- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- AS-525-680-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos energija“
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono savivaldybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos energija“ dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė
I.
Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. O3-146 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Komisiją priimti naują sprendimą išbraukti iš Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 UAB „Miesto energija“ išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-1 (toliau – ir Licencija) priedo 2 punkto žodžius „Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų“. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti iki bus priimtas sprendimas šioje byloje Licencijos priedo 2 punkto galiojimą dalyje, kiek tai liečia Šventupės, Dainavos ir „Šilo“ katilinės aptarnavimo teritoriją.
Nurodo, kad, Ukmergės rajono savivaldybei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu iš UAB „Miesto energija“ perėmus šilumos gamybos įrenginių bei šilumos perdavimo vamzdynų valdymą, UAB „Miesto energija“ tiekti šilumą Šventupės, Dainavos bei Duksnynos gyvenvietėse tapo techniškai neįmanoma. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriui 2010 m. birželio 10 d. išdavus UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ galiojančias šilumos tiekimo licencijas, susidaro situacija, kai šilumos energijos tiekimą toje pačioje teritorijoje turi užtikrinti dvi įmonės – UAB „Miesto energija“ (neturinti techninės galimybės tiekti šilumą) ir UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“. Tokiu būdu pažeidžiami vartotojų interesai, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, turėtų būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes ginčas kilo ypač svarbioje viešųjų paslaugų teikimo srityje, o susidariusi situacija sukelia neapibrėžtumą šilumos tiekimo paslaugų sferoje. Tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo dienos palikti būklę, buvusią iki skundžiamo Nutarimo priėmimo, t. y. su vienu šilumos energijos tiekėju (atitinkamai UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“) Šventupės, Dainavos bei Duksnynos gyvenvietėse.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, be kita ko, patenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Licencijos priedo 2 punkto galiojimą dalyje, kiek tai liečia Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijas.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog kadangi šilumos tiekėjų pasikeitimas rudens laiku, prieš pat prasidedant šildymo sezonui, gali sukelti neigiamų pasekmių ne tik šilumos tiekėjams, bet ir gyventojams, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas bus apsunkintas. Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla pagal UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ skundą Ukmergės rajono savivaldybei dėl įsakymų ir šilumos energijos tiekimo licencijų UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ panaikinimo (byla Nr. I-2955-815/2010). Tokioje byloje 2010 m. liepos 13 d. nutartimi atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti įsakymų ir jais išduotų licencijų galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl minėtos licencijos galioja iki teismas išnagrinės bylą ir priims sprendimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šilumą Šventupės, Dainavos bei Dukstynos kaimuose turėtų teisę tiekti net trys šilumos tiekėjai ir tai apsunkintų priimto sprendimo vykdymą iki teismas išnagrinės bylą.
II.
Atsakovas Komisija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą, pažeidė ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes sustabdė akto, kuris nėra ginčijamas, galiojimą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenumatytą ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje.
2. Pažymi, jog būtent pirmosios instancijos teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės sukelia neapibrėžtumą šilumos tiekimo rinkoje. Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimas labiau nei jų taikymas užtikrintų viešąjį interesą, t. y. būtų mažesnė tikimybė, kad bus nutrauktas ar neužtikrintas saugus šilumos tiekimas vartotojams.
3. Teigia, jog kaip abejotinos turėtų būti vertinamos Ukmergės kontroliuojamų įmonių praktinės galimybės užtikrinti viešąjį interesą – aprūpinti Ukmergės rajono gyventojus šilumos energija ir karštu vandeniu, ypač neturint sutarčių su vartotojais ir gamtinių dujų tiekėjais.
4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog iki Nutarimo priėmimo buvo vienas šilumos tiekėjas, priešingai, ginčijamu aktu Komisija atsisakė panaikinti šilumos tiekimo licenciją UAB „Miesto energija“ ir patvirtino, kad minėta įmonė yra teisėtas licencijos turėtojas, turintis pareigą teikti šilumos energiją Ukmergės rajone.
5. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS442-589/2010), pabrėžia, jog pareiškėjo teiginiai dėl valdomo šilumos ūkio perėmimo (dėl civilinių turtinių santykių) neturėtų būti sprendžiami administracinės teisės reikalavimo užtikrinimo priemonėmis.
6. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant teisingumo, protingumo, šalių interesų pusiausvyros principus, neįvertinant viešojo intereso šilumos energetikos srityje. Skundžiamoje nutartyje ne pateikti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o tik konstatuotas prašymo pagrįstumas pareiškėjo nurodytais teiginiais, kurių teismas nenagrinėjo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Miesto energija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atskirasis skundas, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jis galės būti įvykdytas bet kuriuo metu, kitaip tariant, paties teismo sprendimu administracinis aktas bus panaikintas ir joks priverstinis vykdymas nebus reikalingas.
2. Teigia, jog neapibrėžtą situaciją dėl šilumos energijos tiekėjų, remdamasis kuria pirmosios instancijos teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, sukuria pati Ukmergės rajono savivaldybė. Tuo tarpu šilumos tiekimo licencijas UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ išdavė pats pareiškėjas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Miesto energija“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Komisijos atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir UAB „Miesto energija“ atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirieji skundai tenkintini.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Kaip matyti iš tokios nuostatos, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra tiesiogiai siejamas su būtinybe užtikrinti būtent byloje keliamo reikalavimo įvykdymą tuo atveju, jeigu, nesiėmus atitinkamų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis įtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas, nustatant, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2), ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3).
Byloje pareiškėjas skundu teismui prašo panaikinti Nutarimą, kuriuo Komisija atsisakė panaikinti Licencijos galiojimą pagal Ukmergės rajono savivaldybės mero prašymus, bei įpareigoti Komisiją priimti naują sprendimą - išbraukti iš Licencijos priedo 2 punkto žodžius „Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų“. Kitaip tariant, pareiškėjo skundu nėra ginčijamas aktas, kuriuo suteikta Licencija. Todėl byloje nėra pagrindo išvadai, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju siejamas su būtinybe užtikrinti byloje keliamo reikalavimo įvykdymą.
ABTĮ nuostatos įtvirtina galimybę laikinai sustabdyti būtent ginčijamo akto galiojimą. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė sustabdyti, o pirmosios instancijos teismas atitinkamai sustabdė ne ginčijamo akto, o akto, kuris nėra ginčijamas šioje byloje galiojimą, t. y. buvo pritaikyta ABTĮ nenumatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, o pirmosios instancijos teismas atitinkamai sutiko su pareiškėjo argumentu, jog būtina sustabdyti Licencijos galiojimą, kad būtų išlaikyta iki Nutarimo priėmimo buvusi padėtis. Pastebėtina, jog Nutarimu atsisakyta panaikinti Licenciją, todėl nėra aišku, kaip Licencijos galiojimo laikinas sustabdymas, gali padėti išlaikyti padėtį, buvusią iki Nutarimo priėmimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri nėra numatyta įstatyme, siekdamas, jog būtų sustabdytas byloje neginčijamo akto galiojimas, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
Byloje sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl nepasisakytina dėl bylos dalyvių pateiktų argumentų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina, ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ atskiruosius skundus patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, o pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.