- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-893-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-22120-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1313-465/2011 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei I. M. dėl įsiskolinimo už šiluminę energiją priteisimo, trečiasis asmuo S. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės I. M. 56.597,42 Lt įsiskolinimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2000-07-01 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį S. M. buvo tiekiama šilumos energija, už kurią jis pilnai neatsiskaitė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-02-28, 2001-09-10 ir 2002-08-29 sprendimais iš S. M. buvo priteistas įsiskolinimas ir delspinigiai. Kadangi civilinėse bylose atsakovu buvo nurodytas tik sutartį pasirašęs S. M., tik iš jo ir priteisti visi įsiskolinimai, kurių išieškoti iš skolininko šeimos bendrosios jungtinės nuosavybės nėra galimybės. Tačiau, ieškovo teigimu, 56.597,42 Lt įsiskolinimo sumokėjimo prievolė pagal minėtų teismų priimtus sprendimus yra bendra solidari sutuoktinių I. M. ir S. M. prievolė.
Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visos sutuoktinio S. M. be jos sutikimo prisiimtos prievolės dėl šilumos energijos tiekimo svetimam namui yra jo asmeninės prievolės. Ieškovo reikalavimas dėl 30.850,57 Lt skolos pripažinimo bendra solidariąja prievole nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovo reikalavimas dėl 3.120,99 Lt delspinigių priteisimo netenkintinas, nes jau yra praleistas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Ieškovas pats pasirinko galimybę reikalauti, kad prievolę įvykdytų vienas iš bendraskolių skyrium, o reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2001-2002 metais ir šia teise ieškovas pasinaudojo prisiteisdamas įsiskolinimą iš atsakovės sutuoktinio, todėl ieškovo reikalavimas dėl 56.597,42 Lt priteisimo atmestinas dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad sumokėti 56.597,42 Lt įsiskolinimą už gautą šilumos energiją yra atsakovės I. M. ir jos sutuoktinio S. M. bendra solidari prievolė, todėl priteisė iš atsakovės ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 56.597,42 Lt įsiskolinimą, 1.698 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 56.597,42 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pasirinkimas reikšti ieškinius vienam iš sutuoktinių ir reikalauti iš jo apmokėjimo už gautą šilumos energiją, tiekiamą bendram sutuoktinių gyvenamam namui ar butui, neatima iš ieškovo teisės pareikšti savarankišką ieškinį kitam sutuoktiniui įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Teismas nustatė, kad šilumos energija buvo tiekiama gyvenamajam namui, kuriame gyveno atsakovė su sutuoktiniu ir dviem jų vaikais, bei jų butui, kuriame jie gyvena. Teisme atsakovė pripažino, kad ir šiuo metu gyvena santuokoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad skola susidarė sutuoktiniams gyvenant šeimoje, todėl ši prievolė, skirta bendram šeimos namų ūkiui, bendram turtui išlaikyti, yra solidarinė. Tuo tarpu vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą (CPK 607 straipsnio l dalis). Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (CPK 607 straipsnio 2 dalis). Tai, kad priimti teismų sprendimai buvo vykdomi, patvirtina byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2010-06-23 nutartis ir kiti teismų priimti procesiniai dokumentai, o tai reiškia, kad senaties terminai vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti buvo nutraukiami ir dėl to nėra pasibaigę. Būtent šie terminai taikytini vykdant įsiskolinimo už gautą šilumos energiją išieškojimą, bet ne CK numatyti bendrieji ir sutrumpinti senaties terminai, kuriuos prašo taikyti atsakovė. Šie terminai taikomi nagrinėjant ginčus ir priimant sprendimus dėl įsiskolinimų ir delspinigių priteisimo. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės sutuoktinio įsiskolinimai pagal atskirus laikotarpius yra priteisti teismų sprendimais, kurie yra įsiteisėję, o dar nepadengtų įsiskolinimų dydžio nei atsakovė, nei jos sutuoktinis neginčija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, teismas sprendime klaidingai nurodo, kad ji neginčija įsiskolinimo ieškovui sumos dydžio. Ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2001-12-21 iki 2002-05-01, pripažinimo bendra atsakovės bei jos sutuoktinio S. M. solidariąja prievole yra nepagrįstas. Nekilnojamasis turtas, kuriam buvo tiekiama šilumos energija šiuo laikotarpiu, nebebuvo atsakovės bei jos sutuoktinio nuosavybe, todėl ši skola negali būti laikoma susidariusia dėl šeimos poreikių tenkinimo CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. S. M., neturėdamas atsakovės sutikimo, šią prievolę išlaikyti faktiškai svetimą turtą prisiėmė savarankiškai, savavališkai, veikdamas savo rizika, nesiekdamas nei tvarkyti bendro sutuoktinių turto, nei išlaikyti šeimos namų ūkį. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai dalyje dėl įsiskolinimo dalies bei delspinigių už ją, kurių dydžiai atitinkamai sudaro 9.021,31 Lt ir 509,75 Lt, pripažinimo bendra solidariąja prievole bei priteisimo iš atsakovės atmestini. Atsakovė taip pat nesutinka su 30.850,57 Lt dydžio įsiskolinimo dalies, neva susidariusios iki 2000-07-01, pripažinimo bendra solidariąja prievole bei šios sumos priteisimo iš atsakovės. Ieškovas nepateikia šios įsiskolinimo dalies dydį pagrindžiančių įrodymų bei įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ši S. M. įsiskolinimo ieškovui dalis susijusi su šeimos poreikių tenkinimui patirtomis išlaidomis. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai dalyje dėl įsiskolinimo dalies bei delspinigių už ją, kurių dydžiai atitinkamai sudaro 30.850,57 Lt ir 806,92 Lt, pripažinimo bendra solidariąja prievole bei priteisimo iš atsakovės atmestini. Atsakovės teigimu, teismas sprendime nepagrįstai remiasi kitų teismų sprendimais kaip įsiskolinimo dydžio pagrindimu, priimtais civilinėse bylose, kuriose atsakovė nedalyvavo, negalėjo teikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų bei argumentų, reikšti atsikirtimų. Todėl teismų sprendimai, kuriais ieškovui buvo priteistos įsiskolinimų sumos iš S. M., negali būti nenuginčijamu pagrindu teismo sprendimui dėl atsakovės teisių ir pareigų. Įsiskolinimų priteisimas ieškovo naudai iš S. M. savaime nereiškia, kad atsakomybė pagal šiuos įsiskolinimus bendros solidariosios prievolės pagrindais atsiranda atsakovei. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, netinkamai pritaikęs ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias specialiąsias teisės normas. CK 6.16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti senaties solidariosios prievolės atveju taikymą, pagal kurią ieškinio senaties termino sustabdymas vienam iš bendraskolių neturi įtakos kitiems bendraskoliams, todėl teismo argumentai dėl senaties termino nutraukimo kritikuotini. Likę ieškovo reikalavimai dalyje dėl įsiskolinimo dalies bei delspinigių už ją, kurių dydžiai atitinkamai sudaro 13.604,55 Lt įsiskolinimo bei 294,68 Lt delspinigių, pripažinimo bendra solidariąja prievole bei priteisimo iš atsakovės atmestini CK 6.16 straipsnio 2 dalies pagrindu suėjus ieškinio senačiai.
Tretysis asmuo S. M. savo pareiškimu prie apeliacinio skundo prisidėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ su atsakovės I. M. apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovas nurodė, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Esant tokiai situacijai, kai teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-1579-18/2001, 2-4562-03/2001 ir 2-6229-08/2002 įsiskolinimas buvo priteistas tik iš S. M. už šilumos energiją, tiektą į namą (duomenys neskelbtini), kuris buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir žinant, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto kylančios sutuoktinių prievolės yra solidarios, ieškovas turėjo pareikšti savarankišką ieškinį atsakovei. Nurodytais teismo sprendimais buvo konstatuota, jog įsiskolinimas už pateiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2000-06-01 iki 2002-04-30 paskaičiuotas teisingai. Šis faktas turi būti laikomas prejudiciniu faktu, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo įrodinėti. Faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusias minėtais teismo sprendimais, yra nepasikeitusios. Nors laikotarpyje nuo 2001-12-21 iki 2002-05-01 namas adresu (duomenys neskelbtini) jau nebebuvo atsakovės ir S. M. nuosavybe, tačiau atsakovė su sutuoktiniu faktiškai naudojosi šiuo namu, vartojo šilumos energiją savo reikmėms, todėl ir už suvartotą šilumos energiją privalėjo atsiskaityti solidariai. Po namo pardavimo S. M. tapo šio namo nuomininku ir egzistavo susitarimas, kad nuomininkas mokės mokesčius už suvartotą šilumos energiją. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo gali būti pareikštas per 10 metų nuo dienos sudarančias ieškinio padavimo pagrindą. Ieškovas mano, kad įstatymo nustatytas senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, nes pagal minėtus teismo sprendimus vyksta priverstinis išieškojimas antstolio A. B. kontoroje.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės I. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2000-07-01 tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios reikalavimo teises į šilumos vartotojų skolas perėmė ieškovas UAB „Vilniaus energija“, bei trečiojo asmens S. M. buvo sudaryta Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartis Nr. 50382 (b.l. 9). Šios sutarties pagrindu SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o S. M. – atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją.
