Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1824-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-1824-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12942-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
I. G.
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1824-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12942-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Eglei Valikonienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,

nukentėjusiajai I. G.

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2016 m. gegužės 16 d.; 2) 2018 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, 3) 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sugyventinei), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. kovo 30 d., apie 5.00 val., V. S., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į galvą savo neblaiviam šeimos nariui – sugyventinei I. G., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. kovo 30 d., apie 5.00 val. ryto, būdamas neblaivus, savo namuose, (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną kartą į galvą sugyventinei I. G.. Tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. S. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena jo bute (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, gyvena dviese, jų santykiai yra geri, tačiau prieš porą savaičių abu buvo neblaivūs ir V. S. prieš ją smurtavo, tai buvo pirmas kartas, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš ją. 2019 m. kovo 29 d. ji kartu su sugyventiniu ir savo pažįstamu S. Ž. vartojo alkoholį. Nors V. S. uždrausta lankytis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis vis tiek buvo savo namuose. Apie 22.00 val. S. Ž.išėjo namo, ji su V. S. liko namuose dviese, toliau vartojo alkoholį. Kiek buvo tiksliai valandų ir dėl ko pastaroji kvietė policiją dėl girtumo neprisimena, bet tvirtina, kad V. S. prieš ją 2019 m. kovo 30 d. jokio fizinio smurto nenaudojo, jai jokie kūno sužalojimai nėra padaryti. Ką paskambinusi nurodė bendrajam pagalbos centrui neprisimena. V. S.jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 53-55).

Liudytoja I. S. nurodė, kad 2019 m. kovo 30 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. B., apie 05.00 val. Iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtauja jos vyras, prašo pagalbos. Atvykus nurodytu adresu, jų į butą niekas neįsileido, tačiau bute girdėjosi triukšmas, riksmai moterišku balsu „atrakink duris, tu manęs neliesk“. Į duris beldė ir reikalavo jas atidaryti apie 5 minutes laiko, tačiau durų niekas neatidarė. Galiausiai, nusprendę nebelaukti, kol atidarys duris, jie pranešė priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir paprašė pagalbos. Atvykus gelbėjimo tarnybai, jie išlaužė buto durų spyną ir pateko į butą. Bute rado akivaizdžiai neblaivius pranešėją I. G. ir V. S.. I. G. buvo susijaudinusi, neverkė, ant veido jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo. V. S. iškart sulaikė ir pristatė į Kėdainių rajono PK patalpas. I. G. paaiškino, kad išgertuvių su V. S. metu, jis jai sudavė vieną smūgį į galvą kumščiu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko ji ir iškvietė policiją, tačiau atvykus pareigūnams, V. S. paslėpė buto raktus ir neleido atrakinti durų. I. G. buvo neblaivi, todėl jos apklausti nebuvo galimybės (1 t., b. l. 89-92).

Liudytojas S. Ž. nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. apie 18.00 val. atėjo į svečius pas I. G. ir jos sugyventinį V. S., gyvenančius (duomenys neskelbtini). I. G. yra buvusi jo sugyventinė. Kai atėjo į svečius jie visi trys vartojo alkoholį. Kol jis buvo jų namuose, jokio konflikto tarp V. S. ir I. G. nebuvo. Apie 22.00 val. jis išvažiavo namo, kas toliau vyko tarp jų tą vakarą jis nežino. Kiek teko matyti V. S. ir su juo bendrauti jis pasirodė keistas žmogus, atrodo su juo kalbi normaliai, viskas atrodo gerai, bet staiga be jokios priežasties jam prasideda kažkokie nevaldomo pykčio priepuoliai, jis staiga susierzina, pradeda šaukti ir pulti ant visų, ir nesuprasi dėl ko. Taip pat, kiek teko girdėti iš pačios I. G., ji V. S. labai bijo, jis jai visiškai neduoda asmeninės laisvės ir elementaraus privatumo, net ir namuose nuo jos nesitraukia nei per žingsnį, ji ne kartą yra minėjusi, kad V. S. prieš ją smurtauja, atima iš jos telefoną, kad ji negalėtų niekam paskambinti, neišleidžia jos iš namų. Tiksliai nežino kada, bet 2019 m. kovo mėnesį, V. S. ją buvo labai stipriai sumušęs, jis pats matė, kad jos visas veidas yra mėlynas. Ji tą kartą prarado darbą, kadangi buvo taip stipriai sumuštas veidas, negalėjo niekur išeiti iš namų. Kiek jis suprato, po to sumušimo ji į policiją nesikreipė, tačiau praėjus kelioms dienoms, gal apie savaitei laiko, V. S. vėl prieš ją smurtavo, todėl tą kartą ji jau išdrįso paskambinti policijai, nes išsigando, kad V. S. gali nužudyti. Daugiau I. G. sumuštos nematė, tačiau teko matyti ant jos rankų mėlynes (1 t., b. l. 95-98).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, t. y. gavus duomenų apie tai, kad V. S., būdamas neblaivus, sudavė kumščiu vieną kartą į galvą savo sugyventinei I. G. (1 t., b. l. 1-8, 13-14, 26-29, 30-35, 39-42).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – buto (duomenys neskelbtini), virtuvė. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta, niekas nepaimta. (1 t., b. l. 15-22).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. kovo 30 d. įvykio vietoje padarytame vaizdo įraše matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji I. G. parodė, kad jos sugyventinis jai sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, parodė konkrečią vietą ir pasakė, kad tai sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-25).

Alkotesteriu I. G. 2019 m. kovo 30 d. 5.54 val. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 47-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G835/2019(02) nurodyta, kad I. G. kūne sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 74).

Alkotesteriu V. S. 2019 m. kovo 30 d. 06.01 val. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 121-122).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. 2019 m. kovo 30 d., apie 5.00 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į galvą savo neblaiviam šeimos nariui – sugyventinei I. G., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku veikė tiesiogine tyčia, prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios priežasties. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teisme kaltu prisipažino visiškai. Byloje esantys duomenys pavirtina, kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į galvą savo neblaiviam šeimos nariui – sugyventinei, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi pranešėja prašė pagalbos, nurodydama, kad vyras prieš ją smurtauja (1 t., b. l. 30-34, 39-42). Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis jai vieną kartą sudavė kumščiu į galvą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, kas užfiksuota ir vaizdo įraše (1 t., b. l. 22-25). Nors nukentėjusioji vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad V. S. prieš ją 2019 m. kovo 30 d. jokio fizinio smurto nenaudojo, jai jokie kūno sužalojimai nėra padaryti, ji jokių pretenzijų neturi, tačiau teismas tai laiko siekiu padėti savo sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad nukentėjusioji parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė tik po kelių dienų (anksčiau to padaryti nebuvo galimybės dėl jos neblaivumo). Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo ir liudytojos – įvykio vietoje buvusios policijos pareigūnės – parodymai, kuriai nukentėjusi patvirtino, kad sugyventinis sudavė jai į galvą ir dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat kitais byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinio veiksmo nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, ir šių pasekmių norėjo, todėl V. S., nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narę – sugyventinę, fiziškai silpnesnę moterį; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybes, į kaltininko asmenybę (2 t., b. l. 1- 29): teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, nuo 2001 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo registruotas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, pretenzijų neturi. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nenori keisti gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas ketvirtą kartą, kas rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, jo padarytas nusikaltimas yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Būdamas praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta arešto bausmė, tačiau savo tikslų kaltinamojo atžvilgiu šios rūšies bausmė nepasiekė, nes pastarasis vėl padarė nusikaltimą, todėl skirti švelnesnę – prokuroro prašomą arešto bausmę kaltinamajam, netikslinga. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą – tik realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, civilinio ieškinio nėra, kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliam dydžiui. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 30 d. 5.45 val. iki 2019 m. kovo 31 d. 12.10 val. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. gegužės 31 d. (BK 65, 66 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamojo bijo, neketina su juo toliau gyventi. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios I. G. arčiau kaip 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 30 d. 5.45 val. iki 2019 m. kovo 31 d. 12.10 val. (1 t., b. l. 123-124, 125), o ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui nuo 2019 m. balandžio 1 d., kuri vėliau partęsta dar vienam mėnesiui nuo 2019 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 153-154, 158-159).

Nepanaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 144-145), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nors ir nesunkų nusikaltimą, tačiau jau būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, turi neišnykusį teistumą, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, šioje byloje nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kuriais siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ar atlikus paskirtą bausmę, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai. Du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos bei su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomi byloje (1 t., b. l. 22, 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pajamų neturi, iš kaltinamojo nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei), ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d.

Kardomąją priemonę, suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ar atlikus paskirtą bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 30 d. 5.45 val. iki 2019 m. kovo 31 d. 12.10 val. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 ( šešis) mėnesius po bausmės atlikimo įpareigoti V. S. gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios I. G. arčiau kaip 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos bei su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė