Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su medžiaga, kurioje gautas skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuota apie būtinybę skirti gynėją nuteistajam E. J. Kauno apygardos teisme nagrinėjant jo skundą dėl 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas nuteistojo prašymas dėl veikų perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 str. 2 d. (2014-03-13 įstatymas Nr. XII-775, nuo 2014-03-25) numatyta, jog skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą, kuris ne vėliau kaip per tris dienas suinteresuotiems asmenims praneša apie gautą skundą ir teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą su nutarties nuorašu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, apylinkės teismas privalėjo išaiškinti suinteresuotiems asmenims apie jų teisę pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimų ir kitus prašymus, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad skundas netinkami paruoštas nagrinėti Kauno apygardos teisme (BPK 323 str. 1 d., 440 str. 2 d.).

Šioje situacijoje akcentuotina tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnio 1 dalimi, skundus dėl žemesniojo teismo nutarties aukštesniajam teismui turi teisę paduoti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Tokia straipsnio redakcija leidžia daryti išvadą, kad BPK X dalies tvarka skundus turi teisę paduoti tik bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Byloje nedalyvaujantys asmenys skundus aukštesniesiems teismams gali paduoti tik tuo atveju, jei jiems buvo taikytos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Kadangi skundą pateikusi Institucija šioje byloje, kurioje buvo gautas nuteistojo E. J. prašymas dėl veikų perkvalifikavimo ir bausmės švelninimo, nėra proceso dalyvis, nei kitas byloje nedalyvaujantis asmuo, todėl Institucijos skundą apylinkės teismas privalėjo grąžinti pareiškėjui.

Atkreipiamas taip pat dėmesys ir į tai, jog pagal BPK 364 straipsnio 6 dalį tik skundai nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais yra privalomai nagrinėjami teismo posėdyje, kitais atvejais skundai paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir proceso dalyviai į teismo posėdį nėra kviečiami. Skundo nagrinėjimui surengus teismo posėdį, jame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, nuteistasis ir jo gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdį, nesustabdo skundo nagrinėjimo. Šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas, priešingai nei 2015 m. kovo 19 d. nutartyje nurodė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėjant nuteistojo skundą, nėra būtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 323 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.