais aukščiau, laukė ir žiūrėjo, kas vyko. B. pamatė, kad metė į jį cigaretės nuorūką. Po ko jos susikibo. Kai jos susikibo, jis buvo už B., jau buvau užlipęs laiptais. Tuo metu kur buvo L., nežino, gal viduje. Daugiau susidūrimų su nukentėjusiąją nebuvo. Po to, kai jas išskyrė, jis su B. atgal į klubą nuėjo, tuo ir pasibaigė jų konfliktas su nukentėjusiąja. Šioje vietoje L. išviso nebuvo. Į klubą grįžo, nes B. buvo perrėžtas kaklas, ji norėjo nusiprausti. Į vidų išėjo B. apsiprausti, po kokių 10-15 min. jis išėjo į lauką parūkyti ir tada pamatė, kad kažkas vyksta. Priėjės pamatė L.. Persimetė ją per petį ir nunešė. Skyrė jas, kad nebūtų didelio konflikto. L. pažinojo, todėl ją ir atitraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamoji B. S. nurodė, kad ji išėjo su savo draugu A. iš naktinio klubo, draugas ėjo už jos, o ji lipo priekyje laiptais. Užlipus laiptais laukė, kol A. ateis ir matė, kaip jis sukonfliktavo su G.. Girdėjo, kad jie šaukia kažką, atsisukus pamatė, kad nukentėjusioji meta į A. cigaretės nuorūką. Ji priėjo prie nukentėjusiosios, kuri pradėjo ant jos šaukti, kišdama arti prie jos veidą. Ji nukentėjusiąją nustūmė nuo savęs, tada įsikibo į plaukus. Pasitampė už plaukų, smūgių ji jai nesudavė. Po to nuėjo į klubą susitvarkyti ir išeidama, sutiko L.. Pasakė, kad susipyko su G. M., viską jai papasakojo. Tada L. nuėjo su nukentėjusiąją aiškintis, o kas tarp jų buvo ji nematė. Su L. ji nesitarė, ši sakė, kad nueis pakalbėti. Ji nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, nukentėjusiosios pulti nenorėjo. Pamatė, kad nukentėjusioji meta nuorūką į A. striukę. Ji Su A. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Todėl priėjo paklausti, kodėl ji taip daro. Nukentėjusioji pradėjo ant jos šaukti, todėl nuo savęs ją nustūmė. Abi buvo susinervinusios, todėl įvyko konfliktas. Ji neprašė, kad L. su ja pyktųsi. Ji gynė save, kad nesiartintų prie jos.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji L. M. nurodė, kad buvo klube, išeidama parūkyti susitiko apsiverkusią, susivėlusią B.. Paklausė kas yra, pasakė, kad susipyko su G. M.. Dar įvardino vaikiną, su kuriuo ji draugauja, todėl iškart žinojo, kas tokia. Nuėjo su G. pakalbėt, užlipo laiptais į viršų, ši stovėjo su dviem draugėm. Priėjo ir paklausė, kas atsitiko, tačiau G. su ja nekalbėjo. Viena iš draugių pradėjo kalbėti nerišliais sakiniais. Ji dar kartą G. paklausė, tada ši priėjo arčiau ir stūmė ją, tada jos susikibo už plaukų. Visas konfliktas, kai buvo susikibusios už plaukų, truko daugiausiai 2-3 min. Tada atbėgo A. ir ją nunešė. Tą vakarą G. daugiau nematė. Per konfliktą negali pasakyt, ar smūgių nesudavė. Ką daryti, kaip išsiaiškinti su niekuo nesitarė. Pamatė apsiverkusią draugę, nutarė nueiti pakalbėt. Pakalbėjimas tuo baigėsi, kad nukentėjusioji pastūmė ją į šoną, nors ji jokių kėslų neturėjo. Dėl A. Š. blaivumo pasisakyt negali, nes nematė jo, pamatė tik tada, kai ją nutempė. O ji, B. tą vakarą alkoholio nevartojo. Nurodė, kad ji