Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-28 · Administracinė byla Nr. I-648-621/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
I-648-621/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00125-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. R. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui
Trečiasis asmuo
J. E. R.
Administracinė byla Nr. I-648-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00125-2014-1
Teisminio sprendimo kategorija: 4.5.; 74(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui A. R. K.,

nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. E. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. E. R. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo teismo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, jog 1998 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. V/M-11 ieškovui buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį (4,00 ha žemės). 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu buvo nustatytos ir paženklintos ieškovui grąžinamo natūra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kurios buvo su ieškovu suderintos ir jo pasirašytos. 1998 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-7357 buvo atkurtos nuosavybės teisės į ieškovui tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą. Pradėjus daryti sklypo kadastrinius matavimus buvo pastebėta, kad ieškovui grąžintas sklypas sumažintas lyginant su pirminiais matavimais, jis perstumtas per keturis metrus pločio į palei mišką paliktą pravažiavimo dalį, tokiu būdu sklypą sumažinant 25–30 arų.

2011 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK vyr. tyrėjos A. S. 2011 m. gruodžio 14 d. užduotimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 75-2-00039-11 Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriui buvo pateiktas tirti 1998-06-05 žemės sklypo abrisas bei užduoti klausimai. 2012-02-07 Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-310(11) nustatyta, kad tirti pateiktame abrise žemės sklypo 38L brėžinyje pirminiai sklypo ribas reiškiantys įrašai buvo keičiami kai kurių pirminių skaitmenų vietose pieštuku parašant kitus skaitmenis arba mechaniniu (trynimo) būdu pašalinant pirminį įrašą ir jo vietoje pieštuku parašant dabar esantį. Taigi iš 2012-02-07 specialisto išvados matyti, kad grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyti pirminiai duomenys buvo taisomi, taip sumažinant ieškovui grąžintino sklypo ribas.

2012 m. balandžio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 75-2-0039-11 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio l dalyje, padarymo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Minėtu nutarimu konstatuota, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos matyti, kad žemės sklypo 3811 brėžinyje pirminiai sklypo ribas reiškiantys įrašai buvo keičiami 1998 metais nuo birželio 5 d. (grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto užpildymo ir abriso sudarymo) iki 1998 m. rugpjūčio 25 d. (Šiaulių apskrities sprendimo Nr. 65-7357 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. R. K. priėmimo).

2012 m. rugpjūčio 17 d. A. R. K. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių prašydamas anuliuoti sklypo kadastrinio matavimo rezultatus ir atstatyti jo teisėtas pirminio, t. y. 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nustatyto, 3811 sklypo ribas. 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius ieškovui nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriuje esančių dokumentų nustatyta, kad grąžintinas žemės sklypo plotas yra 4,00 ha ir jis apskaičiuotas teisingai, tačiau, kaip matyti iš 2012-02-07 Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. 11Š-310(11), sklypo 3811 brėžinio viduryje yra ištrintas pieštuku parašytas vertikaliai išsidėstęs įrašas „K. 4(,8) ha“. Skliausteliuose esanti įrašo dalis nustatyta tikėtinai, nes toje vietoje įspaudimai popieriuje bei štrichų likučiai nesudaro aiškios konfigūracijos, todėl teigti, kad žemės sklypo plotas yra apskaičiuotas teisingai, negalima. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius nurodė neįvertinęs, arba nenorėjęs vertinti jam pateiktuose dokumentuose esančių neginčytinai nustatytų faktų, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Pažymėjo, jog ieškovo sklypas, atlikus neteisėtus pataisymus 1998-06-05 abrise, buvo sumažintas paliekant šalia valstybinio miško 4 metrų pločio pravažiavimą ir šios dalies savininku tapo valstybė, nors realiai toje vietoje yra apaugęs brūzgynas, o toliau yra pravažiavimas tarp ieškovui priklausančio sklypo ir valstybinio miško, todėl nustačius sklypo ribas pagal pirminius iki atliktų pataisymų sklypo matavimus 1998-06-05 abrise, niekaip nebus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, o tiesiog bus įgyvendinta ieškovo subjektinė nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą. Teismo prašo skundą tenkinti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (137 b. l.). Gautas atsiliepimas (60–63 b. l.), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo skunde iš esmės teigiama, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), abrise, suklastojant įrašus, buvo nepagrįstai nurodytas ir suprojektuotas bendrojo naudojimo 4 metrų pločio kelias, taip jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį priskiriant valstybės nuosavybėn. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriuje esančių dokumentų nustatė, kad 1998 m. birželio 5 d. buvo nustatytos ir paženklintos pareiškėjui grąžinamo natūra žemės sklypo (projektinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (sutikimas su ribomis ir plotu patvirtintas pareiškėjo parašu grąžinamo natūra žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte) ir 1998 m. birželio 6 d. buvo parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla bei pagal žemės sklypo plane pažymėtus žemės sklypo ribų linijų ilgius teisingai apskaičiuotas bendras žemės sklypo plotas – 4,00 ha. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 952 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“. Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti 1998 m. rugsėjo 14 d.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1998-05-09 iki 2000-04-15), 10 punkte buvo numatyta, kad piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje ir kad grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Pareiškėjui natūra grąžintas žemės sklypas pažymėtas Mažeikonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1882. Pateikė šio projekto ištrauką, kurioje matyti, kad rytinėje ir šiaurinėje dalyse pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su 4 metrų pločio bendrojo naudojimo keliu. Iš ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančios žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, kad į natūra grąžintą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias. 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias žemės sklypo rytinėje ir šiaurinėje dalyse pažymėtas ir ginčo žemės sklypo plane. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) abriso galimas suklastojimas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Priešingai, Pakruojo rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 75-2-0039-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir galimo dokumento suklastojimo. Atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) neįskaičiuotinas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje, bei į tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatytas dokumento suklastojimo faktas, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribas, priskiriant bendrojo naudojimo kelią prie šio žemės sklypo.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, kurie reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką, nenumato Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės pagal žemės sklypų savininkų prašymus pakeisti žemės sklypų ribas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama bei, kad tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas neprašo pripažinti neteisėtais žemės sklypo paženklinimo akto, žemės sklypo plano bei kitų žemės sklypo suformavimo dokumentų. Teismo prašo pareiškėjo A. R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. E. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (138 b. l.). Gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka (114–115 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. R. K. skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, prieš tai būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi į atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių su prašymu dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 381-1, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo, atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino (17 b. l.). Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo 2012 m. rugsėjo 19 d. atsakymu Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atmetė pareiškėjo prašymą (18 b. l.). Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog atitinkamos institucijos priėmė minėtu klausimu sprendimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, tačiau teismui jų neapskundė. Pažymėtina, jog pareiškėjas nusprendžia skundo nagrinėjimo ribas, taigi pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas.

Pareiškėjas iš esmės teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), abrise, suklastojant įrašus, buvo nepagrįstai nurodytas ir suprojektuotas bendrojo naudojimo 4 metrų pločio kelias, taip jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį priskiriant valstybės nuosavybėn.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. V/M-11 pareiškėjas A. R. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį (4,00 ha žemės) (87 b. l.). 1998 m. birželio 5 d. buvo nustatytos ir paženklintos pareiškėjui grąžinamo natūra žemės sklypo (projektinis Nr. 381-1, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (86 b. l.) ir 1998 m. birželio 6 d. buvo parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla bei pagal žemės sklypo plane pažymėtų žemės sklypo ribų linijų ilgius apskaičiuotas bendras žemės sklypo plotas – 4,00 ha. Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 65-7357 pareiškėjui A. R. K. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą (75 b. l.). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 952 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ (74 b. l.). Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti 1998 m. rugsėjo 14 d. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas 2003 m. spalio 3 d.

