- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- eA-2135-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02525-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Kultu, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipe, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB „Baltijos renta“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultu?ros paveldo departamento prie Kultu?ros ministerijos apeliacini? skunda? de?l Regionu? apygardos administracinio teismo Klaipe?dos ru?mu? 2019 m. geguz?e?s 16 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jos uz?darosios akcine?s bendrove?s „Baltijos renta” skunda? atsakovui Kultu?ros paveldo departamentui prie Kultu?ros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijai, Nacionalinei z?eme?s tarnybai prie Z?eme?s u?kio ministerijos de?l sprendimo panaikinimo ir i?pareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos renta” kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 19 d. atsisakymą suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir įpareigoti atsakovą iš naujo derinti šį projektą. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 723,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, jog nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo sklypas) bei ginčo sklype esančius pastatus. Iš portalo REGIA matyti, kad dalis (vakarinė) ginčo sklypo patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, o iš Kultūros vertybių registro matyti, jog ginčo sklypas patenka į Sendvario dvaro sodybos fragmentų saugomą teritoriją (kodas (duomenys neskelbtini)), tačiau nenurodyta, kad ši teritorija saugoma valstybės, o įregistruotas statusas – tik registrinis. Pažymėjo, kad Kultūros vertybių registre yra nurodoma, jog 2002 m. kovo 29 d., kaip valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, buvo įregistruota Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (kodas (duomenys neskelbtini)), o 3 punkte įrašyta, kad duomenys buvo tikslinti 2009 m. rugsėjo 22 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1232 (toliau – ir Aktas), kuriame užfiksuoti visi Sendvario dvaro sodybos fragmentai, tame tarpe ir antrosios senosios kapinės, kurios Sendvario dvaro sodybos fragmentų apsaugos zonų ribų plane pažymėtos 6 numeriu, ir patenka į ginčo sklypą. Pareiškėjui, įsigyjant ginčo sklypą, apie Sendvario dvaro sodybos fragmentą – antrąsias senąsias kapines nieko nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, nes jokios informacijos apie tai nei Nekilnojamojo turto registre, nei pardavimo dokumentuose nebuvo.
3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. AD-1454 pareiškėjo iniciatyva buvo pradėtas rengti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kurio tikslas sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu (ginčo sklypu). Paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai numato, kad ginčo sklypo teritoriją galima naudoti tik kaip kitos paskirties žemę su keliais naudojimo būdais, t. y. komercinės paskirties objektų teritorija (K), bendro naudojimo teritorija (B2) ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija (I2), kas reiškia, kad norint pakeisti žemės naudojimo paskirtį ar būdą, būtina griežtai vadovautis bendruoju planu, kas ir buvo numatyta Projekto sprendiniuose. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu sprendimu ir manė, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjo teises, nes užkerta jam kelią teisės aktų nustatyta tvarka įgyti iš valstybės įsiterpusią laisvą valstybinę žemę.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčas kilęs teritorijų planavimo srityje, atsakovui atsisakius suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, dėl ko tolimesnės Projekto tikrinimo ir tvirtinimo procedūros tapo nebeįmanomos. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo nederinimo pagrindas – tai, kad Projekte nėra formuojamas atskiras konservacinės paskirties žemės sklypas. Pareiškėjas citavo Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nuostatas dėl konservacinės paskirties žemės sklypams galimų nustatyti naudojimo būdų (gamtinių rezervuarų žemės sklypai ir kultūros paveldo žemės sklypai). Teigė, kad projektuojamoje teritorijoje nėra gamtinių rezervatų, todėl nėra pagrindo nustatyti žemės naudojimo būdo – gamtinių rezervatų žemės sklypui, tačiau ginčijamame sprendime to nenurodyta, o pateiktas reikalavimas nustatyti konservacinę žemės naudojimo paskirtį, reiškia, kad turi būti nustatyti abu naudojimo būdai. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamame sprendime nurodytas atsisakymo pagrindas yra visiems aiškus ir suprantamas, o tai reiškia, kad šiuo požiūriu jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčijamame sprendime nemotyvuojama, kodėl yra reikalaujama pažeisti galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, Projekto rengimo tikslus, nepaaiškinama, kodėl iki šiol ginčo sklypas su komercine paskirtimi buvo naudojamas pagal paskirtį ir tinkamai, o prijungus inžinerinį sklypą, jo naudojimas komercinei ūkinei veiklai tampa nebeteisėtu. Teigė kad visa tai ginčijamą sprendimą daro neaišku ir nesuprantamą kitiems projektavimo proceso dalyviams, tame tarpe ir pareiškėjai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutikp su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritoriją. Pažymėjo, kad Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 5 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklapyje. Atsakovas vadovavosi NKPAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Sendvario dvaro antrųjų senųjų kapinių vertingosios savybės yra nustatytos ir patikslintos vertinimo tarybos aktu 2009 m. rugsėjo 22 d. Teigė, kad neturi duomenų, jog formuojant ginčo žemės sklypą, nustatant paskirtį kita, žemės naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, būtų gautas Klaipėdos skyriaus sutikimas. Atsakovas vadovavosi NKPAĮ 11 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad neturi duomenų, jog Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritorijai būtų pripažinta kitokio visuomenės poreikio viršenybė bei perkelti mirusiųjų palaikai. Pažymėjo, kad pagal patvirtintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritorijai funkcinių prioritetų brėžinyje žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių eksplikacija žymima B2 – Bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – kapinės. Kultūros paveldo dalies sprendiniu 7.19 numatyta Senąsias kapinaites ir kapavietes saugoti ir tvarkyti viešam pažinimui ir pagarbai. Nurodė, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano 2 priedo 3 lape šios kapinės pažymėtos „L1213”; sutartinis žymėjimas: „Kapavietės”. Ginčo sklypo dalis patenka registrinio objekto – Sendvario dvaro sodybos fragmentų teritoriją, įrašytą į Kultūros vertybių registrą 2009 m. rugsėjo 22 d. Nurodė, kad kartu su Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1232 pateiktas Sendvario dvaro sodybos fragmentų Teritorijų ribų planas, kuriame Nr.6 eksplikuojamos „Antrosios senosios kapinės (26382. 1.1213)”. Nurodytas žymėjimas nusako, kad objektas jau buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą bei paskelbtas valstybės saugomu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu. Atsakovas teigė, kad ginčo sklypo daliai, patenkančiai į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės – Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritoriją, turi būti nustatyta konservacinė paskirtis. Atsakovas manė, kad ŽPDRIS sistemoje pateiktas teisės aktams ir Klaipėdos miesto bendrajam plano sprendiniams, nustatytai pagrindinei tikslinės žemės naudojimo paskirčiai, būdui ir pobūdžiui.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
9. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 28 d. inicijavo ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungi laisvą valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1454 buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatoriaus funkcijas pavesta vykdyti Žemėtvarkos skyriui. Parengtas projektas buvo teiktas derinti organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Organizatoriaus funkcijas vykdantis Žemėtvarkos skyrius 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-304 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo” suderinto parengtą projektą, paskelbė viešą svarstymą. Svarstymo metu pastabų nebuvo gauta, todėl projektas buvo pateiktas derinti atsakovui, kuris projekto nederino, nurodydamas, kad projekto aiškinamajame rašte neteisingai nurodyta, jog pertvarkomoje teritorijoje saugomų želdinių nėra. Pažymėjo, jog esant institucijos nederinimui, projektas buvo grąžintas rengėjams taisyti pagal pateiktas pastabas. Pataisytas projektas iš naujo buvo pateiktas derinti organizatoriui, kuris 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu projektą suderino, ir pakartotinai pateikė derinti atsakovui, kuris ginčijamu sprendimu projekto nederino, nurodydamas naujas nederinimo priežastis. Viena iš pateiktų pastabų, jog į projektuojamą teritoriją patenka valstybės saugoma kultūros vertybė Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26382), o kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą. Nurodė, kad su pateiktu skundu sutinka, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – sujungti laisvą valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tikslo padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus (vieną iš jų – kapinėms) nebuvo nurodyta. Manė, kad atsakovas 2018 m. spalio 19 d. rašte nurodyta nederinimo priežastis nesusijusi su pertvarkomo žemės sklypo projekto rengimo tikslais. Projekto rengimo reikalavimai išduoti ir projektas rengiamas pagal nustatytus projekto rengimo tikslus.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
11. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų; Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 5 punkte įtvirtinta nuostata, jog projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Šiomis Taisyklėmis; projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Trečiasis suinteresuotas asmuo priėjo prie išvados, kad pareiškėjo inicijuotą parengtą projektą tvirtins Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Paaiškino, kad pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Dėl atsakovo atsisakymo suderinti projektą manė, kad ši institucija, į kurią projekto organizatorius kreipėsi dėl projekto suderinimo (Taisyklių 62 punktas), yra kompetentinga ir priimdama sprendimus vadovaujasi teisės aktais.
II.
12. Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos renta” skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 19 d. atsisakymą derinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir įpareigojo atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo. Teismas priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos renta” iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos priteisti 522,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad prašomo prijungti žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės – Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) –teritoriją. Šiai teritorijai taikomos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) nuostatos. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsniuose įtvirtintas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles; neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes, naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu (paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes. Iš ginčijamo sprendimo turinio teismas nustatė, jog Projektas nederinamas iš esmės dėl norimos prijungti teritorijos statuso ir dėl to, jog planuojamas sklypas yra komercinės, o ne konservacinės paskirties, o kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą, kuriam turi būti užtikrintas prieinamumas.
15. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalis (0,2704 ha) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. patenka į Sendvario dvaro sodybos fragmentų saugomą teritoriją (kodas (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Kultūros vertybių registre 2002 m. kovo 29 d. įregistruota Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (kodas (duomenys neskelbtini)); duomenys tikslinti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. rugsėjo 22 d. aktu Nr. KPD-RM-1232/1, kuriame užfiksuoti visi Sendvario dvaro sodybos fragmentai, be kita ko, ir antrosios senosios kapinės. Teismas nurodė, kad ištrauka iš REGIA portalo patvirtina, jog tik labai nedidelė prašomo prijungti žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritoriją. Įvertinusi nurodytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko, jog nagrinėjamu atveju atsakovas sprendžia klausimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesiaiškino, ar visam prijungiamam žemės sklypui ar tik jo daliai turėtų būti nustatyta konservacinė paskirtis; ar norimo sujungti laisvo valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp ginčo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), paskirtis, šiai teritorijai nustatyti draudimai ir reikalavimai pasikeistų (ir kokia apimtimi) jį prijungus prie ginčo žemės sklypo; ar konservacinės (saugojimo) paskirties nustatymas pasidarytų neįmanomas suderinus Projektą, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai.
Šalies argumentai
16. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Klaipėdos miesto bendruoju planu buvo pripažintas kitoks visuomenės poreikis, nustačius kad toje teritorijoje nebėra mirusiųjų palaikų. Projekto aiškinamojo rašto II skyriuje nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, numatantis, kad pertvarkoma teritorija patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją (K), skirtą prekybos, paslaugų, ir pramogų statiniams statyti, į bendro naudojimo teritoriją (B2), kurioje yra žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai, į teritoriją skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), kuriuose yra esami ar numatomi keliai, gatvės, geležinkelio infrastruktūros statiniai, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos, požeminio vandens (geriamojo, gėlo, mineralinio, pramoninio ir gamybinio) vandenviečių ir kitai gavybai reikalingi įrenginiai. Į bylą pateiktas 2018 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog antrųjų senųjų Sendvario kapinių teritorijoje vykdomi šiluminės trasos statybiniai darbai. Atsakovas ginčijamame sprendime nevertino, ar nagrinėjamu atveju prašomoje prijungti teritorijoje yra išlikusių mirusiųjų palaikų ir nėra pripažinta kitokio visuomenės poreikio viršenybė, kaip tai numatyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Nurodytų galimybių atsakovas ginčijamame sprendime neanalizavo, o tik apsiribojo nurodydamas, kad pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus, ir dėl šios priežasties kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą, kuriam turi būti užtikrintas prieinamumas.