turi teisę konfliktinėje situacijoje išsiaiškint. Ji studijuoju (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. M. nurodė, kad ji, G. P., A. P. stovėjo ant laiptų. Pro šalį eidamas A. Š. grubiai ją pastūmė. Prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau prie jo prisijungė B., po žodinio konflikto jos susikibo, dar vėliau prisijungė L.. Po to jas kažkas išskyrė, jie išsiskirstė. Ji vėliau nuvyko į ligoninę. Eidamas pečiu mane A. Š. ją užkliudė, nežino ar netyčia. Ji A. Š. nepažinojo. Su juo konfliktavo žodžiu, norėjo, kad jis atsiprašytų. Vėliau A. nuėjo ir atėjo B. iš lauko kažkur, ir su ja konfliktavo. Konfliktas kilo dėl to, kad B. gal galvojo, kad ji kabinėjosi prie jos draugo. Tiksliai kas ką pasakė B., nepamena. Pirmiausiai su A. Š. konfliktavo. Po to jie visi gražiuoju bandė aiškintis, bet nepavyko, todėl su B. susikibo už plaukų. Pirma pradėjo B., ji sudavė smūgius jai į veidą. Buvo mėlynių ant veido. Vėliau atėjo L. aiškintis. Iš pradžių ji su B. ir L.kalbėjo. Vėliau B. nuėjo ir jos liko dvi kalbėtis. Pirmas smūgis buvo iš L., o ji gynėsi. L. pradžioje vieną smūgį sudavė, paskui susikibo, kiek smūgių buvo nepamena. Kai konfliktavo su merginom A. Š. nematė. Konfliktavo su kiekviena atskirai. Vėliau, kai su L. konfliktavo, B. bandė skirt, tempt kažkurią iš jų. B. buvo kažkur šalia. A. Š., kai konfliktavo žodžiais, ją pastūmė ranka. Visi konflikto veiksmai buvo susiję. Tik gal L. tikrųjų priežasčių nežinojo. Žala jai atlyginta, ieškinio nereiškia. Klubas randasi prie Iki parduotuvės, rūsyje. Kadangi muzika nepatiko, todėl išėjo į lauką parūkyti, gryno oro įkvėpti. Ant laiptų daug žmonių stovėjo, todėl ir jos atsistojo. A. Š. grubiai pastūmė, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Viskas kilo dėl smulkmenos. Pirmą kartą pastūmė netyčia, o kitas pastūmimas buvo tyčia. A. Š. praeidamas pastūmė, susiginčijęs dar kartą pastūmė. A. Š. daugiau jokių veiksmų neatliko. B. jai padarė sužalojimus smūgiais į veidą ranka. Negali įvardinti, kuria rankos dalimi, mano kumščiu. Pati buvo į plaukus įsikibusi, gynėsi. L. delnu į veidą sudavė, paskui sekė plaukų susikibimas. Pusvalandį po įvykio nuvyko į ligoninę, nes suprato, kad kažkas negerai. Įtvaras buvo dėl kaklo patempimo. Buvo pas Jurbarko ekspertą. Į policiją kreipėsi dieną ar dvi po įvykio. Ji pirma jokio smurto nenaudojo. Jei tai būtų geriausia galimybė, sutinka, kad ji su kaltininkais susitaikytų, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. nurodė, kad jos buvo klube ir išėjo į lauką parūkyti. Ji kalbėjo su draugais ir išgirdo triukšmą, atsisukusi pamatė konfliktą tarp B. ir G.. Paskui viskas persikėlė virš laiptų, kažkas jas išskyrė. Tada prasidėjo konfliktas tarp L. ir G., jos vėl buvo išskirtos. Jos nuėjo į vidų, G. nuėjo į tualetą apsižiūrėti ar labai sužalota. Apsirengė ir G. išvažiavo namo, o jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Konflikto metu buvo stumdymasis, buvo imta už plaukų, tada nežino iš kur atsirado L., ir