Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-4/2014

Teisėjas Linas Zinkevičius Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00249-2010-4

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. L. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas), ir remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 7 p., 71 str. ir 72² str. nuostatomis, A. A. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuos įpareigojimus jam privaloma įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. išteisintas (E. L. sužalojimas).

Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas), ir, remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 7 p., 71 str. ir 72² str. nuostatomis, A. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuos įpareigojimus jam privaloma įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.išteisintas (E. L. sužalojimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., H. S. namų kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkaudami, konflikto metu, A. K. sudavus J. P. į veidą, A. A. įspyrė koja gulinčiam J. P. į šoną, tuo nukentėjusiajam J. P. sukeldami fizinį skausmą. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., H. S. namų kieme, bendrininkų grupėje kartu su A. K., bendrai sudavė septynis smūgius J. P. į įvairias kūno vietas ir šiais bendrais savo veiksmais A. A. kartu su A. K. padarė J. P. kairės pusės krūtinės sumušimą bei orą krūtinės ertmės kairėje; poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės pusės apatiniame žandikaulyje, smakre, pakaušyje, krūtinėje; muštines žaizdas pakaušyje, smakre, plaštakose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat A. A. ir A. K. buvo kaltinami, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., H. S. namų kieme, bendrininkų grupėje, A. A. jėga atėmė iš H. S. orinį šautuvą ir smogė su šautuvo buože nukentėjusiajam E. L. į galvos sritį, o A. K. tuo pat metu rankų kumščiais sudavė E. L. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, ir šiais bendrais savo veiksmais A. A. kartu su A. K. padarė E. L. kairio smilkinkaulio ir momenkaulio užpakalinės dalies lūžimą su kairiosios momeninės srities odos nubrozdinimu ir aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose; kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairio smegenų pusrutulio smilkininės skilties ir po kietuoju dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio bei smegenų kairio pusrutulio kaktinės-smilkininės skilties pamato sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. L. prašo 2012 m. rugsėjo 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką bei išspręsti civilinio ieškinio ir išlaidų atlyginimo klausimus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad net iš paskutinių išteisintųjų parodymų aišku, kad jie neneigia, jog savo veiksmais galėjo įtakoti nukentėjusiojo griuvimą bei sužalojimų atsiradimą jam griūnant. Tai rodo ir išteisintųjų elgesys po šio įvykio: jie atsiprašinėjo nukentėjusiojo ir net savanoriškai atlygino žalos dalį, įteikiant jo motinai 500,00 Lt. Net ir patikėjus teismo atliktos ekspertizės išvadai, kad „tikėtina“, jog trauma buvo gauta nukentėjusiajam griūnant, tačiau tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp išteisintųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo. Tokia išvada darytina todėl, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ir didele jėga trenkėsi pakaušiu į žemę arba kokį kitą daiktą, buvo išteisintųjų stiprus pastūmimas ir smūgis. Taigi, bet kuriuo atveju, nepaisant to, ar smūgis, ar atsitrenkimas į kietą paviršių lėmė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, yra priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Konstatuoti kaltinamojo akto trūkumai yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., panaikinti nuosprendį dalyje dėl A. A. ir A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir perduoti bylą prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes; duomenis apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-23/2010).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2011 m. sausio 3 d. kaltinamuoju aktu A. A. ir A. K. buvo perduoti teismui dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kaltinant juos tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., H. S. namų kieme, bendrininkų grupėje, A. A. jėga atėmė iš H. S. orinį šautuvą ir smogė su šautuvo buože nukentėjusiajam E. L. į galvos sritį, o A. K. tuo pat metu rankų kumščiais sudavė E. L. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, ir šiais bendrais savo veiksmais A. A. kartu su A. K. padarė E. L. kairio smilkinkaulio ir momenkaulio užpakalinės dalies lūžimą su kairiosios momeninės srities odos nubrozdinimu ir aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose; kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairio smegenų pusrutulio smilkininės skilties ir po kietuoju dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio bei smegenų kairio pusrutulio kaktinės-smilkininės skilties pamato sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl inkriminuojant šį nusikaltimą, kaltinime būtina nurodyti pavojingą kito žmogaus sveikatai veiką, veikos padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu apklausti išteisintieji, E. L., liudytoja H. S., specialistai Januš Rybalko ir Viačeslav Kolomiec. Apeliacinio skundo aplinkybėms, nukentėjusiojo, jo gynėjos bei prokurorės nurodytoms bylai reikšmingoms aplinkybėms dėl nukentėjusiajam E. L. padaryto kūno sužalojimo mechanizmo nustatymo ir įvertinimo buvo paskirtas specialus tyrimas - teismo medicinos-kriminalistinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertams.

Gautame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 18-26) nustatyta, jog E. L. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu dešinėje momeninėje srityje, abiejų momenkaulių bei pakauškaulio, ties lambdine siūle, lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje morneninėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais kairės pusės kaktinėje ir smilkininėje skiltyse. Nustatytų sužalojimų pobūdis bei jų išsidėstymas liudija, kad jie atsirado nuo griuvimo, atsitrenkiant galvos dešine momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių. Šviežias, be gijimo ar uždegimo požymių odos nubrozdinimo dešinėje momeninėje srityje aprašymas medicininiuose dokumentuose bei ūmūs galvos smegenų pažeidimo vaizdai, stebėti pateiktose E. L. galvos kompiuterinėse tomogramose, leidžia teigti, kad nukentėjusiajam nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki patekimo į medicininę įstaigą, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku (2010 m. rugpjūčio 26 d.) (ekspertizės akto 1 punktas). E. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu į dešinę momeninę (pakaušio dalies) sritį (ekspertizės akto 3 punktas). Trauminio poveikio veikimo vieta buvo dešinėje momeninėje (pakaušio dalies) srityje. Trauminio poveikio jėgos kryptis buvo iš užpakalio dešinės - priekin kairėn (ekspertizės akto 4 punktas). E. L. galvos smegenų sumušimo (kontuzinių) židinių išsidėstymas kontrasmūgio zonoje yra būdingas atatrankos (deceleracinei) ar greitėjimo (inereinės) galvos smegenų traumai (ekspertizės akto 5 punktas). E. L. nustatytas išorinis galvos sužalojimas - odos nubrozdinimas - atsirado griuvimo pasėkoje, galva atsitrenkiant į kietą pagrindą. Pargriuvus ir atsitrenkus galva į kietą pagrindą, toliau sekė intrakranijinių aukščiau aprašytų galvos sužalojimų padarymas (ekspertizės akto 6 punktas). E. L. nustatytų sužalojimų pobūdis bei išsidėstymas rodo, kad jie padaryti ne nuo tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į galvos sritį, o nuo griuvimo bei galvos atsitrenkimo į kietą, buką, neribotą paviršių (ekspertizės akto 7 punktas). E. L. nustatytas paviršinis galvos plaukuotosios dalies sužalojimas - odos nubrozdinimas - galėjo atsirasti tiek galva, dešine momenine (pakaušio) sritimi, atsitrenkiant į žemę, kur auga žolė, tiek ir minėta galvos sritimi atsitrenkiant į žemę, išgrįsta trinkelėmis griuvimo pasėkoje. Išskirti ir motyvuotai argumentuoti konkretų traumavusį paviršių nėra galimybės, nes sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių identifikuoti traumavusį objektą, nėra (ekspertizės akto 8 punktas). E. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę (ekspertizės akto 9 punktas). E. L. galvą traumavęs daiktas buvo kietas, bukas, neribotu paviršiumi, mase ir dydžiu žymiai viršijantis traumuotos galvos analogiškus dydžius. Traumavusio daikto paviršiaus reljefas galėjo būti tiek lygus, tiek ir nelygus - konkretizuoti nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs (ekspertizės akto 10 punktas). E. L. galvos smegenų trauma įvyko nuo griuvimo bei atsitrenkimo galvos dešinės pusės momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių. Todėl bet koks smūgio sudavimas į galvos sritį (pvz., pateiktu šautuvu ar jo dalimis) yra atmetamas (ekspertizės akto 11 punktas). E. L. su traumuojančiu paviršiumi kontaktavo dešine momenine (pakaušio dalies) sritimi (ekspertizės akto 13 punktas). Teismo medicininio tyrimo metu griuvimo pagreičio apskaičiavimas nėra atliekamas, nes tam nėra patvirtintos metodinės medžiagos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad traumavimo vieta yra aukščiau nuo išorinio pakauškaulio gumburo projekcijos, galima teigti, kad E. L. griuvimas buvo su papildomai suteiktu pagreičiu (pvz., po smūgio, stipraus pastūmimo ir pan.) (ekspertizės akto 14 punktas).

Akcentuotina, kad nurodytos aplinkybės kaltinamojo akto surašymo metu nebuvo žinomos, nes ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) gautas tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taigi surašant kaltinamąjį aktą negalėjo būti įvertintos. Ekspertizės akte nurodyti duomenys iš esmės prieštarauja kaltinamajame akte aprašytam nusikalstamos veikos mechanizmui, t. y. kad sužalojimai buvo padaryti A. A. smogus su šautuvo buože nukentėjusiajam E. L. į galvos sritį, o A. K. suduodant nenustatytą smūgių skaičių į kitas kūno vietas. Nustatyta, jog E. L. galvos smegenų trauma įvyko nuo griuvimo bei atsitrenkimo galvos dešinės pusės momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių, o E. L. griuvimas buvo su papildomai suteiktu pagreičiu, galimai nuo pastūmimo. Vis dėlto nurodytos aplinkybės nepaneigia, jog A. A. ir A. K. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymiai. Nukentėjusysis E. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad konflikto metu priešais jį stovėjo A. K., o kažkur už nugaros buvo A. A.. Vienu metu A. K. jį pastūmė atgal, suduodamas rankomis į krūtinę ar pečius, tračiau jis nenugriuvo, o tuo pačiu metu jis pajuto skausmą nuo stipraus smūgio į pakauši, kuris buvo suduotas iš už nugaros bei prarado sąmonę. Taigi, šiuos nukentėjusiojo parodymus yra būtina vertinti ne tik su kita baudžiamosios bylos medžiaga, bet kartu ir su naujai gautais duomenimis. Nors ir nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad smūgis į galvos sritį E. L. buvo suduotas iš H. S. atimto orinio šautuvo buože, tačiau nepaneigta tikimybė, jog nukentėjusiajam smūgis į galvos sritį pirmiausia buvo suduotas kietu buku daiktu, pavyzdžiui kumščiu, ar ranka, t. y. daiktu, neturinčiu momentinio traumuojančio poveikio savybių, tačiau galinčių sukelti skausmą, o sudavus į tam tikrą galvos sritį - sąmonės praradimą, po ko, pastumtas asmuo nukrito. Be to, nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, kad A. K. jį pastūmė. Ekspertizės akte patvirtinta, jog griuvimas buvo su papildomai suteiktu pagreičiu, galimai nuo pastūmimo. Be to, nustatytas ne tik kitoks nei kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo būdas, bet iš dalies kitokiais sužeidimais E. L. pasireiškęs sunkus kūno sužalojimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog A. K. ir A. A. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į naujai gautus įrodymus, iš esmės keičiasi. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 str. prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme prokuroras ir nukentėjusysis prašymo dėl kaltinimo pakeitimo nepateikė. Tais atvejais, kai, aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte nenurodomos veikos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą inkriminuoti vieną ar kitą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymį, ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimus, ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4.4 punktas; „Teismų praktika“, Nr. 31, p. 348-377). Apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju, neturi procesinės galimybės A. K. ir A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į teisme nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado nuo griuviminės traumos, pakeisti naujomis, nepateikus prašymo Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka. Teismui nuosprendyje suformulavus naują kaltinimą, A. K. ir A. A. nebūtų suteikta galimybė gintis nuo tokio iš esmės pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatytas aplinkybes apeliacine tvarka, todėl tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turėtų esminės įtakos jų teisės į gynybą realizavimui. Kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas neįmanomas, atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d.), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Taigi, nustačius aukščiau aptartus kaltinamojo akto neatitikimus Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimams, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisme, Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis naikintinas dalyje dėl A. K. ir A. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (E. L. sužalojimas), o baudžiamoji byla šiojedalyje perduotina Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tuo pačiu nėra galimybės pasisakyti ir dėl apeliaciniame skunde išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų.

Be to, atkreiptinas prokuratūros dėmesys, kad pagrindinis ir iš esmės vienintelis Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus A. K. ir A. A. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai jų galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Pažymėtina ir tai, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta aplinkybė, kad A. K. ir A. A. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas), kadangi remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, o baudžiamoji byla nutraukta. Dėl to ši aplinkybė iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str. 9 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį dalyje dėl A. A. ir A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje perduoti prokurorui.

Baudžiamąją bylą Nr. 1A-4/2014 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) siųsti Širvintų rajono apylinkės prokuratūrai.

Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, kuria A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas) ir šią dalį išdėstyti taip:

Atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, kuria A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas) ir šią dalį išdėstyti taip:

Atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (J. P. sužalojimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.