- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-126-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01663-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo, kuriuo R. M. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 6 Eur bauda, pagal ATPK 126 str. 1 d. 310 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus, galutinė nuobauda R. M. paskirta 310 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 1 d. už tai, kad 2015-12-08 21 val. 45 min. (duomenys neskelbtini). Vingio g., būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 promilių girtumas), vairavo K. B. vardu registruotą automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo neskirti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad nesutinka su tuo, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Pažymi, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, be to, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo sutuoktinė nedirba, kartu su ja augina neįgalų mažametį vaiką, dėl jo ligos tenka dažnai lankyti gydytojus didžiuosiuose miestuose. Teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, todėl dėl teisės vairuoti atėmimo jis neišvengiamai praras darbą, kartu ir pagrindinį šeimos pagyvenimo šaltinį. Pabrėžia, kad darbdavio yra apibūdinamas teigiamai. Nors su šeima gyvena Plungėje, tačiau jo darbo vieta yra Šilutės rajone. Automobilį neblaivus vairavo vykdamas į darbą dėl ten įvykusios avarijos, o tai reiškia, kad jo veikoje nebuvo tyčios padaryti KET pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas R. M. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, jo šeiminę, turtinę padėtį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei į tai, kad jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti R. M. paskyrus ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijų vidurkių nesiekiančias baudas, su minimaliu ATPK 126 str. 1 d. numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 1 metams. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjo darbinė veikla, šeiminė padėtis (sūnaus neįgalumas) egzistavo iki administracinės teisės pažeidimų padarymo ir R. M. buvo žinomos, tačiau šis elgėsi neatsakingai, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Apylinkės teismas R. M. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. R. M. teismui pateikė duomenis apie tai, jog jo sūnus yra sergantis ir neįgalus (b. l. 23-25), duomenis apie žmonos įsiskolinimą (b. l. 27), taip pat jį teigiamai apibūdinančią darbdavio charakteristiką (b. l. 26). Nekyla abejonių, jog šioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas, esant atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, jam paskyrė neženkliai didesnes nei minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, o papildomą nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą - paskyrė minimaliam laikotarpiui. Kita vertus, iš R. M. pateiktos G. M. neįgalumo lygio pažymos matyti, kad R. M. sūnui lengvas neįgalumo lygis buvo nustatytas nuo 2012-06-23 iki 2015-01-29, tačiau byloje nepateikta duomenų apie šiuo metu esantį neįgalumą ar jo lygį. Vien vaiko sirgimas lėtine liga, poreikis jį vežti į ligonines, teigiamas darbdavio charakterizavimas negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tuo pačiu pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių priežasčių, kodėl sergančio vaiko į gydymo įstaigas negali nuvežti vaiko mama (duomenų, kad ji neturėtų teisės vairuoti, byloje nėra) ar vaikas negali būti nugabentas kitu būdu. Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata ar asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. R. M. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis sūnaus sveikata, susisiekimui su nuo namų nutolusia darbo vieta, kas leidžia gauti darbines pajamas ir išlaikyti bei rūpintis šeimos nariais, tačiau nepaisydamas to, girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. Nors apeliaciniame skunde atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau pažymėtina, kad jo padarytas pažeidimas – vairavimas būnant neblaiviam, yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų tiek pažeidėjui, tiek ir aplinkiniams, be to, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be ATPK 126 str. 1 d. ir KET 14 p. įtvirtinto pažeidimo padarymo, pareigūnams nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, taip pat pažeidė KET 16 p. ir ATPK 124¹ str. 8 d.
Nors apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti KET, o jis sėdo už vairo neblaivus, nes turėjo skubiai nuvykti į darbą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2015-12-08 21.45 val. vyko į darbą esant būtinybei jis nepateikė, be to, iš ATP protokole esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad jį sustabdžius jis nurodė kitą vairavimo būnant neblaiviam priežastį – vežė draugą į namus išgėręs 200 g. degtinės (b. l. 3-4). Tokios mažareikšmės dingstys nesuteikia teisės būnant neblaiviam sėstis už vairo ir kelti realų pavojų sau ir aplinkiniams, kai alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei tris kartus viršijo maksimalią leistiną normą (1,39 prom.). Pažymėtina, kad ketinimas būnant neblaiviam atlikti darbines pareigas vertintinas ne kaip pateisinama, apelianto nuomone, vairavimo neblaiviam priežastis, o kaip rengimasis šiurkščiai pažeisti darbo drausmę. Akivaizdu, kad R. M. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis susisiekimas su gydymo įstaigomis, darboviete – nelaikytinas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti jam švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo R. M. netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Iš administracinių teisės pažeidimo registro išrašo (b. l. 13-17) matyti, jog R. M. praeityje jau buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, tačiau dėl tokio savo lengvabūdiško elgesio išvadų nepadarė. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus taikomas, šis tikslas nebus pasiektas, nes R. M., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu jo darbui ir artimųjų sveikatos rūpinimuisi, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad R. M. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl darbo, šeimos, ir sūnaus sveikatos, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. R. M. skirtos artimos minimalioms ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d. sankcijose numatytos baudos kartu su minimaliam laikotarpiui atimta specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka R. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.