Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – SuperCom Ltd; uždaroji akcinė bendrovė „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. rugsėjo 1 d. vertinimo išvados Nr. 4S-2979 (toliau – ir Išvada) 2 ir 3 punktus.Pareiškėjas paaiškino, kad vykdė atvirą viešojo pirkimo konkursą „Elektroninio stebėjimo sistemos nuoma” (toliau – ir Pirkimas). Konkurse dalyvavo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fima”, UAB „G4S” ir UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos” kartu su SuperCom Ltd. UAB „Fima” pasiūlymas buvo laikytas atitikusiu visus Pirkimo dokumentų nustatytus reikalavimus. Pirkimo dalyvis SuperCom Ltd Vilniaus apygardos teismui 2015 m. liepos 16 d. pateikė ieškinį dėl Pirkimo metu priimtų pareiškėjo sprendimų panaikinimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5393-340/2015 sustabdė Pirkimo procedūras bei įpareigojo pareiškėją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas šią teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka. Atsakovas 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. 4S-2513 įpareigojo pareiškėją pateikti su Pirkimo procedūromis susijusius dokumentus bei sustabdyti pirkimo sutarties sudarymo procedūras iki pareiškėjo pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo. Pareiškėjas atsakovą informavo apie tuo pačiu metu dėl tų pačių galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimų pirkimo dalyvio SuperCom Ltd inicijuotą ginčą Vilniaus apygardos teisme ir apie teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, Išvada savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 daliai, kadangi Išvados ketvirtoje pastraipoje atsakovas nurodė, jog nepasisakys dėl civilinėje byloje keliamų klausimų, susijusių su pareiškėjo sprendimų atitikimu Įstatymo reikalavimams, tačiau kitose Išvados pastraipose tyrė ieškinyje teismui nurodytus identiškus Įstatymo pažeidimus bei jais grindė įpareigojimą pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo sustabdyti administracinę procedūrą dėl Įstatymo pažeidimų ta apimtimi, kiek tas pats klausimas buvo nagrinėjamas teisme, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas viršijo jam priskirtą kompetenciją, o Išvada prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai atsakovui suteikia diskrecijos teisę vertinti perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų teisėtumą tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu dėl to paties klausimo nevykdoma teisminė kontrolė. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.Atsakovas tvirtino, kad, atlikdamas dalinį Pirkimo vertinimą, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reikalavimo ir nepažeidė jame įtvirtintų objektyvumo ir skaidrumo principų. Išvados priėmimo metu atsakovui buvo žinoma apie Vilniaus apygardos teisme priimtą Pirkimo dalyvio ieškinį dėl Pirkimo procedūrų vykdymo metu priimtų sprendimų, taip pat apie 2015 m. liepos 22 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl Išvadoje buvo nurodyta, kad atsakovas nepasisakys dėl Pirkimo dalyvio ieškinyje skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų atitikties Įstatymo reikalavimams, nes galutinį sprendimą dėl jų priims teismas. Atsakovas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad Išvadoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kaina žymiai viršijo numatytą Pirkimo vertę, tačiau teismui pateiktame ieškinyje šis klausimas nebuvo keliamas. Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas Įstatyme jam nustatytą pareigą kontroliuoti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai ir sprendimai nepažeis Įstatymo nuostatų, įpareigojo pareiškėją sustabdyti Pirkimo sutarties sudarymo procedūras iki atsakovas pateiks jo pateiktų Pirkimo dokumentų ir sprendimų po teismų priimtų sprendimų įvertinimą. Pirkimo dalyvio ieškinyje teismui nebuvo keliamas klausimas dėl UAB „Fima” pasiūlymo tinkamumo, todėl atsakovas darė išvadą, kad pagrįstai įpareigojo pareiškėją iš naujo įvertinti šio dalyvio pasiūlymą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fima” atsiliepime į prašymą sutiko su pareiškėjo argumentais ir motyvais bei prašymą prašė tenkinti. UAB „Fima” atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5393-340/2015 nustatė, jog UAB „Fima” pasiūlymo, pateikto atviram konkursui „Elektroninio stebėjimo sistemos nuoma”, kaina neviršijo Pirkimui skirto biudžeto, todėl pareiškėjas pagrįstai neatmetė jo pasiūlymo pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.Trečiasis suinteresuotas asmuo SuperCom Ltd atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė ir neviršijo jam priskirtos kompetencijos. Nustačiusi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Tarnyba gali įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. SuperCom Ltd teigė, kad Išvadoje nebuvo pasisakyta dėl civilinėje byloje keliamų klausimų, susijusių su SuperCom Ltd ir jo partnerio pasiūlymu. Pagal SuperCom Ltd ieškinį iškeltos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5393-340/2015 apimtis skiriasi nuo atsakovo tyrimo bei priimtos Išvados klausimų, todėl atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neginčijo Išvados iš esmės. Pirkimui skirtas maksimalus biudžetas buvo lygus 4,4 mln. Eur, o UAB „Fima” suplanuotą maksimalų biudžetą viršijo beveik dvigubai, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas viršijo Pirkimui skirtą maksimalų biudžetą. Atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nebuvo iš anksto ir tiksliai techninėje specifikacijoje nurodęs kuriuos techninius parametrus testuos, todėl Išvadoje pagrįstai buvo nuspręsta, jog pareiškėjas pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Išvados 2 bei 3 punktus panaikino. Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5393-340/2015 buvo nagrinėjami Pirkimo dalyvio SuperCom Ltd argumentai dėl kainos kriterijaus ir pasiūlymų vertės, t. y. dėl racionalaus biudžeto lėšų naudojimo. Tarnyba vertino aplinkybę, jog Pirkimo laimėtojo paskelbto UAB „Fima“ pasiūlymo kaina ženkliai viršija numatytą Pirkimo vertę. Teismas nustatė, jog tuos pačius SuperCom Ltd argumentus, t. y. kad UAB „Fima“ pasiūlymo kaina beveik dvigubai viršija pirkimo numatytą maksimalų 4,4 mln. Eur biudžetą, vertino ir Vilniaus apygardos teismas, kuris padarė priešingą Tarnybos prieitai išvadai, kad Departamentas turėjo atmesti pasiūlymą, kuriame siūloma kaina viršija pirkimui skirtą lėšų dydį, t. y. teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija (Departamentas) neturėjo pagrindo atmesti UAB „Fima“ pasiūlymo pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, priimdama Išvadą, rėmėsi ir faktinėmis aplinkybėmis apie prekių testavimą, t. y. demonstravimo procedūrą. Teismas nustatė, kad SuperCom Ltd, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, vienu iš pagrindinių ieškinio argumentų nurodė demonstravimo procedūros pažeidimus. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, be kita ko, konstatavo, kad demonstracija buvo vykdoma pagal viešojo konkurso techninės specifikacijos sąlygas. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju sprendė ir pasisakė dėl tų pačių klausimų, kuriuos tuo pačiu metu sprendė ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5393-340/2015. Tarnyba, ginčijama Išvada sustabdydama Pirkimo sutarties sudarymo procedūras ir panaikindama Departamento 2015 m. birželio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą laimėtoju pripažinti UAB „Fima“ pasiūlymą bei įpareigodama Departamentą iš naujo įvertinti UAB „Fima“ pasiūlymą, pasisakė dėl Departamento teisių ir pareigų Pirkimo procedūroje iš esmės ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą sustabdyti administracinę procedūrą kol teismas išnagrinės skundą.

III.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.Atsakovas nurodo, kad Išvados priėmimo metu jam buvo žinoma apie tai, jog Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo pirkimo procedūrų vykdymo metu priimtų sprendimų, priimant Išvadą buvo remiamasi ieškinyje iškeltais reikalavimais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nepasisakė nei dėl stebėjimo sistemos demonstravimo procedūros, nei dėl Pirkimo dalyvio pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Pirkimo dalyvis ieškinyje nekėlė klausimo dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Atsakovo manymu, Tarnyba turėjo pareigą sustabdyti savo tyrimą ta apimtimi, kiek tas pats klausimas nagrinėtinas teisme iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovas paaiškina, kad įpareigojo pareiškėją ne sudarinėti sutarties iš karto po teismų sprendimų, t. y. sustabdyti pirkimo sutarties sudarymo procedūras, kol Tarnyba nepateiks pareiškėjo pateiktų pirkimo dokumentų ir sprendimų po teismų priimtų sprendimų įvertinimo, kadangi labai dažnai perkančiosios organizacijos pirkimų procedūras pažeidžia būtent po teismų priimtų sprendimų. Kadangi ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl UAB „Fima“ pasiūlymo tinkamumo, atsakovas Išvada įpareigojo pareiškėją iš naujo įvertinti šio dalyvio pasiūlymą atsižvelgiant į atsakovo pastabas. Atsakovas daro išvadą, kad vertino kitus su pirkimo procedūromis susijusius klausimus, o ne tuos, kurie buvo keliami ieškinyje. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo ir Tarnybos veikimo būdai, procedūros, nagrinėjant su pirkimu susijusius klausimus, buvo skirtingi, Vilniaus apygardos teismo ir Tarnybos nagrinėti klausimai, nors ir susiję su Pirkimu, nebuvo tapatūs. Atsakovas remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 8² straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktais ir teigia, kad viešųjų pirkimų kontrolės funkcijos vykdymas nėra tapatus administracinei procedūrai, Tarnybos atliekamas viešųjų pirkimų procedūrų vertinimas yra ne administracinė procedūra, bet ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimas, reglamentuotas Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teigimu, teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-136/2011 suformuotų Viešojo administravimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo bei taikymo taisyklių. Atsakovo tvirtinimu, teismo sprendimas užkerta kelią veiksmingai įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fima“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. UAB „Fima“ teigimu, Tarnyba civilinėje byloje dalyvaudama kaip institucija, teikianti išvadą dėl pirkimo, nagrinėjo ir vertino tas pačias aplinkybes kaip ir teismas. UAB „Fima“ remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 2 dalies 6 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 24 punktu. UAB „Fima“ manymu, aplinkybes, kurias vertino teismas, nagrinėdamas ieškinį, Išvadoje taip pat nagrinėjo bei vertino Tarnyba. UAB „Fima“ atkreipia dėmesį, kad teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis ir vertindamas tuos pačius SuperCom Ltd argumentus, padarė priešingą Tarnybos prieitai išvadai, kad pareiškėjas turėjo atmesti pasiūlymą, kuriame siūloma kaina viršija pirkimui skirtą lėšų dydį. UAB „Fima“ pažymi, kad Išvadoje detaliai aptarta prekių testavimo stadija. UAB „Fima“ daro išvadą, kad Tarnyba suprato kilusio ginčo pagrindo bei dalyko, nulemiančių civilinėje byloje ir administracine tvarka nagrinėtų reikalavimų tapatumą, nagrinėjo identiškus klausimus kaip ir Vilniaus apygardos teismas, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su apelianto teiginiu, kad teismo sprendimas užkirto kelią Tarnybai atlikti teisės pažeidimų prevencijos funkciją, remiasi Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012. Pareiškėjas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, tačiau nurodęs, kad nepasisakys dėl klausimų, nagrinėjamų teisme, faktiškai dėl jų pasisakė. Pareiškėjo manymu, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-136/2011, kadangi nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba plečiamai ir klaidingai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju netaikytina specialios normos prioriteto bendros normos atžvilgiu taisyklė. Pareiškėjas pažymi, kad apelianto argumentai, susiję su Tarnybos atliekamos kontrolės funkcijos apimtimi ir tikslu, neturi teisinės reikšmės galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba, vykdydama tyrimą, rėmėsi Supercom Ltd ieškinyje nurodytais reikalavimais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ieškinyje buvo keliamas klausimas ne tik dėl prekių testavimo atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, bet ir dėl prekių testavimo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytam lygiateisiškumo principui. Pareiškėjas pažymi, kad bylos faktinių aplinkybių neatitinka atsakovo teiginiai, kad Tarnyba priėmė skundžiamą administracinį aktą iki tol, kol Tarnybai paaiškėjo, kad teismas pradėjo nagrinėti ieškinį, bei tai, kad Tarnyba sužinojo apie civilinėje byloje nagrinėjamus klausimus tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 03 31) nuostatos, nustatančios „Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.“Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (2011 09 29 įstatymo Nr. XI-1605 redakcija) Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus. Toks šios institucijos statusas atitinka viešojo administravimo subjekto kriterijus nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.).Pagal Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 punkto (2008 10 06 įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nuostatas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra) yra viena iš viešojo administravimo sričių. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais priežiūrą ir kontrolę reglamentuojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimais.“Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad Tarnybos veiklą, atliekant jai pavestą viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo ir priežiūros funkciją, reglamentuoja tiek Viešojo administravimo įstatymas, tiek Viešųjų pirkimų įstatymas, kurie tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji (Viešojo administravimo įstatymas) ir specialioji (Viešųjų pirkimų įstatymas) teisės normos. Toks šių teisės normų santykis reiškia, kad Tarnyba savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek jos veiklos tam tikrų teisinių santykių srityje kitaip nėra sureguliavusi specialioji teisės norma - Viešųjų pirkimų įstatymas. Ir priešingai, jei specialiojoje teisės normoje nėra įtvirtinta atitinkamų nuostatų, tačiau šios nuostatos yra įtvirtintos bendrojoje teisės normoje, tai subjektas (Tarnyba) savo veikloje privalo vadovautis šiomis bendrosios teisės normos nuostatomis. Iš aptariamų teisės normų – Viešojo administravimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo, matyti, kad tik Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas minėtas reguliavimas, bei kad šiuo klausimu Viešųjų pirkimų įstatyme atitinkamų nuostatų nėra įtvirtinta. Visa tai lemia, kad Tarnyba, savo veikloje turėjo vadovautis reikalavimu, kuris ginčo atsiradimo metu buvo įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje. Tai, kad Tarnyba savo veikloje privalo vadovautis šia teisės norma yra konstatuota ir ankstesnėje administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012). Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, neteisingi bei atmetami.Minėtų Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 03 31) nuostatų taikymui, aktualus yra šioje teisės normoje įtvirtintos sąlygos, būtinos viešojo administravimo procedūrai sustabdyti, aiškinimas. O būtent, kad skundą „tuo pačiu klausimu“ turi būti pradėjęs nagrinėti viešojo administravimo subjektas ir teismas. Pagal analogiją su kitomis procesinėmis (procedūrinėmis) teisės normomis, sąvoka „tuo pačiu klausimu“ turi būti suprantama, kaip skundų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nagrinėjimas teisme ir viešąjį administravimą vykdančioje institucijoje (ABTĮ 33 str. 2 d.4- 6 p.; CPK 137 str. 4-5 p.). Teisės teorijoje pripažįstama, kad pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką. Būtent šios aplinkybės ir apsprendžia, ar klausimas, kurį nagrinėja teismas ir viešojo administravimo subjektas, yra tapatus, ar ne. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys, ginčo dalykas ir pagrindas, kuriuos sprendė tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek atsakovas, nagrinėdami trečiojo suinteresuotojo asmens, SuperCom Ltd, skundus, adresuotus šioms institucijoms, buvo tapatūs. Šią išvadą patvirtina šios aplinkybės: abiejų ginčų nagrinėjimo dalyku buvo pareiškėjo sudarytos pirkimo komisijos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo (protokolas Nr. S-P1-289) teisėtumas ir pagrįstumas, bei reikalavimas jį panaikinti; tiek ieškinys teismui, tiek ginčijamas atsakovo sprendimas grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu - buvo ar nebuvo ženkliai viršyta numatyta pirkimo kaina; buvo ar nebuvo pažeistos viešojo pirkimo dalyvių, tame tarpe ir trečiojo suinteresuotojo asmens, SuperCom Ltd, teisės dalyvauti pareiškėjo surengtoje demonstracijoje (t1 b. l.11-14; 20-22; 97-105). Tačiau iš ginčijamo atsakovo sprendimo matyti, kad jo 2 punktu buvo nuspręsta „sustabdyti Pirkimo sutarties sudarymo procedūras, kol Tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų Pirkimo dokumentų ir sprendimų, po teismo priimtų sprendimų, įvertinimo“, t. y., buvo nuspręsta sustabdyti tas Pirkimo sutarties sudarymo procedūras, kurios galėtų būti vykdomos, pasibaigus teisminiam nagrinėjimui. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 ² straipsnio 2 dalies 6 punkte (2011 09 29 įstatymo Nr. XI-1605 redakcija) nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovui yra suteikta teisė sustabdyti atitinkamus perkančiųjų organizacijų sprendimus viešųjų pirkimų srityje. Be to, reikia įvertinti ir tai, jog atsakovas ginčijamu sprendimu tyrė trečiojo suinteresuotojo asmens, SuperCom Ltd, skundą, kurio tyrimą, nagrinėjamu atveju turėjo sustabdyti iki ginčas bus išspręstas teisme bei tęsti arba nebetęsti jo tyrimo, atsižvelgiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 03 31) nuostatas („Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“).. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas įpareigodamas pareiškėją sustabdyti tas Pirkimo sutarties sudarymo procedūras, kurios galėtų būti vykdomos, pasibaigus teisminiam nagrinėjimui, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 03 31) nuostatų reikalavimų, nes šis įpareigojimas yra nukreiptas į ateitį, siejant jį su ginču, kuris gali vykti kitu pagrindu ar dėl kito dalyko, po to kai bus baigtas teisminis nagrinėjimas, kuris vyksta kitu pagrindu ar dėl kito dalyko. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pripažindamas ginčijamo sprendimo 2 punktą neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 03 31) reikalavimų, priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, kuris šioje dalyje yra naikintinas, paliekant minėto sprendimo 2 punktą galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugsėjo 1 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-2979 2 punktas.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.