vėl buvo žodžiai, kol vėl viskas perėjo į kibimą į plaukus. Konflikto tarp G. ir A., ji nematė. Suprato, kad konfliktas įvyko dėl A.. B. paėmė G. už plaukų ir pešė, G. taip pat paėmė B. už plaukų ir jos pešėsi. Konfliktas vyko trumpai. Jos keikėsi. Ji iš pradžių L. nematė, tik paskui iš kažkur atsirado. Pradžioje tarp L. ir G. buvo konfliktas, dar buvo ir smūgiai. G. ir L. pešė viena kitai už plaukų. A. Š. balso negirdėjo. Konfliktą pradėjo B.. Smurtauti pirma pradėjo B.. Kažkoks vaikinas jas išskyrė. Gal už minutės į tą konfliktą įsikišo L.. G. M. neieškojo su kuo pasipešti. Kitą dieną matė, kai G. M. buvo ant kaklo uždėtas įtvaras. Kai jos paklausė, kas atsitiko ji pasakė, kad buvo ligoninėje. Liudytoja patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2014 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nežino, nes neprisimena, bet buvo penktadienis ir ji su drauge G. M. nuvyko apie 22 val. į naktinį klubą „Impress“, kuris yra Šakiuose. Prieš einant į klubą ji su drauge buvo gėrusios vyno. Naktiniame klube alkoholinių gėrimų negėrė. Vienu metu išėjo į lauką ir sustojo ant laiptų. Išėjus į lauką sustojo ant pradžios laiptų. Ji paprašė pažįstamo asmens, kad paskolintų žiebtuvėlį ir G. prisidegus cigaretę, ji žiebtuvėlį grąžino. Su tais, iš kurių skolinosi žiebtuvėlį, kalbėjosi ir konflikto pradžios nematė. Kas išėjo iš klubo tuo metu, kai kalbėjosi su pažįstamais, nekreipė dėmesio, nes ten buvo daug žmonių, kurie tai ėjo į lauką, tai į vidų. Tada išgirdo vaikiną garsiai kalbant. Atsisukus pamatė, kad prie jos draugės G. prieina mergina, kurios vardo nežino, nes po viso įvykio suprato, kad tai to vaikino draugė. Po įvykio išgirdo pavardę vaikino, kad jis yra „Š.“. Kaip merginos atsidūrė ant laiptų ji nematė, bet matė, kad pirma puolė mergina, ta, kuri pasakė: „Ko lendi prie mano vaikino“, ir pradėjo muštis draugė G. su mergina. Jas išskyrė kažkokie vaikinai. Tada prie jų atėjo trečia mergina, kurios vardo nežino, bet kaip suprato, tai ji buvo tos merginos, su kuria susimušė G., draugė. Ta atėjusi mergina pasakė kažką panašaus į tai, kas jums nepatinka. Ką pasakė G., ji negali pasakyti. Stovėjo metro atstumu nuo savo draugės G. ir tos antros merginos, jos abi buvo labai arti viena kitos ir judėjo pastoviai. Kuri kurią pirma pastūmė, ji nematė, bet kai jos susikibo už plaukų, ji nesikišo, nes tikėjosi, kad vaikinai atskirs. Ji matė dar metant savo draugę G. cigaretę, dar iki konflikto su pirma panele. Tuo metu pastebėjo, kad G. metė cigaretę laiptais aukštyn į tą pusę, kur lipo vaikinas į viršų. Cigaretė ar kliudė vaikiną, ar ne negali pasakyti, bet cigaretė buvo uždegta, nes ją prieš tai rūkė G.. G. kai metė cigaretę buvo palipusi laiptais netoli to vaikino ir tada vaikinas pargrįžo atgal ir ją stumtelėjo. Ar vaikinas matė, kaip į jo pusę G. metė cigaretę, nežino. Vaikinas pagrįžo iki G. ir buvo nepatenkintas. Po visų konfliktų, nuėjo į klubą susirinko daiktus ir išvažiavo namo. G. paleido prie namų. (t. 1, b.l. 49-51).