Kadangi S. M. sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją tinkamai nevykdė, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o vėliau ir ieškovas 2001-2002 metų laikotarpiu kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2001-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1579-18/2001 priteisė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš S. M. 39.375,27 Lt įsiskolinimą ir 2.316,56 Lt delspinigių (b.l. 20), o 2001-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4562-03/2001 – 7.599 Lt įsiskolinimą ir 294,68 Lt delspinigių (b.l. 22). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6229-08/2002 priteisė ieškovui iš S. M. 10.585,46 Lt įsiskolinimą ir 509,75 Lt delspinigių (b.l. 23).
Iš dalies buvo įvykdytas tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-08-29 sprendimas, 2003-05-13 išieškojus iš S. M. 829,93 Lt, o 2004-05-14 – 3.253,37 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0042/08/01212). Vadinasi, šiai dienai S. M. ieškovui yra skolingas 53.476,43 Lt įsiskolinimą bei 3.120,99 Lt delspinigių (b.l. 8).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė šilumos energiją, laikotarpiu nuo 1996-08-28 iki 2002-01-28 buvo S. M. ir atsakovės I. M. bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta šių asmenų santuokos metu (iki 2001-06-30 galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 ir 25 straipsniai, LR CK 3.109 straipsniai) (b.l. 63-66).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolė sumokėti ieškovui 53.476,43 Lt įsiskolinimą bei 3.120,99 Lt delspinigių už SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiektą šilumos energiją yra S. M. ir atsakovės I. M. bendra solidarioji prievolė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodytas sumas ne tik iš atsakovės sutuoktinio, bet ir iš jos pačios yra teisiškai pagrįstas. Nors Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarė tik atsakovės sutuoktinis, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad taip pat gyveno name, į kurį pagal šią sutartį buvo tiekiama šilumos energija, bei šia energija naudojosi (b.l. 85). Vadinasi, pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį S. M. ir atsakovė kaip sutuoktiniai laikytini bendraskoliais bei už prievoles SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o vėliau ieškovui atsako solidariai. Atsakovė neįrodė, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekta šilumos energija nebuvo susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, todėl pareiga padengti susidariusią skolą už suvartotą energiją tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems bendraskoliams.
Civilinėje byloje Nr. 2-6229-08/2002 esančiu 2002-04-30 susitarimu (b.l. 9) S. M. įsipareigojo ieškovui sumokėti skolą už pagal minėtą sutartį iki 2002-05-01tiektą šilumos energiją, nors aukščiau nurodyto gyvenamojo namo savininku, į kurį buvo tiekiama ši energija, jis buvo tik iki 2002-01-28 (b.l. 63-66). Ieškovo teigimu, toks susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad S. M. ir atsakovė nurodytu namu ir tiekiama šilumos energija faktiškai naudojosi iki pat 2002-05-01 (b.l. 114). Byloje nėra duomenų, kad šis susitarimas būtų nuginčytas ir negaliotų, byloje taip pat nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu tiekiama energija sutuoktiniai būtų nesinaudoję, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2001-12-21 iki 2002-05-01 yra nepagrįstas.
Atsakovė taip pat nesutinka su 30.850,57 Lt dydžio įsiskolinimo dalies, susidariusios iki 2000-07-01, priteisimu, nes ieškovas, pasak atsakovės, nepateikia šios įsiskolinimo dalies dydį pagrindžiančių įrodymų. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties 5.9. punktu S. M. įsipareigojo iki 2000-08-01 sumokėti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 30.850,57 Lt įsiskolinimą už suvartotą nuo 1997-10-20 iki 2000-06-28 šilumos energiją (b.l. 9). Civilinėje byloje Nr. 2-1579-18/2001 esanti 2000-11-28 sąskaita Nr. 50382 (b.l. 9) yra pirminis dokumentas, pagrindžiantis nurodytą įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad 30.850,57 Lt dydžio įsiskolinimą, o taip pat ir kitą prašomą priteisti skolos sumą ieškovas įrodė leistinais ir patikimais įrodymais, surinktais ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir jau aukščiau minėtose civilinėse bylose Nr. 2-1579-18/2001, 2-4562-03/2001 ir 2-6229-08/2002. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis CPK 179 str. 2 d. išreikalavo minimas bylas Nr. 2-1579-18/2001, 2-4562-03/2001 ir 2-6229-08/2002, informavo apie tai šalis bei pasiūlė joms su šiais įrodymais susipažinti (b.l. 121), todėl remtis minėtose bylose esančiais dokumentais, nagrinėjant atsakovės skundą, nėra jokių procesinių kliūčių. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ieškovo nurodyto įsiskolinimo dydžiu ir susiejimu su šeimos poreikių tenkinimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas ir teigė atsakovė, ieškovo reikalavimui dėl pagrindinės 53.476,43 Lt skolos priteisimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl 7.599 Lt įsiskolinimo ir 294,68 Lt delspinigių priteisimo iš S. M. į teismą kreipėsi 2001-08-09 (civilinės bylos Nr. 2-4562-03/2001 medžiaga), o dėl 39.375,27 Lt įsiskolinimo ir 2.316,56 Lt delspinigių priteisimo – 2001-01-29 (civilinės bylos Nr. 2-1579-18/2001 medžiaga). Tuo tarpu dėl 10.585,46 Lt įsiskolinimo ir 509,75 Lt delspinigių priteisimo iš S. M. ieškovas į teismą kreipėsi 2002-08-02 (civilinės bylos Nr. 2-6229-08/2002 medžiaga). Taigi, šiuo atveju taikytina CK 1.130 straipsnio 1 dalies taisyklė, pagal kurią ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokiai situacijai dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Taip pat ginčui taikytina ir CK 6.16 straipsnio 1 dalis, o ne atsakovės nurodoma CK 6.16 straipsnio 2 dalis, kalbanti apie senaties termino sustabdymą, nustatanti, kad veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teisė. Be to ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas atsakovui vykdant prievolę 2003-05-13 išieškojus 829,93 Lt, o 2004-05-14 – 3.253,37 Lt (vykdomoji byla Nr. 0042/08/01212). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dešimties metų bendrojo ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą atsakovei dėl pagrindinės 53.476,43 Lt skolos priteisimo, kadangi į teismą kreipėsi 2010-12-28.
Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atsakovei dėl 3.120,99 Lt delspinigių priteisimo, nes šį reikalavimą ieškovas pareiškė jau praėjus nurodytam terminui. Paskutiniai delspinigiai buvo paskaičiuoti iki 2002 metų gegužės mėnesio. Be to šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties 5.8. punktu susitarta dėl įmokų paskirstymo tvarkos – pirmiausia dengiama skola, o po to delspinigiai, todėl delspinigių sumokėtos įmokos nepadengia.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Ieškovo reikalavimas atsakovei dėl 3.120,99 Lt delspinigių priteisimo atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovo priteista suma mažintina iki 53.476,43 litų, o žyminis mokestis atitinkamai iki 1.604 litų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės I. M. priteista 3.120,99 Lt delspinigių, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmesti.
Sumažinti UAB „Vilniaus energija iš I. M. priteistą sumą iki 53.476,43 litų, o žyminį mokestį iki 1.604 litų.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti, kad sumokėti 53.476,43 Lt. įsiskolinimą yra atsakovės I. M. ir jos sutuoktinio S. M. bendra solidari prievolė. Priteisti iš atsakovės I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 53.476,43 Lt. (penkiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus, 43 cnt.) už gautą šilumos energiją, 1.604 Lt. žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 53.476,43 Lt. sumą nuo ieškinio pareiškimo 2010 m. gruodžio 29 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Vilniaus energija“ (į. k. 111760831).
Priteisti iš atsakovės I. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 13,51 Lt. pašto išlaidų valstybės
naudai.