Alytaus apylinkės teismo sprendimas

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. K., atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

institucijos, duodančios išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei M. R.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K. ir M. M. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

6. Suinteresuoto asmens A. K. atstovas advokatas Vladislovas Milukas teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą, nes A. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

8. Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. K., teismo posėdyje nedalyvavo, nes Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021 nurodyta, jog A. K. teismo posėdyje nerekomenduojama dalyvauti, ji nesupras teismo proceso prasmės, negalės pateikti teismui jokių paaiškinimų.

III. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

11. Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad sutinka su socialinio darbuotojo išvada, jog A. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. A. K. skirtina psichiatrijos ekspertizė, siekiant nustatyt asmens psichinę būklę. Pripažinus A. K. neveiksnia tam tikrose srityse, jos atžvilgiu tikslinga nustatyti globą ir paskirti globėją. I. M. yra A. K. mama, visapusiškai ir tinkamai rūpinasi dukra nuo pastarosios gimimo, tenkina šios poreikius, atstovauja jos interesus, sutinka būti paskirta A. K. globėja, todėl prašo pripažinus A. K. neveiksnia dėl psichikos sveikatos būklės visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, skirti I. M. A. K. globėja (t. 1, b. l. 61 – 62).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

0 pareiškimas tenkinamas.

1 IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2 Dėl A. K. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse

12. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos ir medicininių dokumentų nustatyta, kad A. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas, elgesio sutrikimas. A. K. maždaug nuo vienerių metų amžiaus nustojo naudoti rankas, nustojo kartoti žodžius, jos psichikos būklė blogėjo, todėl 2010 m. jai buvo patvirtinta diagnozė – gilus protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais gydymo. Ji prasmingam kontaktui neprieinama, valgo tik maitinama, neapsirengia, nenusiprausia, kalba nesusiformavusi, nekalba net garsažodžiais, stebimi labai ryškūs sutrikimai visose srityse, visiškai priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos (t. 1, b. l. 12 – 13). Dėl šių sutrikimų Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma jai nustatytas neterminuotas pirmo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b. l. 16, 20, 21). Byloje pateikta Birštono savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) dienos centro socialinės darbuotojos 2021 m. gegužės 17 d. išvada Nr. 3 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, iš kurios matyti, kad A. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose, kaip savitvardos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir politinių teisių įgyvendinimo srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad asmuo savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimtų sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba nuosekliai ir aiškiai paaiškinti sprendimo esmės ir priežasties, negeba savarankiškai ir savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų. Asmeniui reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba (t. 1, b. l. 23 – 27).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis, 471 straipsnio 1 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

14. Psichikos sutrikimas / psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

15. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

16. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. A. K. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti 2021 m. birželio 22 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1, b. l. 69 – 71). Pagal 2021 m. liepos 5 d. – liepos 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021 pateiktas išvadas, A. K. konstatuota įgimta silpnaprotystė – gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Pagal savo psichikos sutrikimo pobūdį A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje (t. 1, b. l. 80 – 82).

17. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu A. K. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Išvadoje išsamiai ir visapusiškai ištirta A. K. psichikos būklė.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).

19. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens A. K. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens A. K. psichikos būklei, ji pripažįstama neveiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.

20. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens A. K. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jos amžių, jos elgseną šiuo metu, taip pat į keliamą grėsmę sau, kadangi ji, būdama nekritiška savo elgesiui, gali save susižaloti, kelti grėsmę kitiems asmenims. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad A. K. visose srityse reikalinga pagalba, ji savarankiškai nesugeba savimi pasirūpinti, nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia savo fizinių poreikių, jai būtina nuolatinė priežiūra. Taigi, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytose srityse A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo

21. CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būt išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo sprendimu pripažinus A. K. neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sprendžiamas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

22. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad A. K. konstatuota įgimta silpnaprotystė – gilus protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais gydymo. A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (t. 1, b. l. 80 – 82). I. M. yra A. K. motina (t. 1, b. l. 10). Socialinės paramos skyrius pateiktoje išvadoje siūlo I. M. skirti A. K. globėja ir turto administratore. I. M. sutinka būti A. K. globėja ir turto administratore. I. M. neteista (t. 1, b. l. 95), vieną kartą bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 96, 109), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašyta (t. 1, b. l. 98, 101, 106). Taip pat teismas įvertina ir Birštono savivaldybės administracijos charakteristiką, kurioje nurodoma, kad I. M. gyvena kartu su sutuoktiniu M. M., nepilnamečiu sūnumi ir pilnamte dukra, dirba AB Šiaulių banko Birštono klientų aptarnavimo slyriuje. Yra rūpestinga mama, besirūpinanti savo vaikų gerove. Birštono savivaldybės administracija nėra gavusi nusiskundimų I. M. elgesiu (t. 1, b. l. 103).

23. CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. K. nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 108), gauna našlaičių ir šalpos neįgalumo pensijas bei slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, todėl turtui skiriamas turto administratorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal Birštonosavivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadą bei kitus byloje surinktus rašytinius duomenis – I. M. sutikimą būti globėja, jos sveikatos būklę, jos moralines – dorovines savybes, jos charakteristiką, A. K. gyvenimo ir buities sąlygas, jog I. M. priežiūra yra tinkama, tarpusavio santykius, atsižvelgus į rūpinimosi A. K. periodiškumo aspektą ne tik bylos nagrinėjimo eigoje, bet ir anksčiau, darytina išvada, kad I. M. yra tinkama būti A. K. globėja ir turto administratore, todėl A. K. nustatoma globa, jos globėja ir turto administratore skiriama I. M. (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnis, 3.245 straipsnis).

25. Suinteresuotam asmeniui globėjai išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, nurodant, kad globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus tam tikroje srityje be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius tam tikroje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

26. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams (CK 4.243 straipsnio 1, 2 dalys). Administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus (CK. 4.244 straipsnio 2 dalis).

27. Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis 1 dalis).

28. Valstybė šioje byloje patyrė 10,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimas tenkinamas.

Pripažinti suinteresuotą asmenį A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Nustatyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), globą šiame sprendime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Išsiųsti teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.