Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-116/2010

Teisėjas Vidmantas Gestautas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4; 1.2.14.5.2.; 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.

2010 m. sausio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo F. Š. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo P. D. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti O. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. V. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo P. N. atžvilgiu) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir N. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su organizatoriumi, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bei organizuotos grupės nariu N. K., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, t. y. 2009 m. liepos 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pavedimu surado asmenį nusikalstamai veikai įvykdyti - N. K. bei A. A., kaip vairuotoją, ir 2006 m. liepos 24 d. apie 15 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pataisos namų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, neteisėtai, turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambinęs nukentėjusiajai F. Š. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešęs apie tariamą anūko patekimą į avariją, nurodė, kad reikalinga atlyginti anūko tariamai nukentėjusiajam padarytą 2000 litų dydžio žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pat metu, jis kartu su N. K., A. A. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, atvyko į (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambino jam ir jis po pokalbio, padavė mobiliojo ryšio telefoną N. K. bei pasiuntė jį kalbantis mobiliojo ryšio telefonu bei gaunant tuo telefonu nurodymus nueiti adresu (duomenys neskelbtini), Joniškis, tikslu paimti apgaule ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išviliotus pinigus, kur pastarasis nuėjęs nurodytu adresu, duris atidariusiai nukentėjusiajai F. Š. prisistatė esantis D. B., turintis paimti 2000 litų, ką šis ir padarė, tokiu būdu padėjo apgaule savo ir organizuotos grupės narių N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus naudai įgyti svetimą turtą - nukentėjusiajai F. Š. priklausančius 2000 Lt.

Be to, J. V. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su organizatoriumi, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bei organizuotos grupės nariu N. K., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, t. y. 2009 m. liepos 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pavedimu surado asmenį nusikalstamai veikai įvykdyti - N. K. bei A. A., kaip vairuotoją, ir 2009 m. liepos 25 d. apie 12 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pataisos namų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, neteisėtai, turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambinęs nukentėjusiajai P. D. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešęs apie tariamą anūko patekimą į avariją, nurodė, kad reikalinga atlyginti anūko tariamai nukentėjusiajam padarytą 1000 litų dydžio žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pat metu, jis kartu su N. K., A. A. vairuojamu automobiliu „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu atvyko į (duomenys neskelbtini), Joniškio r., kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambino jam ir po pokalbio, padavė mobiliojo ryšio telefoną N. K. bei pasiuntė jį, kalbantis mobiliojo ryšio telefonu, ir gaunant tuo telefonu nurodymus, nueiti adresu (duomenys neskelbtini), Joniškio r., tikslu paimti apgaule ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išviliotus pinigus, kur pastarasis nuėjęs nurodytu adresu, duris atidariusiai nukentėjusiajai P. D. prisistatė esantis D. B., turintis paimti 1000 litų, ką šis ir padarė, tokiu būdu padėjo apgaule savo ir organizuotos grupės narių N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus naudai įgyti svetimą turtą - nukentėjusiajai P. D. priklausančius 1000 litų.

Be to, J. V. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su organizatoriumi, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bei organizuotos grupės nariu N. K., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, t.y. 2009 m. liepos 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo meru nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pavedimu surado asmenį nusikalstamai veikai įvykdyti - N. K. ir A. A., kaip vairuotoją, ir 2009 m. liepos 29 d. apie 15 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pataisos namų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambinęs nukentėjusiajai O. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešęs apie tariamą anūko patekimą į avariją, nurodė, kad reikalinga atlyginti anūko tariamai nukentėjusiajam padarytą 6000 litų dydžio žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pat metu, jis kartu su N. K., A. A. vairuojamu automobiliu “N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu atvyko į (duomenys neskelbtini), Joniškio m., kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambino jam ir po pokalbio padavė mobiliojo ryšio telefoną N. K. bei pasiuntė jį kalbantis mobiliojo ryšio telefonu bei gaunant tuo telefonu nurodymus, nueiti adresu (duomenys neskelbtini), Joniškis, tikslu paimti apgaule ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išviliotus pinigus, kur pastarasis nuėjęs nurodytu adresu, kėsinosi paimti išviliotą pinigų sumą, tokiu būdu padėjo apgaule savo ir organizuotos grupės narių N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus naudai pasikėsinti įgyti svetimą turtą - nukentėjusiajai O. G. priklausančius 6000 litų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo J. V. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo J. V. padarytas nusikalstamas veikas ir jam teisingai paskyrė bausmę. Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistojo J. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, apgaule savo ar kitų naudai įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės arba ją panaikinęs. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, didelės vertės turtinės prievolės išvengimą arbą jos panaikinimą, arba sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą vaidmenį (BK 25 str. 3 d.). Vienas iš būtinų ir skiriamųjų organizuotų grupių

požymių, apibrėžiančių jas nuo kitų bendrininkavimo formų – tai bendrininkavimas iš anksto susitarus. Jo esmė ta, kad išankstinis susitarimas siejamas ne su vieno, tam tikro nusikaltimo padarymu, o su susitarimu užsiimti nusikalstama veika. Susitarimas nusikalstamai veiklai nėra tolygus susitarimui padaryti konkretų nusikaltimą. Organizuotų grupių daromuose nusikaltimuose dalyvauja ne visi grupės nariai veiklos įkvėpėjai, koordinatoriai, globėjai, kilusių ginčų sprendėjai, nusikalstamu būdu gauto turto valdytojai, skirstytojai ar padėjajai. Darant kai kuriuos nusikaltimus, visi grupės nariai gali atlikti tas pačias vykdytojų funkcijas. Tačiau grupei kaip tik būdinga tai, kad nusikalstamą veiklą koordinuoja vienas ar keli asmenys, kurie gali dalyvauti ar nedalyvauti darant konkrečius nusikaltimus, prisidėti ar neprisidėti prie jų rengimo ar darymo. Organizuotos grupės tikslas vienas – turtinė –ekonominė nauda. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad J. V. veikė ne vienas, bet su bendrininkais ir atliko padėjėjo vaidmenį – surado nusikalstamų veikų vykdytoją bei vairuotoją, kartu su kitu bendrininku vyko į įvykių vietas, davė jam savo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis galėtų bendrauti su nusikalstamų veikų organizatoriumi ir jam padėti įvykdyti nusikaltimus. Taigi, nustatyta, kad dvi nusikalstamas veikas nuteistasis J. V. padarė, o vieną pasikėsino padaryti veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. bei BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.

Dėl nuteistajam J. V. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nuteistasis J. V., prašydamas paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliuoja į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu padaręs nusikaltimus.

Kolegija pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas ir teismo gali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe tuomet, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmuosius du kartus apklausiamas įtariamuoju, J. V. kaltu neprisipažino visiškai, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies (t. 1, b. l. 177, 182-183; t.3, b. l. 25 -26), nurodė ne visas jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Be to, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti minėtą aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. parodymai nebuvo nuoširdūs, savo veiksmų jis kritiškai nevertino, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. V. padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino, jų neatsiprašė, niekur nedirba, nėra užsiregistravęs darbo biržoje. Teismas atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybe, kad nusikalstamų veikų padarymo metu pastarajam teistumas buvo išnykęs. Kolegijos nuomone, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. V. realią laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, artimos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (šios bausmės vidurkis – 4 m. 1 mėn. 15 d.), nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., apeliantui paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam J. V. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str,

n utaria:

Atmesti nuteistojo J. V. apeliacinį skundą.