Teismo posėdžio metu liudytoja G. P. paaiškino, kad ji atvažiavo į klubą pasiimti sesės ir draugės. Nuėjo į vidų, dar šiek tiek ten pabuvo, išėjo į lauką. Stovėjo ant laiptų, išgirdo, kad kažkas laiptų apačioje šūkauja. Atsisukusi pamatė, kad ten buvo A. Š., kuris praeidamas pastūmė G. M.. G. pasisuko į jį, ir pasakė: „Ką tu darai“. Viršuje, ant laiptų aikštelės, stovėjo B., kuri paklausė, kodėl lenda prie jos vaikino. G. pasakė, kad jis (B. vaikinas) pastūmė praeidamas. Ir tada jos susikivirčijo, pradėjo muštis. Aplinkui buvo daug žmonių, iš jų kažkas jas skyrė. Tada iš kažkur atsirado L.. G. su L. dar bandė kalbėtis, kodėl vyksta muštynės. Dar ir ji bandė klausti, kodėl čia reikia muštis, G. pasakė, kad ko norėti, čia kaimas. Dėl to tikriausiai įsižeidė ir vėl prasidėjo muštynės. G. buvo nagas nulaužtas. Po įvykio dar grįžo į klubą, susirinko daiktus ir parvežė G. namo. Žodinį konfliktą pradėjo B., kuri pirma smūgius sudavė nematė. Matė, kad jos griebė už plaukų. A. Š. išėjo iš klubo, tikriausiai kažką pasakė ir praeidamas pastūmė, ar tyčia pastūmė nežino. Muštynės pasireiškė stumdymais ir plaukų pešiojimais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina šie byloje esantys įrodymai:
Specialisto išvada Nr. G99-14(10),kurioje nurodoma, kad G. M. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaktoje, kairiame žąste, kairės rankos III piršto nago plėštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 2-4 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai dešiniame skruoste, kaktoje, kairiame žąste būdingesni smūgių sudavimui, o kairės rankos III piršto nago plėštinė žaizda galėjo būti padaryta tiek griuvimo, kritimo metu, tiek kontaktuojant su kokiu tai daiktu ir pan. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t.1, b.l. 11).
Akistatos tarp G. P. ir A. Š. protokolu, kur akistatoje dalyvaujantys asmenys nurodė įvykio aplinkybės (t. 1, b.l. 52-54).
Akistatos tarp G. P. ir L. M. protokolu, kur akistatoje dalyvaujantys asmenys nurodė įvykio aplinkybės (t. 1, b.l. 55-57).
Akistatos tarp G. M. ir A. Š. protokolu, kur akistatoje dalyvaujantys asmenys nurodė įvykio aplinkybės (t. 1, b.l. 58-60).
Akistatos tarp G. M. ir B. S. protokolu, kur akistatoje dalyvaujantys asmenys nurodė įvykio aplinkybės (t. 1, b.l. 61-62).
Akistatos tarp G. M. ir L. M. protokolu, kur akistatoje dalyvaujantys asmenys nurodė įvykio aplinkybės (t. 1, b.l. 63-65).
Specialisto išvada Nr. G 106/14(10), kurioje nurodoma, kad nustatyta, kad L. M. padaryta odos nubrozdinimai sprande, dešinėje ausyje, smilkinyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, pvz.; rankų pirštais, nagais ir pan. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, kritimui. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. ( 1 t. b.l. Nr. 29);
Specialisto išvada Nr. G 107/14(10), kur nurodoma, kad nustatyta, kad B. S. padaryta paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, poodinės kraujosruvos šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais bei bukabriauniais daiktais, pvz.: ranka, koja, pirštų nagais, kokiais tai aplinkos daiktais. Sužalojimai padaryti tiek smūgiuojant į kojas, tiek veikiant kaklą, krūtinę, pvz.: nagais. Neatmetama, kad poodinė kraujosruva šlaunies išoriniame paviršiuje gali gautis ir griūnant. Sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t. b.l. Nr.101);
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamieji traukiami atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime A. Š., B. S., L. M. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles sutrikdė visuomenės rimtį ir nežymiai sutrikdė G. M. sveikatą.
Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko prie naktinio klubo, tuo metu, kai klube vyko renginys, aplink būnant pašaliniams asmenims, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Teismo posėdžio metu apklausti kaltinamieji, liudytojos ir nukentėjusioji neginčijo tos aplinkybės, kad konflikto vietoje buvo daug pašalinių asmenų, bei į įvykusį konfliktą kiti asmenys atkreipė dėmesį, kažkurie vaikinai skyrė konfliktuojančias šalis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog A. Š., B. S., L. M. įžūliu elgesiu, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pastūmė ir sudavė smūgius nukentėjusiajai G. M.. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje esant aplink daugeliui žmonių, konfliktavo visi trys kaltinamieji su nukentėjusiąja ir šio besitęsiančio konflikto metu nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, tai yra buvo naudojamas smurtas prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji iš dalies neigė savo kaltę, teigdami, jog jie nesudavė smūgių, sužalojimai buvo padaryti abipusio konflikto metu. Teismas mano, kad toks pačių kaltinamųjų savo veiksmų vertinimas yra neteisingas. Įvertinus buvusią situaciją matyti, kad sužalojimai buvo padaryti konflikto metu, kurio padarymu kaltinami vis trys kaltinamieji kaip bendrininkai. Nors kaltinamieji neigė sudavę smūgius, taičiau nukentėjusioji nurodė, kad smūgius jai sudavė B. S. ir L. M.. Nukentėjusiosios parodymai iš esmės viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Be to, nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtino liudytojos G. P. ir A. P.. Teismas laiko, kad kaltinamieji privalo atsakyti už visus padarytus sužalojimus, kurie buvo padaryti visų bendrininkų. Kaip matyti visas konfliktas parsidėjo nuo A. Š. ir G. M. susidūrimo. Po šio susidūrimo A. Š. nukentėjusiąją pastūmė, jie apsižodžiavo. Po to dėl įvykusio susidūrimo į konfliktą įsitraukė B. S., kuri norėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl kilusios situacijos. B. S. pati priėjo prie nukentėjusiosios, pradėjo jai sakyti priekaištus, tai yra buvo nusiteikusi agresyviais, ko pasekoje ir vėl kilo konfliktas tarp merginų, kurio metu buvo suduoti smūgiai. Besitęsiant konfliktinei situacijai į konfliktą įsitraukė ir L. M., kuri taip pat norėjo su nukentėjusiąja išsiaiškinti aplinkybes, akivaizdu, kad jos bendravimas su G. M. nebuvo draugiškas, ką parodo ir toliau įvykę veiksmai, tai yra smurtiniais veiksmai nukentėjusiosios ir vienas kitos atžvilgiu. Tokia įvykio seka parodo, kad konfliktas buvo tęstinis, kaltinamieji vienas po kito kalbėjosi su nukentėjusiąja dėl tos pačios iškilusios priežasties, po ko sekė smurtiniai veiksmai. Nors kaltinamieji teigė nesitarę dėl jų atliktų veiksmų, tačiau teismas mano, kad savo pritarimą vykusiai situacijai jie parodė konkliudentiniais veiksmais, nes nesutrukdė vienas kitam eiti prie nukentėjusiosios ir provokuoti konfliktą.
Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, jog neleistinas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų asmens elgesys nėra pagrindas tokius veiksmus pripažinti nusikaltimo provokavimu ar vertinti tik kaip tarpusavio asmeninių santykių aiškinimąsi, jei tai padaroma viešoje vietoje, įžūliu elgesiu. Nors kaltinamieji teigė, kad nesiekė sutrikdyti visuomeninės rimties ir tvarkos, be to, nukentėjusioji, jų nuomone, pati išprovokavo konfliktą, teismas konstatuoja, kad nusikaltimų objektas buvo viešoji tvarka ir kaltininkai sukeldami konfliktą ir bendrais veiksmais suduodami smūgius bei kitais įžūliais veiksmais ją pažeidė.
Nagrinėjamu atveju po nukentėjusiosios išsakyto nepasitenkinimo, jog ją A. Š. netyčia pastūmė, teismas laiko, kad visi kaltinamieji suvokė situaciją, neapsiribojo A. Š. ir G. M. apsižodžiavimu, ir toliau sąmoningai parodė nukentėjusiąją savo nepasitenkinimą bei ieškojo priekabių konflikto kilimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad po A. Š. ir G. M. susidūrimo, nukentėjusioji nesimušė, neieškojo būdu toliau tęsti konfliktą, tuo tarpu A. Š. draugė B. S. bei L. M. reagavo agresyviai, ėjo kalbėti su nukentėjusiąją, ko pasekoje konfliktas nebuvo užbaigtas, o tęsėsi net ir smurto naudojimu. Šios teismų nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad jei B. S. ir L. M. nebūtų ieškojusios priežasčių aiškintis su nukentėjusiąja, konfliktas būtų pasibaigęs be pasekmių. Padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina ir tai, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008). Kaltinamųjų panaudotu smurtu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir pažeista viešoji tvarka, toks atvejis, kaip jau buvo minėta, pagal visumos ir dalies konkurenciją apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas laiko, kad šioje byloje yra kaltinamųjų bendrininkavimo pažymiai. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu ar pritariamais veiksmais. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Teismai nustatė, kad įvykio vietoje pirmiausia su nukentėjusiąja apsižodžiavo A. Š., po to konfliktą pratęsė B. S.. A. Š. žinojo ir matė, kad B. S. dėl to paties konflikto eina kalbėti su G. M., tam neprieštaravo. Taip pat po to į konfliktą įsitraukė ir L. M., išgirdusi apie įvykusį konfliktą, tęsė aplinkybių aiškinimąsi, kam taip pat neprieštaravo B. S.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas laiko, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais, vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta konflikto vietoje buvusios nukentėjusiosios, taip pat kitų šalia buvusių asmenų normali gyvenimo eiga, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie visi yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2013)
Dėl būtinosios ginties
Kaltinamosios B. S., L. M. nurodo, kad jų veiksmai galėjo būti padaryti esant būtinajai ginčiai, nes nukentėjusioji pirma pradėjo naudoti smurtą. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Tuo tarpu šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus kaltinamųjų gyvybei ar sveikatai negrėsė. Iš bylos duomenų matyti, kad pačios kaltinamosios ėjos prie nukentėjusiosios, šiais savo veiksmais jos sukėlė konfliktinę situaciją, iš jų pusės kilo agresija. Tad šioje situacija teismas laiko, kad kaltinamosioms esant konflikto iniciatorėms, nėra pagrindo matyti, kad pačios sukeldamos konfliktą po to jos turi gintis nuo nukentėjusiosios veiksmų. Byloje išnagrinėtos aplinkybės neatitinka proporcingumo principui, tai yra kad gynimasis turi atitikti keliamą grėsmę. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamosioms buvo iškilusi grėsmė, tad nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.
Dėl BK 38 str. taikymo
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėjas prašė taikyti BK 38 str. ir kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jie susitaikė su nukentėjusiąja. Teismas atmeta šį prašymą, nes BK 38 str. yra nurodoma, kad šį straipsnį galima taikyti tik tuomet, jei kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjant bylą matyti, kad kaltinamųjų poziciją dėl jų neteisėtų veiksmų nėra nuoširdi. Kaltinamieji tik iš dalies pripažino savo neteisėtus veiksmus, taip pat teigė, kad ne jie yra kalti dėl kilusio konflikto, kas parodo, kad kaltinamieji nepripažįsta visiškai savo kaltės.
Dėl kitų nusikalstamų veikų
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios atstovas nurodė, kad šioje byloje yra sujungti du ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo pradėti tiek pagal kaltinamųjų, tiek pagal nukentėjusiosios pareiškimus. Taip pat byloje yra specialisto išvados, iš kurių matyti, kad ir kaltinamosioms buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Teismas atkreipia dėmesį, jog byla teismui buvo perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinamaisiais nurodyti A. Š., B. S., L. M.. Tik dėl šių asmenų ir kaltinimo pateiktose ribose teismas gali nagrinėti bylą. Todėl kitų galimų sveikatos sutrikdymų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų teismas neturi pagrindo analizuoti ir juos vertinti.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. A. Š., B. S., L. M. neteisti, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltinamieji šiuo metu nedirbantys, B. S. ir L. M. šiuo metu studijuoja, tad jie neturės galimybių įvykdyti baudos bausmė. Teismas laiko, kad tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę. A. Š. yra baustas administracine tvarka, kas charakterizuoja jo asmenybę, todėl teismas mano, kad paskyrus tam tikrus apribojimus gali būti pasiekti bausmės tikslai.
Kaltinamieji įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamieji suvokė atliekantys neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. A. Š. nedirbantis, nesimoko, baustas administracine tvarka, B. S. ir L. M. šiuo metu studijuoja. Kaltinamuosius neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.
BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas laiko, kad kaltinamųjų veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, kad B. S. ir L. M. yra studentės, nebaustas administracine tvarka, joms skirtinas 8 mėnesių laisvės apribojimas, o atsižvelgiant į tai, kad A. Š. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, kas parodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, teismas laiko, kad skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Siekiant, kad paskirta bausmė paveiktų kaltinamuosius ir šie ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamuosius būtina įpareigoti būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Taip pat A. Š. įpareigoti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
B. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.