Pažymėtina, jog vietovėje minėtas žemės sklypas paženklintas 1998 m. birželio 5 d., o sutikimas su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu patvirtintas pareiškėjo A. R. K. parašu žemės sklypo ribų 1998 m. birželio 5 d. paženklinimo-parodymo akte (86 b. l.). Trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonui E. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), besiribojančio su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu (Nr. duomenys neskelbtini), ribos buvo nustatytos ir paženklintos 1997 m. rugpjūčio 27 d. (36 b. l.)

Ginčo santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 534).

Žemės reformos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2010-07-01, nenumatė galimybės kaip nors kompensuoti kadastriniais matavimais nustatytą žemės sklypo ploto trūkumą. Tik po to, kai 2010-07-01 įsigaliojo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, buvo numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šiuo metu nurodyta įstatymo norma yra dar kartą pakeista ir numato galimybę kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą tik pinigais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodoma, jog žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Nuostatų 27 ir 28 punktuose numatyta, kad vykdytojas, pateikdamas kadastro tvarkytojui prašymą dėl duomenų paketo parengimo, kai atliekamas nekilnojamojo daikto padalijimas, atidalijimas, sujungimas, amalgamacija, kadastro duomenų tikslinimas po rekonstravimo, kapitalinio remonto, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimo ar kitokio pertvarkymo, jame nurodo šių Nuostatų 26 punkte minimus duomenis ir papildomai teiktinus duomenis bei nurodo galimų dokumentų, sudarančių kadastro tvarkytojo pateikiamą duomenų paketą, sąrašą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte numatyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 13 punkte numatyta, jog kartografinę medžiagą ir kitus dokumentus, kurių reikia kadastriniams matavimams atlikti, pateikia užsakovas arba surenka vykdytojas pagal jų tarpusavio susitarimą. Taisyklių 14 punkte pateikiamas kadastriniams matavimams naudojamos medžiagos sąrašas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodė, jog iš 2012 m. vasario 7 d. specialisto išvados matyti, kad grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyti pirminiai duomenys buvo taisomi, tokiu būdu sumažinant pareiškėjui grąžintino sklypo ribas. Teismas pažymi, jog nuosavybės teise pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) abriso galimas suklastojimas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 75-2-0039-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 75-2-0039-11, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 65-7357 pareiškėjui A. R. K. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą – 4 ha, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 952 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ (74 b. l.). Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti 1998 m. rugsėjo 14 d.

Taip pat iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2012-09-19 sprendimo Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-16 sprendimo Nr. 1SS-(9.5.)-2176 matyti, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas, yra pradėtos procedūros tęsinys, dėl kurio minėtos institucijos priėmė atitinkamus sprendimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, tačiau jų teismui neskundžia. Atsižvelgiant į tai, jog minėti aktai nepanaikinti ir yra galiojantys, pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas – atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, kuriame nurodyta, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, nutartimi 2014 m. liepos 22 d. atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą bei pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus atsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytus motyvus, tačiau pareiškėjas iki nustatyto termino skundo reikalavimo nepatikslino, taip pat teismo posėdžio metu nepareiškė naujų reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo pateiktame skunde (2 b. l.) klaidingai nurodyta pareiškėjo pavardė, t. y. vietoje – K., nurodyta K.. Pareiškėjas 2014-05-13 teismo posėdžio metu, pažymėjo, jog jo pavardė yra Kliučinskas ir prašė teismo laikyti, jog ši klaida yra rašymo apsirikimas. Kaip matyti, byloje yra pateikta pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopija, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo pavardė yra K. (7 b. l.). Teismas konstatuoja, jog ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, ji teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės įtakos neturi.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas A. R. K. sumokėjo 144 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi litai) žyminį mokestį (5–6 b. l.). Žyminio mokesčio grąžinimas reglamentuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnyje, kurio 1 d. 1–7 p. nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai: 1) kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, pareiškėjui gražintina 44 Lt (keturiasdešimt keturi litai) žyminio mokesčio.

Pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju skundas atmestinas, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui A. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 10 d. AB Lietuvos pašte sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300 44 Lt (keturiasdešimt keturi litai) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasLaisvutė KartanaitėJarūnė Sedalienė