Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2016-05-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 20 parų arešto;

3) 2017-09-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 20 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2023 m. spalio 30 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas R. G. bute, tyčia, be jokios priežasties, atsistojęs prie nukentėjusiosios J. S., spyrė vieną smūgį koja nukentėjusiajai J. S. į kojas, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, tuo dėl kairio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio padarė nukentėjusiajai J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad galimai 2023 m. spalio 30 d., dienos metu, buvo pas kaimynę R. G. bute, vartojo alkoholį. Atėjo J. S.. Pasakė jai, kad atiduotų jo vaikui pinigus už kapų tvarkymą. Ji pasikraipė, pasimaivė. Spyrė jai į koją, ji tuo metu stovėjo. Norėjo spirti į užpakalį, bet pataikė į koją. J. S. po spyrio nugriuvo, paskui atsikėlė ir išėjo toliau gerti į savo namus. J. S. atėjo jau išgėrusi. Visi buvo neblaivūs. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios kai ji gulėjo ligoninėje. Nežino, ar jam atleido. Jei būtų buvęs blaivus, būtų gal tik pakalbėjęs, nebūtų spyręs. Pripažįsta, kad padarė neturtinę žalą, nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, mano, kad padarė 100 eurų žalą. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu nesutinka, nes neturi tiek pinigų. Neturi iš ko sumokėti. Negauna jokių išmokų, nedirba, gyvena iš sugyventinės pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šių metų spalio mėnesio 29 d., tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti po pietų, ji paprašė to paties miestelio gyventojo, nepilnamečio A. J., jog jis prieš artėjančias Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes sutvarkytų jos mirusio sūnaus kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse. Vaikino tokios paslaugos paprašė dėl to, jog ji sunkiai vaikščioja. Po kambarį vaikščioja arba su lazdomis, arba su neįgaliesiems skirta vaikštyne. Be to, A. J. ji pažįsta gana senai. Vaikinas dažnai šaltuoju periodu jai į kambarį atneša malkų. Po tokio jos prašymo A. J. sutvarkyti sūnaus kapą sutiko. Sekančios dienos rytą, apie 10:0 val. pas ją į namus atėjo A. J.. Atėjęs jaunuolis ją informavo, jog jos vakarykštį prašymą įvykdė ir kapą sutvarkė. Nenorėdama jog A. J. pamatytų kurioje tiksliai kambario vietoje ji laiko savo pinigus, šiam pasakė, jog už atliktą darbą ji jam sumokės vėliau. A. J. suprato ir iš namų išėjo. Šiam išėjus, pas ją į namus atėjo iš pažiūros neblaivus pastarojo tėvas A. J.. Pastarasis įėjęs į kambarį reikalavo, jog ji nedelsiant sumokėtų jo sūnaus uždirbtus pinigus (už kapo sutvarkymą). A. J. patikinus, jog už jo sūnaus suteiktas paslaugas ji pinigus tikrai sumokės, A. J. išėjo. Šiam išėjus ji pamatė, kad A. J. įėjo į toje pačioje laiptinėje gyvenančios kaimynės R. G. butą. A. J. išėjus iš namų, ji susirado namuose laikomus 20 eurų, kuriuos nutarė nunešti kaimynės R. G. bute buvusiam A. J.. Pas kaimynę į butą ji ėjo be neįgaliesiems skirtos vaikštynės bei be jokių pasiramsčiavimo lazdų. Įėjus į kaimynės butą, A. J., buto šeimininkę R. G., bei A. J. mažametį sūnų A. J., užtiko sėdinčius svetainės kambaryje. Matė, kad tame kambaryje R. G., A. J. vartojo alkoholį. Be to, ant kambaryje buvusio stalo buvo padėtas nugertas alkoholinio gėrimo butelis. Pamačiusi ant fotelio sėdintį A. J., priėjo prie jo ir ištiesusi ranką padavė vieną 20 eurų banknotą. A. J. paėmus duodamą piniginį banknotą, šis atsistojęs jai koja spyrė į jos kairę koją. Kiek vyras jai sudavė smūgių koja - nežino. Į kitas kūno vietas jai A. J. nesmūgiavo. Pamatęs agresyviai besielgiantį tėvą, A. J. pastarąjį bandė raminti, sakė taip daugiau nebesielgti. Tame pačiame kambaryje buvusi R. G. taipogi viską matė, tačiau į konfliktą nesikišo. Po šio smūgio ji parkrito ant buto grindų. Jai nukritus ant grindų, A. J. jai paliepė dingti. Po vyro smūgio į koją, pastaroji jai labai skaudėjo, todėl ji atsistoti jau nebegalėjo. Į savo butą iš R. G. buto peršliaužė. Jai šliaužiant nei R. G., nei A. J. priėję nebuvo. Jai jokios pagalbos nesuteikė. Apie dabartinę jos būklę nepasiteiravo. Paršliaužusi į savo butą, ji jame buvo virtuvės kambaryje, ant grindų, tarp virtuvės kambaryje esančios lovos bei ten stovinčio fotelio. Ant savo buto virtuvės kambario grindų gulėjo dėl to, jog iš skausmo nebegalėjo įlipti į ten stovinčią lovą. Ant virtuvės kambario grindų ji išgulėjo iki šių metų lapkričio mėnesio 1 dienos. Išaušus lapkričio mėnesio 1-ajai dienai, ji neapsikentusi kojos skausmo, vėl nušliaužė iki kaimynės R. G. buto durų, savo turima neįgaliojo lazda pradėjo belstis į kaimynės buto duris. Šiai atidarius duris, paprašė jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją tolimesnei apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini) Priėmimo - skubios pagalbos skyrių. Ten po medikų apžiūros jai buvo diagnozuotas kairės kojos šlaunikaulio lūžis. Šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) Ortopedijos - traumatologijos skyriaus (duomenys neskelbtini) palatoje, bei laukia minėtos kojos operacijos. Įvykio metu jokios turtinės žalos nepatyrė. Byloje civilinio ieškinio nereikš. (t. 1, b. l. 38-39)

