Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-13388-466/2024 nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), atnaujinus procesą sujungti civilines bylas Nr. e2SP-5236-466/2024, Nr. e2VP-8866-466/2024 ir Nr. e2VP-13388-466/2024.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024 dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

3. Nutartyje nurodė, kad pareiškimas atnaujinti procesą, be bendrų procesinio dokumento turiniui ir bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, turi atitikti CPK 369 straipsnio reikalavimus. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

4. Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma prašymą pareiškusio asmens prašymas. Reikalavimas suformuluoti prašymą (reikalavimą) teismui teikiamame procesiniame dokumente yra įtvirtintas ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Procesinio dokumento dalykas – tai atskirai, nuo procesinio dokumento motyvuojamosios dalies pabaigoje suformuluotas teismui aiškus ir konkretus prašymas, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio asmens požiūriu jo pažeistos teisės. Šis reikalavimas apibrėžia besikreipiančio asmens pažeistų ar ginčijamų gintinų teisių ar teisėtų interesų apimtį.

5. Pareiškėja prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-13388-466/2024 nagrinėjimą, tačiau nenurodo, kokių konkrečių padarinių siekiama proceso atnaujinimu.

6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2VP-8866-466/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. kovo 18 d. buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu pagal 2024 m. sausio 25 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-5236-466/2024. Teismui nagrinėjant ginčą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, nes nutarčiai dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal patvirtintą taikos sutartį yra svarbu ir reikšminga įvertinti aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymu, nustatyti, kokia konkreti taikos sutarties dalis nėra įvykdyta, šalys vykdymo procese, vadovaujantis CPK 595 straipsniu, sudarė vykdymo procese taikos sutartį, kurią teismas 2024 m. kovo 28 d. patvirtino priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8866-466/2024.

7. Civilinė byla Nr. e2VP-13388-466/2024 iškelta 2024 m. gegužės 28 d., kai pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties, kurią teismas 2024 m. kovo 28 d. patvirtino priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8866-466/2024, išaiškinimo. Teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi išaiškino 2024 m. kovo 28 d. teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sudarytos vykdymo procese sąlygas, konkrečiai dėl delspinigių skaičiavimo.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl teismo sprendimo išaiškinimo taikos sutarties vykdymo procese. Vykdymo procese kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teismo vertinimu, pareiškėja vykdymo procese teises, kaip asmuo nesantis vykdymo proceso dalyvis, turi ginti vadovaudamasi CPK 603 straipsnio norma.

9. Iš pateikto procesinio dokumento nustatyta, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl teismo nutarties išaiškinimo vykdymo procese, kas, teismo vertinimu, neturi pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių, nes vykdymo procesas yra įsiteisėjusio sprendimo realizavimas, pareiškėjos nurodytu atveju 2024 m. sausio 25 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-5236-466/2024 sukurtų teisinių santykių pasekmė. Pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas neturi pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismas sprendė atsisakyti priimti procesinį dokumentą, nes juo nesiekiama sukurti teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėja (apeliantė) M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį, priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024, esant poreikiui nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, arba įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024, esant poreikiui nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu. Apeliantės nuomone, teismui pasisakius, jog pareiškėja nenurodė, kokių konkrečių padarinių siekia prašymu, t. y. neaiškiai suformulavo procesinio dokumento dalyką, teismas turėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne šiuo pagrindu atsisakyti priimti procesinį dokumentą.

10.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja savo teises turi ginti vadovaudamasi CPK 603 straipsniu. Nurodyta teisės norma yra taikoma tokiems ginčo santykiams, kai vykdymo procese atliekant išieškojimo veiksmus yra išieškoma iš turto, kuris priklauso ne skolininkui ir dėl to kyla ginčas. CPK 603 straipsnis reglamentuoja ginčus, susijusius būtent tik su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu ir ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu gali teikti tik asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas. Šiuo atveju pareiškėja nėra turto, iš kurio skolininko ir vieno iš taikos sutarties šalių M. M., savininkė ar teisėta valdytoja. Jokio ginčo dėl turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymo skolininkui/taikos sutarties šaliai M. M. nekyla. Todėl pareiškėja objektyviai neturi nei teisinio poreikio, nei teisinės galimybės savo interesus, kurie susiję su viešą interesą pažeidžiančios taikos sutarties patvirtinimu, išaiškinimu ir vykdymu, ginti vadovaudamasi CPK 603 straipsnio norma.

10.3. Nors nutartyje nurodoma, jog teismo nutarties išaiškinimas neturi jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, tačiau vadovaujantis teismo išaiškinimu palūkanos už išlaikymo įsiskolinimą yra skaičiuojamos nuo vaikų gimimo dienos, t. y. vadovaujantis 2024 m. birželio 18 d. nutartimi dėl teismo nutarties išaiškinimo M. M. skola skaičiuojama su palūkanomis, kurios pradėtos skaičiuoti nuo nepilnamečio sūnaus N. M. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. M. gimimo dienos (duomenys neskelbtini). Taigi palūkanos nuo gimimo dienos skaičiuojamas ir už dukros išlaikymo įsiskolinimą, kurios išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Palūkanos nuo gimimo dienos skaičiuojamos ir už dukros išlaikymo įsiskolinimą, kai pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą pateikė įrodymus, kurie, tame tarpe baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės, patvirtina, kad E. M. yra K. M. dukra iš pirmos santuokos, o duomenys apie M. M. kaip E. M. tėvą įregistruoti tik (duomenys neskelbtini).

10.4. Situacija, kai vadovaujantis būtent teismo nutartimi dėl išaiškinimo yra paskaičiuotos ypatingai didelės palūkanų sumos, reiškia, jog išieškojimo procese skolininko M. M. priverstinai realizuojamo turto nebeužtenka, kad būtų padengtas išlaikymo įsiskolinimas ir pareiškėjos bei M. M. bendriems vaikams, kurių vienas taip pat yra nepilnametis. Tokiu būdu yra iš esmės pažeidžiami pareiškėjos, atstovaujančios ir nepilnamečio vaiko interesus, interesai, kas sukelia tiesiogines materialines teisines pasekmes pareiškėjai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2VP-8866-466/2024 2024 m. kovo 18 d. buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagal 2024 m. sausio 25 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-5236-466/2024. Šalys vykdymo procese, vadovaujantis CPK 595 straipsniu, sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2024 m. kovo 28 d. patvirtino priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8866-466/2024.

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2VP-13388-466/2024 iškelta 2024 m. gegužės 28 d., kai pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties, kurią teismas 2024 m. kovo 28 d. patvirtino priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8866-466/2024, išaiškinimo. Teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi išaiškino 2024 m. kovo 28 d. teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sudarytos vykdymo procese sąlygas, konkrečiai dėl delspinigių skaičiavimo.

15. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-13388-466/2024 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atnaujinus procesą sujungti civilines bylas Nr. e2SP-5236-466/2024, Nr. e2VP-8866-466/2024 ir Nr. e2VP-13388-466/2024.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024 dėl teismo sprendimo išaiškinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja prašydama atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nenurodo, kokių konkrečių padarinių siekiama proceso atnaujinimu, be to, nutarties išaiškinimas vykdymo procese nesukuria pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėja vykdymo procese teises, kaip asmuo nesantis vykdymo proceso dalyvis, turi ginti vadovaudamasi CPK 603 straipsnio norma. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ir išvada nesutinka.

17. CPK 369 straipsnyje nustatyta, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

18. Taigi, užuot iš karto atsisakius priimti prašymą, jei jame nesuformuluotas konkretus prašymas, pareiškėjai turi būti sudaromos sąlygos pašalinti nustatytus trūkumus. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatęs, kad pareiškėja prašyme atnaujinti civilinės bylos Nr. e2VP-13388-466/2024 nagrinėjimą, nenurodė kokių konkrečių padarinių siekiama proceso atnaujinimu, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti prašymo trūkumus. Pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, prieš tai nenustačius termino trūkumams pašalinti, nebuvo.

19. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma tokiems ginčo santykiams, kai vykdymo procese atliekant išieškojimo veiksmus yra išieškoma iš turto, kuris priklauso ne skolininkui ir dėl to kyla ginčas.

20. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl teismo sprendimo išaiškinimo taikos sutarties vykdymo procese. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja nėra turto, iš kurio išieškoma, savininkė ar teisėta valdytoja, jokio ginčo dėl turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymo skolininkui/taikos sutarties šaliai M. M. nekyla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos interesų, kurie susiję su viešą interesą pažeidžiančios taikos sutarties patvirtinimu, išaiškinimu ir vykdymu, ginimas negalimas vadovaujantis CPK 603 straipsnio normomis.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024 pareiškėjos K. M. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo tenkino ir išaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 ir 7 punktų vykdymo tvarką taip: 0,3 procentų dydžio delspinigiai už vėlavimą mokėti periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turi būti skaičiuojami nuo prievolės atsiradimo dienos, t. y. vaiko (ų) gimimo dienos.

22. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis teismo išaiškinimu palūkanos už išlaikymo įsiskolinimą yra skaičiuojamos nuo vaikų gimimo dienos, t. y. M. M. skola skaičiuojama su palūkanomis, kurios pradėtos skaičiuoti nuo nepilnamečio sūnaus N. M. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. M. gimimo dienos (duomenys neskelbtini), nors E. M. yra K. M. dukra iš pirmos santuokos, o duomenys apie M. M. kaip E. M. tėvą įregistruoti tik (duomenys neskelbtini).Apeliantė pažymi, kad situacija, kai vadovaujantis būtent teismo nutartimi dėl išaiškinimo yra paskaičiuotos ypatingai didelės palūkanų sumos, reiškia, jog išieškojimo procese skolininko M. M. priverstinai realizuojamo turto nebeužtenka, kad būtų padengtas išlaikymo įsiskolinimas ir pareiškėjos bei M. M. bendriems vaikams, kurių vienas taip pat yra nepilnametis.

23. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas neturi jai jokių teisinių pasekmių. Priešingai, teismo nutarties išaiškinimas sukelia teisines pasekmes, nes didėja skola kitiems kreditoriams.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo, priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13388-466/2024 dėl teismo sprendimo išaiškinimo, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.