- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-2072-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04710-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- B. G.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1032-657/2010 pagal ieškovės N. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui B. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 135-139, t. 1) ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti 28/100 dalis buto su rūsiu, esančių Baltijos g. 8-45, Kaune, asmenine ieškovės nuosavybe, šį butą priteisti natūra ieškovei, priteisiant iš ieškovės atsakovui 27 360 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/3 buto, skaičiuojant nuo bendrąją jungtinę nuosavybę sudarančios 72/100 buto dalies, kompensacijos mokėjimą išdėstant per 6 mėnesius, palikti sutuoktiniams santuokines pavardes, atsakovo 12 822,59 Lt skolą trečiajam asmeniui pripažinti asmenine atsakovo skola, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė santuoką su atsakovu sudariusi 1983 m. sausio 8 d., santuokoje gimė du vaikai, kurie jau pilnamečiai. Netrukus po santuokos sudarymo jų santykiai pašlijo dėl to, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, dėl girtavimo buvo nuolat priverstas keisti darbovietes, iš artimųjų ir pažįstamų skolindavosi pinigus, kuriuos priversta buvo grąžinti ieškovė. Pastaruosius ketverius metus atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje su kita moterimi. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, kurio rinkos kaina patikslinto ieškinio padavimo dieną – 114000 Lt. Kooperatinis butas buvo įsigytas už 14 137,98 rublius, iš jų 4000 rublių ieškovei padovanojo jos motina. Dovanota suma sudarė 28% buto vertės, todėl atitinkama buto dalis laikytina asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė taip pat prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą likusią buto dalį, kadangi ieškovė yra bedarbė, jos finansinė padėtis sunki, dalies pajamų šeima neteko dėl atsakovo elgesio, būtent dėl to yra areštuotas ir ginčo butas, ieškovė už atsakovą vykdė jo asmenines prievoles, atsakovas visiškai neprisidėjo prie buto išlaikymo, vien už buto šildymą po atsakovo išvykimo ieškovė sumokėjo 6 138 Lt. Be to, ieškovė 2000 m. už 33400 Lt pardavė jos asmeninės nuosavybės teise valdytą butą, o gautas pajamas panaudojo ginčo buto pagerinimui. Ieškovė taip pat nurodė, jog iš atsakovo 1997 m. spalio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteista 12 822,59 Lt suma O. K., kurios teisių perėmėja yra tretysis asmuo B. G.. Ši skola laikytina asmenine atsakovo skola.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 162-164, t. 1) atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dalinant turtą laikytis lygių dalių principo, skolą trečiajam asmeniui pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, lygiomis dalimis paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog turto vertė turi būti nustatoma ne patikslinto ieškinio, bet pradinio ieškinio padavimo dienai. Tuo metu buto vertė sudarė 167 000 Lt. Be to atsakovas nurodė, jog ieškinio argumentai, susiję su atsakovo kalte, yra melas, ieškovė nėra grąžinusi už atsakovą jokių skolų. Neatitinka tikrovės ir argumentas, jog ginčo bute gyvena ieškovė su pilnamečiais vaikais. Ieškovės ir atsakovo dukra jau treji metai gyvena Londone, pati ieškovė gyvena ir dirba Vokietijoje, o ginčo bute kartkartėmis gyvena ieškovės motina. Nepagrįstas ir argumentas, jog butas buvo pagerintas iš ieškovės lėšų. Visus pagerinimo darbus atliko pats atsakovas ar jo samdyti darbuotojai. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos pajamas, iš kurių ji nurodo išlaikiusi šeimą. Niekuo nepagrįstas ir ieškovės argumentas, jog Didžiojoje Britanijoje atsakovas gyvena su kita moterimi. Iš ginčo buto atsakovas išsikraustė reikalaujant ieškovei.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 109-110, t. 1) tretysis asmuo B. G. nurodė nesutinkanti su ieškinio reikalavimu dėl 1997 m. spalio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistos ir iki šiol negrąžintos skolos dalies - 11769,06 Lt - pripažinimo asmenine atsakovo prievole, kadangi pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, apie skolą ieškovei buvo žinoma, todėl prievolė pripažintina solidaria.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu (b.l. 178-185, t. 1) ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, priteisė ieškovei 2/3, atsakovui 1/3 ginčo buto natūra, lygiomis dalimis po 5884,53 Lt padalijo solidariąją prievolę trečiajam asmeniui, likusius ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 600 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovo valstybei 2238,22 Lt žyminio mokesčio, 82,80 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, priteisė iš ieškovės valstybei 41,41 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovės paaiškinimus dėl netinkamo atsakovo elgesio patvirtino byloje apklausti liudytojai, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamą ieškovės elgesį. Kadangi šalys jau šešis metus negyvena kartu, akivaizdu, jog šeimos santykiai iširę, todėl, byloje esant įrodymams, patvirtinantiems tik atsakovo kaltę, būtent jis ir pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Kadangi butas yra individualizuotas savarankiškas civilinės apyvartos objektas, jis visas pripažintinas dalintinu, kaip valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kadangi šalys nustojo kartu gyventi 2004m., realiau atitinkančia faktinę padėtį laikytina 2009 m. kovo 35 d. nustatyta buto vertė - 167000Lt, o ne vėlesnė vertė, nustatyta ieškovei pateikiant patikslintą ieškinį. Aplinkybės, jog ieškovė buto įsigijimui, priežiūrai ir išlaikymui naudojo asmenines lėšas, atsakovas bute negyvena nuo 2004 m., neprisideda prie jo išlaikymo, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Kadangi trijų kambarių butas yra dalus, juo naudotis tenkindami savo poreikius gali ir ieškovė, ir atsakovas, ieškovė neturi finansinių galimybių sumokėti kompensacijos atsakovui, turtas dalintinas natūra. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovo skola trečiajam asmeniui susijusi su jo darbiniais santykiais, todėl laikytina solidaria sutuoktinių prievole. Kadangi ši prievolė dalinė, ji padalintina tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 5-10, t. 2) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti, ginčo turtą priteisiant natūra ieškovei, priteisiant iš ieškovės atsakovui 28000 Lt už jam tenkančią 1/3 buto dalį, pripažinti atsakovo skolą trečiajam asmeniui asmenine atsakovo skola, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ginčo bute gyvena ieškovė su sūnumi, būtent ieškovė išlaiko butą, tuo tarpu atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, neprisideda prie buto išlaikymo, šalių tarpusavio santykiai yra prasti, dėl atsakovo įsiskolinimo trečiajam asmeniui butas yra areštuotas, atsakovas nemažina įsiskolinimo, taip sukeldamas grėsmę prarasti butą, jeigu jis bus parduodamas iš varžytynių. Nors ieškovės finansinė padėtis nėra gera, kompensaciją atsakovui jai padėtų sumokėti jos motina, todėl tai taip pat nelaikytina kliūtimi nustatyti kitokį turto padalijimo būdą. Kadangi bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigs įsiteisėjus teismo sprendimui, tikslesne laikytina vėliau nustatyta buto vertė, kadangi dėl atsakovo gyvenamosios vietos procesui užsitęsus buto vertė smarkiai sumažėjo. Šalys neprašė turtą dalinti pagal situaciją, buvusią jiems pradedant gyventi skyrium, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog turto vertė nustatytina pagal tai, kokia ji buvo 2004 m. Nepagrįstas teismo argumentas ir dėl skolos trečiajam asmeniui pripažinimo solidaria, kadangi skola kyla iš teismo sprendimo byloje, kurioje ieškovė nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo B. G. prašo skundą atmesti ir, sutikdama su ginčijamo sprendimo motyvais, nurodo, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad už remontuojamus butus gautus pinigus atsakovas atiduodavo žmonai, kad pati ieškovė yra netiesiogiai pripažinusi savo pareigą trečiojo asmens atžvilgiu nurodydama, jog, pardavusi močiutės butą, įsiskolinimą padengs. Iš socialinio draudimo duomenų matyti, jog skolos atsiradimo metu ieškovė nedirbo, vienintelės šeimos pajamos buvo atsakovo gaunamas atlygis už darbą, todėl su darbine veikla susiję prievolės laikytinos solidariomis. Kadangi sandoris buvo sudarytas šeimos interesams, ieškovės sutikimo jam sudaryti nereikėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas dalintino turto vertes.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vienas iš apeliaciniu skundu ginčijamų klausimų - sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. Kaip matyti iš prie bylos prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-9304/1997 medžiagos, atsakovas, užsiimdamas darbine veikla, t.y. pagal užsakymą remontuodamas kitam asmeniui priklausantį butą, liko skolingas užsakovui konkrečią pinigų sumą, kurią sudaro nepanaudoti avansu sumokėti pinigai ir nekokybiškų durų vertė. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., iš sutuoktinio darbinės veiklos gautos pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, jog darbinės veiklos pajamos paprastai naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, su tokio pobūdžio veikla susiję prievolės vertinamos ne kaip asmeninės veikla užsiimančio sutuoktinio prievolės, bet kaip solidarios abiejų sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 2d.). Nagrinėjamoje situacijoje įsiskolinimas yra susijęs tiesiogiai su atsakovo vykdyta darbine veikla, tiek jo gauta ir be pagrindo negrąžinta pinigų suma, kaip turtas, tiek ir dėl jo netinkamai atliktų darbinių funkcijų atsiradę turtinės prievolės vertintini atitinkamai kaip ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės aktyvas ir pasyvas. Atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimo atsiradimo metu ieškovė negavo jokių pajamų iš darbinės veiklos (b.l. 170, t. 1), teikdama ieškinį ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tuo metu šalys nebevedė bendro ūkio, priešingai, pati nurodė, jog gerokai vėliau, t.y. 2003 m., atsakovo padarytas eismo įvykis padarė šeimai itin didelių materialinių nuostolių, taip netiesiogiai pripažindama bendro ūkio vedimo faktą, darytina išvada, jog atsakovo darbinė veikla buvo susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, todėl ieškovės argumentas, jog visas pajamas atsakovas naudodavo savo poreikiams, o kartu ir reikalavimas pripažinti aptariamą įsiskolinimą asmenine atsakovo prievole, atmestinas kaip neįrodytas. Tokiai išvadai jokios įtakos neturi ir tai, jog civilinėje byloje, kurioje iš atsakovo buvo priteistas įsiskolinimas, ieškovė nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu. Pastaroji aplinkybė užkerta kelią trečiajam asmeniui inicijuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą iš sprendime nenurodyto asmens turto, tačiau neužkerta kelio kreditoriui pasinaudoti CK 6.6 str. 4-5 d. įtvirtinta teise reikalauti, jog prievolę įvykdytų solidariosios prievolės bendraskolis. Būtent toks reikalavimas ir reiškiamas nagrinėjamoje byloje, todėl, ieškovei neginčijant įsiskolinimo sumos pagrįstumo, konstatavęs solidarią prievolės prigimtį, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino pagrįstai. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog padalindamas solidariąją prievolę tarp sutuoktinių ir paversdamas ją dalinėmis asmeninėmis kiekvieno sutuoktinio prievolėmis be trečiojo asmens sutikimo teismas be pagrindo apribojo trečiojo asmens teisę reikalauti, jog visą ar bet kurią dalį solidarios prievolės įvykdytų bet kuris bendraskolis, sutuoktinių interesus iškeldamas virš jų kreditoriaus interesų. Net ir konstatavusi šį pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jo ištaisyti, kadangi, trečiajam asmeniui nepateikus apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniam procesui vykstant tik pagal ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto pažeidimo ištaisymas būtų vertinamas kaip apelianto atžvilgiu priimtas blogesnis sprendimas, kas, remiantis CPK 313 str., yra draudžiama.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d., pirmenybė teikiama bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui natūra. Ši nuostata atitinka konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuo jos gali būti nukrypstama tik tuo atveju, kai turto padalijimas natūra yra negalimas. Pavyzdinis aplinkybių, lemiančių turto padalijimo būdo parinkimą, sąrašas įtvirtintas CK 3.127 str. 3 d. Nei viena iš šioje normoje nurodytų aplinkybių - nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis - ieškovė nagrinėjamoje byloje nesiremia. Ieškovė tenurodo, jog atsakovas gyvena kitur, butu nesirūpina, nepadengia jo išlaikymo išlaidų. Faktas, jog asmuo nesinaudoja jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, nėra pagrindas atimti iš jo nuosavybės teisę, tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovas vengia prisidėti prie jam priklausančio turto išlaikymo, taip pat vertintina tik kaip pagrindas suinteresuotiems asmenims reikalauti atitinkamų prievolių vykdymo, tačiau pati savaime niekaip neįtakoja asmens daiktinių teisių apimčių. Šalių tarpusavio nesutarimų faktas taip pat tiesiogiai neužkerta galimybės jiems abiems naudotis ginčo butu, kuriame yra trys kambariai, t.y., kuriuo gali naudotis keli asmenys be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.90 str. 2 d.), juolab kad po turto padalijimo natūra tapę bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkiais, jie, tolesnių nesutarimų atveju, turės teisę inicijuoti naudojimosi turtu tvarkos nustatymo procedūras (CK 4.81 str.). Akcentuotina ir tai, jog labiau suderinta su nuosavybės neliečiamumo principu, nesant itin reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių pavyzdinis sąrašas, kaip minėta, įvardintas įstatyme, laikytina situacija, kai atidalijimo reikalaujantis bendraturtis pats sutinka gauti kompensaciją už kitam bendraturčiui tenkantį turtą natūra, nes tokiu atveju nevykdomas turto paėmimas prieš asmens valią. Nagrinėjamoje situacijoje, remdamasi subjektyviomis aplinkybėmis, ieškovė reikalauja per prievartą iš atsakovo atimti nuosavybės teises į jam priklausantį turtą mainais už piniginę kompensaciją, kurios suma, atsižvelgiant į atsakovui tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, neigiamai įtakos atsakovo galimybes įsigyti gyvenamąjį plotą. Ieškovės argumentas, jog atsakovas turi kur gyventi, nesant jokių duomenų, jog atsakovas savo vardu turėtų kito nekilnojamojo turto, taip pat nelaikytinas pakankamu atsakovo turimoms nuosavybės teisėms apriboti. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai visą turtą natūra, įpareigojant sumokėti atsakovui kompensaciją, atmetė ir turtą sutuoktiniams natūra padalijo pagrįstai. Kartu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas dalintino turto vertės nustatymo datą susiejo su tuo momentu, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Vadovaujantis CK 3.119 str., dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Vadovaujantis CK 3.100 str. 4, 6 p., bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalinus santuokoje įgytą turtą. Sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios data reikšminga tik tuo atveju, jeigu yra atitinkamas sutuoktinio, išskyrus tą, kuris yra kaltas dėl santuokos iširimo, prašymas, ir tik ta apimtimi, kuria vertinama bendro turto masė (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamoje byloje tokio ieškovės prašymo nebuvo, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrosios įstatyminės taisyklės, jog turto vertė nustatoma sprendimo priėmimo dienai, ir vadovavosi pradiniame ieškinyje pateikta turto verte, o ne su patikslintu ieškiniu pateiktais vėlesniais turto vertės nustatymo dokumentais. Kadangi, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu buto rinkos vertė nukrito, teisėjų kolegija sprendžia, jog dalintino turto verte laikytina ieškovės nurodoma 114 000 Lt suma. Iš kitos pusės, teismui turtą padalijus natūra, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis teismo sprendimo motyvų neatitikimas teisės aktų reikalavimams neįtakoja galutinės teismo išvados esmės, kadangi turto vertė nagrinėjamoje situacijoje neturi jokios teisinės reikšmės. Visgi, pirmosios instancijos teismui sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodžius ieškovui ir atsakovui tenkančių turto dalių vertes, šios vertės tikslintinos, apskaičiuojant jas pagal bendrą turto vertę - 114000 Lt, ir nurodant, jog ieškovei tenkančios buto dalies vertė yra 76 000 Lt, atsakovui tenkančios buto dalies vertė – 38 000 Lt. Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina išvadą, jog ieškovės reikalavimo dėl piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo patenkinimas pažeistų atsakovo interesus dėl itin kritusios jam priklausančio turto rinkos vertės sprendimo priėmimo metu, kadangi esant sudėtingai situacijai nekilnojamojo turto rinkoje nekilnojamojo turto perleidimas yra sietinas su tiesioginiais finansiniais nuostoliais, kuriuos atsakovas būtų priverstas patirti prieš savo valią.
Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir buvo patikslinta, atsižvelgdama į tai, jog, kaip minėta, šie pakeitimai nekeičia ginčijamo sprendimo esmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis procesas užbaigiamas ieškovės nenaudai, todėl jai tenka pareiga atlyginti valstybei apeliacinės instancijos teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, jog ieškovei tenkančios 2/3 dalintino buto dalies rinkos vertė yra ne 111333 Lt, bet 76000 Lt, atsakovui tenkančios 1/3 dalintino buto dalies rinkos vertė yra ne 55667 Lt, bet 38000 Lt.
Priteisti iš ieškovės N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 16,75 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.