17. Projekto aiškinamojo rašto III skyriuje nurodyta, jog, įvertinus faktą, kad tarp ginčo sklypo ir esamos C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės yra laisvas įsiterpusios valstybinės žemės plotas, kuriame nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio sklypo, kurį būtų galima eksploatuoti statybai, suformuojamas tarpinis sklypas Nr. 1, kurio plotas 0.1102 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir prijungiamas prie ginčo sklypo. Prijungus laisvos valstybinės žemės plotą prie ginčo sklypo suformuojamas sklypas Nr. 1-1, kurio plotas 2.1606 ha. Naujai suformuotam sklypui Nr. 1–1 nustatoma naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi, kaip nurodė teismas, iš Projekto aiškinamojo rašto darytina išvada, jog Projekto rengimo tikslas yra sujungi laisvą valstybinės žemės plotą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o ne ginčo sklypo paskirties ir (arba) būdo keitimas. Atsakovas, nederindamas Projekto, iš esmės imasi prevencinių veiksmų, siekdamas apsaugoti kultūros paveldo objektą, tačiau skundžiamame sprendime nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų Projekto suderinimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas naujai suformuotame ir pertvarkytame žemės sklype, vykdyti statybas ar kitus darbus, turės gauti visus reikiamus leidimus. Viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, sprendžia klausimą dėl viešojo intereso. Dėl viešojo intereso, būtent su juo siejamų vertybių apsaugos gali būti ribojamos asmenų konstitucinės teisės – nuosavybės neliečiamumas ar ūkinės veiklos laisvė. Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, skirtą tam tikrų vertybių saugojimui, yra kartu susijęs su pareiškėjo teise į privačią nuosavybę ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nors Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, 27 punktas; EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, 49–50 punktas). Nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad atsisakymas derinti Projektą bei ginčijamame sprendime išdėstyti nekonkretūs ribojimai tiesiogiai daro įtaką pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us) įgyvendinimui bei teisių, susijusių su teritorijų planavimu, apimčiai. Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, skirtą tam tikrų vertybių saugojimui, yra susijęs su pareiškėjos privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nekonkretizavus apribojimų ir jų nepagrindus negali būti pripažįstama, jog jie nustatyti teisėtai ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą motyvuoti taikomas poveikio priemones.
19. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu yra ydingas, todėl naikintinas. Teismas įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo.
III.
20. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir parieškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai yra išaiškinę, jog vien tai, kad atitinkami su ginčo sklypu susiję duomenys nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, negali sudaryti pagrindo, jog priimti administraciniai aktai, pažeidžiantys kultūros vertybių apsaugos teisinį reguliavimą, yra teisėti ir pagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-361-2010 išaiškino, kad savivaladybės institucijos, prieš priimdamos administracinius sprendimus, gali atitinkamai kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ar jo teritorinį skyrių paveldo apsaugos įstatymo požiūriu, jei tokios informacijos neturi. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo Nr. I-761 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių aspsaugos įstatymo įgyvendimo“ 9 straipsniu, NKPAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 20 straipsnio 1 dalį prieina prie išvados kad ginčo sklypo daliai, patenkančiai į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės – Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritoriją, turi būti nustatyta konservacinė paskirtis.
Atsiliepimas
22. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesiaiškino, ar visam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagrįstai buvo nustatyta komercinė paskirtis, ar visam prijungiamam žemės sklypui ar tik jo daliai turėtų būti nustatyta konservacinė paskirtis; ar norimo sujungti laisvo valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp ginčo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), paskirtis, šiai teritorjai nustatyti drausimai ir reikalavimai pasikeistų (ir kokia apimtimi) jį prijungus prie ginčo žemės sklypo; ar konservacinės (saugojimo) paskirties nustatymas pasidarytų neįmanomas suderinus Projektą, kadangi NKPAĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorja nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Atsižvelgiant į tai, konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatytina ginčo sklypo saliai, patenkančiai į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės – Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas klaidingai priena prie išvados, kad jei nėra duomenų apie tai, jog palaikų ginčo teritorijoje yra, tuomet teigtina, kad jų nėra. Priešingai, tik pateikus duomenis, kad palaikai iškelti, galima būtų žemės naudojimo paskirtį pakeisti kaip numatyta NKPAĮ 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad Klaipdėdos miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė organizatoriaus funkcijas, t. y. nesuteikė informacijos, jog ginčo sklype yra neveikiančios kapinės ir kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šiai teritorijai turi būti nustatytas (išskirta) ne komercinės, o konservacinės žemės sklypo paskirtis.
24. Atsakovas pažymi, kad netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas, neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudaro prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas priena prie išvados, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
25. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
26. Pareiškėjas nurodo, kad tiek atsiliepime i? pareis?ke?jo skunda?, tiek apeliaciniame skunde atsakovas nurodo daugiau motyvu?, argumentu?, faktiniu? ir teisiniu? pagrindu? nei yra nurodyta ginc?ijamame sprendime. Priimto ginc?ijamo sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas nurodytas tik toks: ,,vadovaujantis NKPAI? 20 str. 1 d., Neveikianc?iu? kapiniu? teritorijoms nustatoma pagrindine? konservacine? (saugojimo) z?eme?s naudojimo paskirtis, o s?i gali bu?ti pakeista tik pripaz?inus kitokio visuomene?s poreikio virs?enybe? ir perke?lus mirusiu?ju? palaikus“. De?l s?ios priez?asties kapiniu? teritorijai bu?tina formuoti atskira? konservacine?s paskirties z?eme?s sklypa?, kuriam, vadovaujantis 25 straipsniu, uz?tikrinamas prieinamumas. Projekte pateikiami NKPAI?, Z?eme?s i?statymo neatitinkantys sprendiniai, pagal kuriuos kapiniu? teritorijai nustatoma komercine? z?eme?s paskirtis“. Atsiz?velgiant i? tai, pareis?ke?jas mano, kad ginc?ijamo sprendimo teise?tumas turi bu?ti nagrine?jamas neis?einant is? jame nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo, tode?l visi kiti atsakovo papildomi argumentai, motyvai ir teise?s aktai, nurodyti atsiliepime ir apeliaciniame skunde, negali bu?ti pripaz?i?stami kaip ginc?ijamo akto turinys ir laikomi vientisu dokumentu – skundz?iamu administraciniu aktu.
27. Pareis?ke?jui nekyla jokiu? abejoniu?, kad toks atsakovo priimtas administracinis aktas, is? kurio nei?manoma suprasti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo atsisakyta suderinti projekta?, negali bu?ti pripaz?intas pagri?stu ir teise?tu. Valdz?ios i?galinimus turintis atsakovas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje i?tvirtintu valdz?ia tarnauja z?mogui principu ir negali paz?eidine?ti asmenu? teisiu?, o jas privalo saugoti, tuo labiau, jei jos yra susijusios su Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma vertybe – asmens nuosavybe. Vies?ojo administravimo subjektas, tarnaudamas z?mogui, privalo vadovautis i?statymo virs?enybe?s principu (VAI? 3 str. 1 d. 1 p.), numatanc?iu, kad administraciniai aktai, susije? su asmenu? teisiu? ir pareigu? i?gyvendinimu, visais atvejais turi bu?ti pagri?sti i?statymais. Atsakovo nepaisymas VAI? 8 straipsnyje i?tvirtintu? reikalavimu? pripaz?intinas i?statymo virs?enybe?s principo paz?eidimu, tode?l atsakovo sprendimas turi bu?ti naikinamas kaip neteise?tas is? esme?s, tai yra savo turiniu pries?taraujantis auks?tesne?s galios teise?s aktams.
Atsiliepimas
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikydamas savo pozicija? is?sakyta? tiek atsiliepime, tiek bylos nagrine?jimo metu pirmos instancijos teisme, atkreipia de?mesi?, jog nurodytas z?eme?s sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – sujungti laisva? valstybine?s z?eme?s plota?, i?siterpusi? tarp z?eme?s sklypo ir (duomenys neskelbtini), su z?eme?s sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipe?doje. Tikslo padalyti z?eme?s sklypa? i? atskirus sklypus (viena? is? ju? – kapine?ms) nebuvo nurodyta, tode?l ginc?ijamame ras?te nurodyta nederinimo priez?astis nesusijusi su pertvarkomo z?eme?s sklypo projekto rengimo tikslais. Projekto rengimo reikalavimai is?duoti ir projektas rengiamas pagal nustatytus projekto rengimo tikslus.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
31. Teigia, kad į bylą pateikta ištrauka iš Regia portalo patvirtina, kad tik nedidelė prašomo prijungti įsiterpusio žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės patenka į Sendvario dvaro sodybos antrųjų senųjų kapinių teritoriją, tačiau atsakovo sprendimas (atsisakymas derinti) aprašomas visam žemės sklypo 0,1102 ha plotui. Todėl kyla pagrįsta abejonė ir klausimai dėl konservacinės paskirties nustatymo visam žemės sklypui ar jo daliai, ar konservacinės paskirties nustatymas patvirtinus Projektą, nepažeistų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies.
32. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymi, kad teismas aiškiai nurodė priimto ginčijamo sprendimo spragas, trūkumus ir pažeidimus, kuriuos Kultūros paveldo departamentas turės galimybę pašalinti derindamas Projektą iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektas). Atsisakymas suderinti Projektą grindžiamas tuo, kad į projektuojamą teritoriją patenka valstybės saugoma kultūros vertybė Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), o kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 28 d. inicijavo ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti laisvą valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp ginčo sklypo ir (duomenys neskelbtini), kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu (ginčo sklypu).
35. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.).
36. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami <...> kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo“.
37. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kurie nėra užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, įrenginiais ir pan.. Šio Vyriausybės nutarimo 2.15. punkte taip pat nustatyta, kad <...> „Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sąlygą dėl žemės sklypų sujungimo, priimti sprendimą sujungti nuomojamus žemės sklypus nuomininko lėšomis arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka“.
38. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad tais atvejais, kai yra parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, visų pirma, yra išsprendžiamas įsiterpusio žemės sklypo suformavimo klausimas, o po to atliekami žemėtvarkos veiksmai, kuriais įsiterpęs žemės sklypas ir žemės sklypas, su kuriuo jis turės būti sujungtas, yra sujungiami, taip suformuojant vieną žemės sklypą. Tokiais atvejais paprastai, pagrindinis žemės sklypas, su kuriuo sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, nėra iš naujo formuojamas, nes jis būna suformuotas anksčiau, t. y. iki žemės sklypų sujungimo.
39. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas yra galimas kai du ar daugiau žemės sklypų turi bendrą ribą ir yra tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
40. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas 1996 m. Minėta, kad Projekto tikslas – sujungti laisvą valstybinės žemės plotą su ginčo žemės sklypu. Tai reiškia, kad Projekto tikslas yra nustatyti įsiterpusio žemės ploto ribas, nustatyti jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pan., ir tik visa tai nustačius, išspręsti šių dviejų žemės sklypų sujungimo galimybę. Ir priešingai, šio Projekto tikslas nėra ginčo žemės sklypui nustatyti naują ar pakeisti esamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pan..
41. Šio teisinio santykio pobūdis bei apimtis apsprendė ir atsakovui leistinų veiksmų pobūdį ir apimtį, derinant Projektą, o būtent, atsakovui nagrinėjamu atveju yra suteikta teisė, kultūros paveldo aspektu, patikrinti ar įsiterpęs žemės plotas suformuotas teisingai, ar jis gali būti sujungtas su ginčo žemės sklypu, nepažeidžiant paveldosaugos reikalavimų. Ir priešingai, atsakovui nėra suteikta teisė reikalauti, kad ginčo žemės sklypui, kuris nustatyta tvarka yra suformuotas nuo 1996 m., būtų nustatyti nauji reikalavimai dėl šio žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo, naujų jame žemės sklypų suformavimo ir pan. Tokiais atvejais, kai atsakovo nuomone, ginčo žemės sklypui, nustatant jo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pan., buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai, jis savo iniciatyva ir „sąskaita“ gali pradėti kitą administracinę procedūrą dėl šių klaidų ištaisymo, kuri (naujai pradėta administracinė procedūra) būtų pagrindas sustabdyti Projekto derinimo procedūrą, kol nebus baigta naujai pradėtoji. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita, gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (geru pasitikėjimu) nuosavybės savininkui (žr. pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06; EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97; LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-415/2018; LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-492/2018; LVAT 2019 m. 2019 m. liepos 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-453-438/2019).
42. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo ir jo apeliacinio skundo matyti, kad jis atsisakymą derinti Projektą šiuo atveju sieja su ginčo žemės sklypu, kurio dalyje – 0,27 ha, jo teigimu, yra valstybės saugoma kultūros vertybė Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), kurių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą. Tokiu būdu, atsakovas revizuoja dar 1996 m. suformuoto ginčo žemės sklypo atitiktį paveldosaugos reikalavimams, o tikrai ar tariamai nustatytus pažeidimus, kurie apsunkintų šio žemės sklypo statusą, naudojimą ir pan., siekia ištaisyti šio žemės sklypo savininko sąskaita.
43. Visa tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimų, nes atsakovo konstatuotos jame faktinės aplinkybės nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamo teisinio santykio dalyku, o galėtų būti priskirtos kitam teisiniam santykiui – padarytų klaidų, formuojant 1996 m. ginčo žemės sklypą, taisymui.
44. Apibendrinus darytina išvada, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
45. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkintinas pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti jam advokato atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (500 Eur). Šių išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, joje taikytų materialinės teisės normų ir faktinių aplinkybių vertinimo aspektais. Šių išlaidų dydį patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultu?ros ministerijos apeliacini? skunda? atmesti.
Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos renta”, iš atsakovo, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, priteisti 500 Eur (penki šimtus eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.