Nukentėjusioji J. S. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildomai nieko parodyti neturi, uždavus klausimus atsako nerišliai, maišo įvykio aplinkybes, dėl įvykio parodo, kad jai spyrė, ji nugriuvo, kada tai buvo nepamena. Niekas nematė kaip spyrė, vadino lerva. (t. 1, b. l. 48)

L. R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galėjo būti 2023 metai, mėnesio ir dienos nepamena, pamena tai kad sirgo, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją atėjo A. J., pamena, kad buvo ir jo sūnus nepilnametis, ne viską pamena, nes buvo išgėrusi. Be to, praėjo daug laiko nuo įvykio ir ne viską pamena. Pamena, kad buvo atėjusi J. S., buvo žodinis konfliktas tarp jos ir A. J.. Pamena, kad A. J. ją pastūmė konflikto metu, pastūmė rankomis, pamena kad ji nugriuvo. J. S. nieko nesakė. Ji gulėjo lovoje ir nesikišo į jų konfliktą. Ar J. S. išėjo, ar iššliaužė, ar ką sakė, kad skauda, nepamena. Pamena, kad ji kvietė greitosios pagalbos medikus, nežino ar tą pačią dieną ar kitą, nes sirgo, ir jautėsi negerai. Pamena, kad buvo medikai ir ją išvežė. J. S. gyvena viena, niekas jos neprižiūri, yra uždara, taip pat ne viską pamena, kartais kalba į pievas, ji dėl senatvės nesupranta kas vyksta. Ji negali daugiau nieko paaiškinti dėl jos sužalojimo. Patvirtinti ar dėl A. J. veiksmų ji buvo sužalota negali. (t. 1, b. l. 103-104)

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gelsvos spalvos 2 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, su dvejomis bendro naudojimo laiptinėmis. Į pastato vidų vedančios laiptinės yra iš kiemo vidinės pusės. Įėjus pro kairėje pusėje esančias medines pilkos spalvos duris, patenkama į daugiabučio namo antrąją laiptinę. Laiptinėje, palypėjus laiptais link pirmame aukšte esančių butų durų, matomos rusvos spalvos metalinės durys, kurios veda į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje nuo minėtų durų matoma juodos spalvos pašto dėžutė su numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Praėjus pro minėtas duris ir patekus į buto koridorių, matoma spintelė su virš jos esančiu veidrodžiu, dešinėje pusėje nuo minėto veidrodžio yra praėjimas į virtuvės kambarį, į kairiąją pusę nuo minėto veidrodžio yra stakta be durų, kuri veda į svetainės kambarį. Prie pat įėjimo į buto vidų, dešinėje pusėje matomas baltos spalvos šaldytuvas, kairėje pusėje yra laisvas praėjimas į svetainės kambarį. Čia yra tiksli įvykio vieta. Koridoriuje bei prie pat įėjimo į svetainės kambarį jokių tyrimui reikšmingų detalių nėra. Įėjus į svetainės kambarį, tiesiai prieš įėjimą matosi didelė rudos spalvos spinta, dešinėje pusėje - pilkos spalvos sofa, ant kurios patiestas raudonos spalvos užvalkalas, šalia sofos pastatytas stalas, gale kambario matoma rudos spalvos sekcija, šalia jos - televizorius. Apžiūrint įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų, daiktų ar kitų objektų neužfiksuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, filmuota, fotografuota. (t. 1, b. l. 22-23)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. nustatytas sužalojimas: kairio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku. Atsakyti ar sužalojimas padarytas prieš užduotyje nurodytą įvykį nėra galimybės, nes nėra į tai nurodančių objektyvių medicininių duomenų. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, galimai ir po spyrio, tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio arba griūvant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. J. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (t. 1, b. l. 35).

Esant šiems įrodymams, kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis be jokios priežasties spirdamas vieną smūgį nukentėjusiajai į koją, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Po kaltinamojo apklausos, perskaičius byloje esančius rašytinius įrodymus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (LR BPK 273 str. 1 d., 291 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios J. S. atstovas advokatas V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 56-58). Reikalavimą grindžia tuo, kad A. J. savo veiksmais ne tik sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, bet ir sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus. Nurodo, kad po įvykio Greitosios medicinos pagalbos automobiliu J. S. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta operacija, taikomas gydymas. Dėl patirto sužalojimo ji iki šiol jaučia nuolatinius skausmus, negali judėti. Dėl sužalojimo negrįžtamai pakito jos gyvenimas, nes pati savarankiškai gyventi nebegali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo veiksmų, sužalojimo pobūdžio nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą ir nepatogumus: sulaužytas kairysis šlaunikaulis, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajai atlikta operacija, ji patyrė skausmą, nebegali savarankiškai vaikščioti, gydoma slaugos ligoninėje, apsunkintas jos bendravimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi dėl savo elgesio, nedirbantis, nekilnojamojo turto neturi, sužalojimas padarytas suduodant vieną smūgį. Kaltinamasis tikslo spirti į koją neturėjo, norėjo įspirti į sėdynę, tačiau pataikė į koją. Turtinė žala nepadaryta. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek galimai nukentėjusioji buvo neblaivūs, iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji nuo spalio 30 d. iki lapkričio 1 d. gulėjo virtuvėje ant grindų, ir tik po to nušliaužė pas kaimynę, kad iškviestų greitąją. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškinys mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo 1600 Eur neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 7252,73 Eur ieškinį už nukentėjusiosios J. S. gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai būtų atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteistina iš kaltinamojo A. J., kadangi jo veiksmais nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-03-22 pateiktos pažymos Nr. APD-2024-03250 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą yra 366,02 Eur. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių užtikrinimui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-01-22 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. J. turtą: pinigines lėšas, AB Šiaulių banko (duomenys neskelbtini), eurai, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 9252,00 Eur, neišieškoma suma 730,00 Eur, paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo civiliniams ieškovams, o juos atlyginus – panaikintinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes:

Kaltinamasis A. J. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas. Įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgęs, nuoširdžiai gailisi), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, nustatytini atitinkami įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti A. J. elgesį laisvėje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 10 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. J. 1600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 7252,73 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 73 ct) turtinę žalą, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.

Priteisti iš kaltinamojo A. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 366,02 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 2 ct) už nukentėjusiajai skirto atstovo advokato dalyvavimą procese.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-01-22 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. J. turtą: pinigines lėšas, AB Šiaulių banko (duomenys neskelbtini), eurai, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 9252,00 Eur, neišieškoma suma 730,00 Eur, palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo civiliniams ieškovams, o juos atlyginus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.