Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1442-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
2A-1442-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01137-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
R. J., K. J.
Kreditorius
R. B.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1442-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01137-2012-5
Pirmosios instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1;75.7;75.8; 113.6.1.3;114.11;121.21(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2484-214/2013 pagal pareiškėjų R. J. ir K. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kreditorė R. B., institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai Kauno rajono apylinkės teismui 2012 m. gegužės 24 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą, (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditorė nesutiko su pareiškėjų prašymu dėl sutarties patvirtinimo dalyje, kuri liečia kreditoriaus interesus. 2012-07-25 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi byla buvo sustabdyta iki kol bus išspręstas kreditorės reikalavimas. 2012-11-19 byloje pateiktas ieškovės R. J. ieškinys atsakovui K. J., 2012-12-07 patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų, 2012-11-21 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. 2013-03-21 byloje pateiktas R. J. ir K. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. daliniu sprendimu pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino, prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo tenkino iš dalies; santuoką tarp K. J. ir R. J. nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes: pareiškėjui – J., pareiškėjai – J.; iš dalies patvirtino pareiškėjų sudarytą 2013-03-21 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; bylą sustabdė likusioje pareiškėjų sudarytos 2013-03-21 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje, t.y. dėl sąlygų turto ir prievolių kreditorei pasidalijimo.

Teismas nurodė, kad šalys kartu negyvena, yra apsisprendę santuoką, dėl kurios nutraukimo kreipėsi 2012 m. gegužės 24 d., nutraukti, sustabdžius bylą dėl kreditorės reikalavimų, jų santuoka nenutraukta, sutuoktiniai nesusitaikė, pakartotinai prašo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nustatęs, kad teisme yra baudžiamoji byla dėl sutuoktiniams iškelto kreditorinio reikalavimo pripažinimo nusikalstama veika, vertindamas, kad proceso trukmės nėra galimybės numatyti, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti šalių prašymą ir patvirtinti šalių susitarimus dėl santuokos nutraukimo ir dėl šalių nepilnamečio vaiko. Teismas pripažino tai išimtiniu atveju, ir siekiant apsaugoti pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko interesus, šalių kreditorės teises ir įstatymo saugomus interesus, nusprendė priimti dalinį sprendimą, išsprendžiant santuokos nutraukimo, vaiko teisių įgyvendinimo ir kitus sutartyje numatytus susitarimus, išskyrus susitarimus dėl turto ir prievolių pasidalijimo, ir šioje dalyje bylos nagrinėjimą sustabdė kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl iškelto kreditorinio reikalavimo pripažinimo nusikalstama veika ir išspręstas su tuo susijęs klausimas dėl Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi pakeisto išieškotojo vykdymo procese, argumentuodamas tuo, jog nepaaiškėjus kreditorinio reikalavimo pagrįstumui, kuris sprendžiamas baudžiamojoje byloje, nėra galimybės išspręsti šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. dalinį sprendimą dalyje, kuria sustabdyta byla likusioje pareiškėjų K. J. ir R. J. sudarytos 2013-03-21 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje, t. y. dėl sąlygų turto ir prievolių kreditorei pasidalijimo, patvirtinant 2013-03-21 tarp pareiškėjų R. J. ir K. J. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo ir santuokos metu prisiimtų prievolių kreditoriui vykdymo (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto 2.1; 2.1.1.; 2.1.2.; 2.1.3.; 2.1.4.; 2.1.5 papunkčius bei 2.2., 2.2.1 papunkčius). Mano, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turėjo patvirtinti ir pateiktą sutartį dalyje dėl santuokoje bendrosios nuosavybės teise įgyto bendro turto pasidalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, o ne jo dalis. Nurodo, kad susitarimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo bendro turto pasidalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo jie – pareiškėjai priėmė atsižvelgdami ir į nepilnamečio sūnaus bei nepilnametės anūkės interesus, į pareiškėjo kreditorės interesus, t.y. kad tarp pareiškėjų padalijus bendrą turtą ir atsižvelgus į pareiškėjui tenkančią turto dalį bei tenkančio turto vertę, pareiškėjas galėtų tinkamai įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Be to, kreditorės reikalavimų įvykdymui yra areštuotas pareiškėjo turtas 34 785 Lt sumai, kuriuo jis negali disponuoti, todėl susitarimo sąlygos dėl bendro turto padalijimo yra sąžiningos kreditorės atžvilgiu. Mano, kad teismui patvirtinus sutartį dalyje dėl santuokoje bendrosios nuosavybės teise įgyto bendro turto pasidalijimo, nebūtų pažeista nei nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą, nei pareiškėjo kreditorės interesai. Taip pat nurodo, kad kreditorė visą bylos dėl santuokos nutraukimo laiką piktnaudžiavo savo teisėmis reikalaudama įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Teigia, kad teismo sprendimas dėl kreditorinių reikalavimų vykdymo jau yra vykdymo stadijoje ir vykdymo veiksmai kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje yra sustabdyti, todėl nebuvo pagrindo bylą dalyje sustabdyti kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės.

Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys 2012-05-24 bendru prašymu kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą (b. l. 1-2, 1 t.) prašydamos nutraukti santuoką ir patvirtinti santuokos nutraukimo sutartį. Pirmosios instancijos teismui 2012-07-25 priėmus nutartį bylą sustabdyti iki bus išspręstas sutuoktiniams pareikštas kreditorinis reikalavimas, R. J. teismui ginčo teisenos tvarka pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurį teismas 2012-12-13 rezoliucija priėmė (b. l. 65-68, 1 t.), bylą skyrė nagrinėti 2013-03-14 teismo posėdyje (b. l. 87, 1 t.), kurio metu ieškovė pareiškė prašymą išskirti į atskirą bylą kreditorės pareikštus reikalavimus. Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi netenkinus prašymo dėl reikalavimų išskyrimo, šalys teismui pateikė prašymą santuoką nutraukti bendru sutikimu (b. l. 117-121, 1 t.). Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Taigi teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, t.y. nestabdydamas bylos CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.),

Nagrinėjamoje byloje daliniu teismo sprendimu nuspręsta bylos dalį dėl turto padalijimo ir prievolių pasidalijimo sustabdyti taip pat ir CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytų aplinkybių pagrindu. Toks teismo taikytas bylos sustabdymo atvejis skiriasi nuo anksčiau minėto CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyto atvejo ir atitinka reglamentuotą privalomojo bylos sustabdymo atvejį. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti tiesioginį ir betarpišką teisinį ryšį tarp nagrinėjamos bylos ir į CPK 163 straipsnio 3 punktą reglamentavimo ribas papuolančias aplinkybes, kurios gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant bylą. Aptariamu atveju pažymėtina, kad nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai padaryto pradinio kreditoriaus nusikaltimo šios civilinės bylos išnagrinėjimui esminės reikšmės neturi, kadangi baudžiamosios bylos baigtis, nepriklausomai nuo to, ar bus nustatyta, kad, pradiniam kreditoriui antstoliui pateikus vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, tai netrukdo spręsti teisinius pareiškėjų ir kreditorės santykius, kurie yra pagrįsti įsiteisėjusiais procesiniais teismo sprendimais (CPK 18, 182 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas dėl bylos sustabdymo, nes, nagrinėjant bylą ir kilus ginčui, jo nesprendė, o dviprasmiškai nurodė, kad byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla bei tuo pačiu ginčą nurodė išspręsti sutarties šalims. Kadangi proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. dalinį sprendimą dalyje, kuria byla sustabdyta, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas