- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- eII-1035-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00875-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pažeidėjas
- Ž. A.
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Kategorijos
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. A. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nubaustas už tai, kad jis 2025 m. liepos 16 d. 17.16 val. (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį be pavadžio taip neužtikrino kitų asmenų saugumą, dėl ko šuo įkando kitam gyvūnui ir buvo padaryta žala. Tokiais savo veiksmais Ž. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, todėl Ž. A. paskirta 150 Eur bauda.
2025 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Ž. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pareiškėjo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, jog Institucija nutarime konstatavo, jog jis pažeidė gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 ir 18 punktus, kurie reglamentuoja, kad gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, taip pat, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygintų įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala bei, kad šunys bendro naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo, šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams, jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti trumpinamas tiek. kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimu paskirta nuobauda, dėl to, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 str. 4 d., kadangi jo šuo įkando triušiui ir buvo padaryta žala. Pareiškėjas nesutinka, kad jo veiksmuose yra jam inkriminuoto straipsnio sudėties požymių, kadangi nukentėjusiosios L. D. pateiktuose išrašuose iš (duomenys neskelbtini) veterinarijos klinikos užfiksuota, kad ant triušio kūno hematomų nestebima, kailis be pakitimų, nors ir nukentėjusioji nurodė, kad triušis pašlubuoja kaire galine koja, tačiau atlikus rentgene loginį tyrimą, jokių pakitimų triušio galūnėse neužfiksuota. Gydytojas grafoje „gydymas” nurodė, kad supasakota apie „erash“ sindromą. Todėl mano, kad pareigūnė nutarime nepagrįstai konstatavo, kad šuo įkando triušiui ir, kad dėl to buvo padaryta žala, kadangi jokių objektyvių duomenų, kad triušiui būtų įkandęs šuo, negauta, byloje esantis išrašas objektyviai nepatvirtina, jog triušiui buvo padaryti sužalojimai t. y. kąsta ar, kad jis būtų patyręs sužalojimus, nors nukentėjusioji buvo nurodžiusi policijos pareigūnams, jog jos triušiui įkando šuo, taip pat tokias pačias aplinkybes nurodė ir veterinarijos gydytojui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įvykio data yra 2025 m. liepos 16 d. Tuo tarpu nukentėjusioji į veterinarijos kliniką kreipėsi tik 2025 m. liepos 18 d , t. y. praėjus keletui dienų nuo įvykio, taip pat ji į įvykio vietą nekvietė pareigūnų, atsisakė vykti pas veterinarą ir priimti asmens duomenis, todėl mano, jog nėra priežastinio ryšio tarp jam inkriminuotų veiksmų ir turtinės žalos atsiradimo, juolab, kai kilę padariniai neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios nurodomais paaiškinimais dėl šuns sukandžioto triušio. Be to, nukentėjusiosios paaiškinimų patikimumo neįmanoma patikrinti nepaskyrus triušio sveikatos būklę galinčios nustatyti ekspertizės, kadangi visiškai nėra aišku, ar triušio elgesys pasikeitė dėl įvykio, kurio metu jis net nebuvo sužalotas. Taigi, tokio pobūdžio išvada dėl įkandimo triušiui ir neva padarytos turtinės žalos, negali sukelti jam neigiamų pasekmių, kadangi šių duomenų pagrįstumo neįmanoma patikrinti ANK procesinėmis priemonėmis: negalima įvertinti, ar triušiui apskritai buvo reikalinga veterinarinė apžiūra, sąlygojanti turtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, darytini išvada, jog bylos duomenimis neįmanoma nustatyti, ar nukentėjusios triušiui buvo padaryta turtinė žala, susijusi su įvykiu, o visos abejonės šalinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnė priimdama nutarimą buvo šališka, apsiribojo tik formaliu byloje nustatytų faktinių aplinkybių išvardinimu, išvadas grindė tik nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Pareigūnė nevertino jo duotų paaiškinimų, kad įvykio dieną, jo šuo gulėjo šalia jo, triušį stebėjo gal dešimt minučių, o šiam priartėjus, šuo judėjo link triušio nelodamas, jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, bėgiojo apie triušį 20/30 sekundžių, galimai norėdamas pažaisti, o ne šį sužaloti. Nors gyvūnų laikymo taisyklės nereglamentuoja triušio vedžiojimo sąlygų, tačiau pati savininkė turi imtis priemonių užtikrinti triušio saugumą, nes būdamas be pavadėlio, pats priartėjo prie jo šunio, todėl mano, kad negali prisiimti atsakomybės dėl nerūpestingos ir neatsakingos šeimininkės augintinio. Taigi pareigūnė šališkai suteikė didesnę įrodomąją galią nukentėjusiosios paaiškinimams nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimams. Be to atliekant administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, nebuvo imtasi priemonių nustatyti visus duomenis, reikšmingus administraciniam nusižengimui, nebuvo apklausta nukentėjusioji, jis nebuvo apklaustas, nebuvo apžiūrėtas triušis, nesiimta priemonių nustatyti asmenų, tiesiogiai stebėjusių įvykį. Šiuo atveju suformuotas kaltinimas nėra aiškus, jame nurodyta, kad šuo įkando kitam gyvūnui, nors administracinio nusižengimo byloje, tokių aplinkybių nėra nustatyta. Tokia formuluotė yra per daug abstrakti ir neatitinka ANK 578 str. reikalavimo nurodyti veikos aplinkybes ir pažeidžia teisę į gynybą. Šiuo atveju nenustatytas esminis požymis, administracinio nusižengimo objektas, todėl ir veika kvalifikuota netinkamai.
Institucija, priimdama 2025 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ir nenuosekliai įvertino visas byloje nustatytas faktines nusižengimo aplinkybes, nusižengimo padarymo subjektyviąją pusę, kaltės fakto buvimą, nusižengimo objektą bei objektyviąja pusę, nusižengimo materialiąją sudėtį bei atsiradusias pasekmes, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir nenuginčytų įrodymų, kad jo veiksmuose yra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, todėl nepagrįstai buvo priimtas 2025 m. liepos 30 d. nutarimas, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nutrauktina arba perkvalifikuotina pagal ANK 346 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba panaikinti nutarimą ir jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 346 str. 1 d.
Institucija atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodė, jog bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo metu, asmuo sutiko ir gailėjosi dėl to, jog savo augintinio, t. y. šunio nevedžiojo su pavadžiu. Ž. A. tiek nagrinėjimo metu, tiek skunde nesutinka, dėl to, kad jo šuo įkando triušiui, teigė, jog ant triušio nematė nei kraujo, nei seilių, tačiau žalą nukentėjusiajai atlygino, pateikė raštiškai pasirašytą pareiškimą dėl susitaikymo. Institucijos pareigūnas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padarė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą bei vadovaudamasis ANK 34 str. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 150 eurų.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pripažįstant asmenį kaltu, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytas vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata ar turtas).
Šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali ir yra būtini neteisėto elgesio padariniai – atsiradusi žala sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai (subjektas, subjektyvioji pusė) – galintis pagal ANK atsakyti asmuo, pažeidėjo tyčia gali būti ir neapibrėžta, tačiau pažeidėjas suvokia ar privalo ir gali suvokti, kad nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio pažeidimo, jei jį padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Asmuo, įsigijęs augintinį, šiuo nagrinėjamu atveju šunį, kuris suteikia džiaugsmo kartu prisiima tam tikras pareigas, kurios yra reglamentuotos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, o už jų nevykdymą, pažeidimą ir iš to kylančias pasekmes, prisiima viską atsakomybę. Įstatymai reglamentuoja visų fizinių ir juridinių asmenų (toliau – Asmenys) elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus, kuriuos privalu išmanyti ir laikytis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Viena iš augintojo pareigų numatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris įpareigoja gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės, nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais.
Institucija mano, kad pareiškėjas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 str. 4 d. už savo kaip gyvūno augintojo pareigų neįvykdymą. Pareiškėjas neužtikrino, kad jo vedžiojamas gyvūnas nesukeltų grėsmės kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2025 m. liepos 16 d. 17.16 val. (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį be pavadžio taip neužtikrino kitu asmenų saugumą, ko pasekoje šuo įkando kitam gyvūnui ir buvo padaryta žala. Pareiškėjas teigia, kad triušis pagal specialisto išvadą nebuvo sužalotas, tačiau šie pareiškėjo argumentai vertinami kritiškai ir nepaneigia jo padaryto administracinio nusižengimo, nes būtent iš specialisto išvados matosi, kad gyvūnas buvo gydytas, jam buvo skiriami vaistai, taip pat nukentėjusiajai pareiškėjas atlygino žalą.
Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas ar jos neskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Atsižvelgiant į tai prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė skunde nurodytais motyvais ir prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas.
Byloje iš rašytinių duomenų nustatyta, kad Ž. A. 2025 m. liepos 16 d. 17.16 val. (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį be pavadžio taip neužtikrino kitų asmenų saugumą, tačiau nukentėjusiosios L. D. teigimu pareiškėjo šuo įkando jos triušiui ir buvo padaryta žala. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais Ž. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 150 Eur bauda.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).
Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už savo kaip gyvūno augintojo pareigų neįvykdymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. A. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir savo kaltę neigia, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjo šuo įkando nukentėjusios triušiui.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti duomenys neginčytinai įrodo Ž. A. kaltę, kad jis savo šunį vedžiojo be pavadžio, su tuo sutiko ir pats Ž. A.. Administracinio nusižengimo teisena Ž. A. atžvilgiu buvo pradėta gavus nukentėjusiosios L. D. pareiškimą apie tai, kad 2025 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį be pavadžio taip neužtikrino kitų asmenų saugumą, dėl ko šuo įkando triušiui ir buvo padaryta žala, tačiau nukentėjusioji į Instituciją kreipėsi 2025 m. liepos 18 d. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2025 m. liepos 21 d., tačiau 2025 m. liepos 23 d. nukentėjusioji su pareiškėju susitaikė ir nurodė, kad jam pretenzijų neturi ir neturės ateityje ir tai patvirtino parašais. Institucijos nutarimas priimtas 2025 m. liepos 30 d.
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gyvūnų laikytojai privalo <...> 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; <...> 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Teismas spręsdamas nutarimo pagrįstumo klausimą ir darydamas išvadas dėl jo, rėmėsi tik patikrintais ir ištirtais bylos duomenimis, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl išanalizavus bylos medžiagą, sugretinus tarpusavyje bei įvertinus visų esančių įrodymų kontekste yra pakankami pagrįsti Ž. A. kaltę dalyje dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Pareiškėjas prašė panaikinti Institucijos nutarimą arba perkvalifikuoti veiką į ANK 346 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra padaryta žala.
Teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama Ž. A. administracinio nusižengimo bylą, neteisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kadangi ar padaryta žala Institucija rėmėsi tik nukentėjusiosios pareiškimu, kai (duomenys neskelbtini) išrašė nurodyta, kad ant triušio kūno hematomų nestebima, kailis be pakitimų. Byloje esantys duomenys, kad pareiškėjas iki 2025 m. liepos 30 d. nutarimo priėmimo, atlygino nukentėjusiajai žalą, nepatvirtina jo kaltės, bet tik įrodo pareiškėjo sąžiningumą ir prisiimtą atsakomybę, kuomet jis geranoriškai, net ir nesant nustatytų triušio sužalojimų, atlygino nukentėjusiajai galimai padarytą žalą dėl triušio sveikatos tyrimų, todėl pareiškėjo veika turi būti perkvalifikuota iš ANK 346 straipsnio 4 dalį į ANK 346 straipsnio 1 dalį ir nuobauda skirtina atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į tai, kad Ž. A. veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas, Ž. A. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas į ANK 346 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo Ž. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. A. pripažinti padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti Ž. A., kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 25279320250.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.