- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2-27410-1253/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12178-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gabrielė Monstvilaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- Ryanair DAC
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skycop.com“ padavė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės Ryanair DAC 2 000 Eur dydžio kompensacijos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad skrydis Nr. FR 2971, 2024 m. liepos 11 d. vykęs maršrutu Dublinas (DUB) – Kaunas (Kun), vėlavo atvykti į paskirties vietą 21 valandą 28 minutes. Keleiviai A. K., N. K., T. K., M. K. ir S. L., skridę šiuo maršrutu, perleido savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, (toliau – ir Reglamentas) ieškovei. Ieškovės teigimu, skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Teigia, kad 2024 m. liepos 11 d. skrydis Nr. FR 2971 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė kontroliuoti negalėjo, t. y. orlaivis, vykdydamas penktąjį (iš šešių) suplanuotą tos dienos skrydį Nr. FR 2972 patyrė žaibo smūgį, dėl ko atsakovės orlaivis nusileidus Dublino oro uoste turėjo būti privalomai tikrinamas licencijuoto inžinieriaus siekiant įvertinti galimą orlaivio patirtą žalą bei įtaką skrydžių saugumui.
Teisme 2025 m. rugsėjo 19 d. gautas atsakovės prašymas dėl papildomų rašytinių paaiškinimų bei įrodymų pateikimo, kuriame atsakovė nurodo, kad keleivių A. K., N. K., T. K. ir M. K. 2025 m. balandžio 9 d. ir 2025 m. balandžio 11 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys su ieškove yra niekinės ir negaliojančios. Atsakovė nurodo, kad aptariami keleiviai 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. liepos 13 d. tarp keleivių ir Vokietijos įmonės „AirHelp Germany GmbH“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, perleido savo reikalavimo teises dėl kompensacijos už sutrikdytą ginčo skrydį Vokietijos įmonei „AirHelp Germany GmbH“, dar prieš sudarant reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove.
Teisme 2025 m. rugsėjo 24 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad ieškovė nekvestionuoja atsakovės pateiktų įrodymų, jog ginčo skrydį turėjęs orlaivis patyrė žaibo smūgį, dėl ko turėjo būti patikrintas, tačiau ieškovei kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovė ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad būtų išvengta beveik parą laiko trukusio atidėjimo. Ieškovė pažymi, kad ginčo skrydis buvo vykdomas iš Dublino, t. y. vietos, kuriame yra atsakovės buveinė ir pagrindinė bazė, kurioje ji parkuoja daugiau nei trisdešimt orlaivių, dėl to abejotina, kad atsakovė, gavusi duomenis apie tai, kad prieš ginčo skrydį, orlaivis, vykdydamas prieš tai suplanuotą penktąjį skrydį patyrė žaibo iškrovą, negalėjo imtis priemonių ir surasti pakaitinio orlaivio, kuriuo būtų vykdomas ginčo skrydis.
Šalies argumentai
Ieškovė 2025 m. rugsėjo 24 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą priimti dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą. Ieškovės teigimu, ji neturėjo duomenų apie tai, kad reikalavimo teisės dėl keleivių A. K., N. K., T. K. ir M. K. ir jiems ieškiniu reikalaujamos priteisti kompensacijos yra perleistos kitai įmonei. Šiuo pagrindu ieškovė atsisako pareikšto ieškinio reikalavimų dėl keleivių A. K., N. K., T. K. ir M. K., t. y. dėl 1 600 Eur dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovės.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalimi. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams pranešta CPK nustatyta tvarka ir terminais (CPK 133 straipsnio 3 dalies, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys pareikštas dėl nedidelės sumos, ginčo dėl ieškinio reikalavimo dydžio nėra, todėl, vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, surašomi sutrumpinti motyvai dėl kompensacijos priteisimo.
Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatas bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad jeigu ieškovas ieškinio atsisakė ir atsisakymą teismas priėmė, civilinė byla nutraukiama. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka (140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė 2025 m. rugsėjo 24 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą priimti dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą. Ieškovės teigia neturėjusi duomenų apie keleivių A. K., N. K., T. K. ir M. K. reikalavimų dėl kompensacijos perleidimą kitam juridiniam asmeniui. Šiuo pagrindu ieškovė atsisako pareikšto ieškinio reikalavimų dėl keleivių A. K., N. K., T. K. ir M. K., t. y. dėl 1 600 Eur dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovės.
Ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovės ir atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovė raštu pateiktame prašyme patvirtino, kad jai yra žinomos procesinės reikalavimo atsisakymo pasekmės, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies priimamas ir civilinė byla dalyje dėl 1 600 Eur kompensacijos priteisimo (keleiviai A. K., N. K., T. K. ir M. K.) (4 keleiviai x 400 Eur) nutraukiama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo prašo teismo grąžinti dalį už atsisakytus ieškinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šaliai grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Kadangi ieškovė atsisakė 1 600 Eur sumos piniginio reikalavimo iš bendros 2 000 Eur ieškinio sumos ir įvertinus aplinkybę, kad už likusį reikalavimą priteisti 400 Eur kompensaciją mokėtinas 23 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovei grąžinamas 22 Eur žyminis mokestis (45 Eur (žyminio mokesčio dydis už 2 000 Eur ieškinio reikalavimą) – 23 Eur (žyminio mokesčio dydis už likusį 400 Eur ieškinio reikalavimą) = 22 Eur).
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Nutraukus civilinę bylą dalyje dėl 1 600 Eur kompensacijos priteisimo (keleiviai A. K., N. K., T. K. ir M. K.) (4 keleiviai x 400 Eur), toliau nagrinėjama civilinė byla pagal ieškinio dalį dėl 400 Eur kompensacijos (keleivis S. L.), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo
Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo įtvirtinta Reglamente, kurio nuostatose numatytos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. <...> Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (ESTT sprendimo, priimto byloje Sturgeon, 53–55, 60–61 punktai; ESTT sprendimo, priimto byloje Nelson, 28–40 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. ESTT, aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-501/17, 20 punktas).
Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti tokie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 punkto konstatuojamoji dalis).
Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį oro vežėjas atleidžiamas nuo prievolės mokėti kompensaciją atšaukimo ar vėlavimo atvykimo vietoje atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas ar vėlavo atvykti dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių.
ESTT jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 29).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovės vykdytas 2024 m. liepos 11 d. skrydis maršrutu Dublinas (DUB) – Kaunas (KUN) Nr. FR 2971 vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą daugiau nei 3 val., iš viso 21 valandą 28 minutes. Minėtu skrydžiu vyko ieškinyje nurodytas keleivis S. L. Skrydžio atstumas – 1 957,72 km (http://www.distancecalculator.net/ sistemos duomenys). Taigi, nurodytas keleivis pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti 400 Eur dydžio kompensaciją. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į kompensaciją dėl šio skrydžio S. L. perleido ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2024 m. liepos 13 d., 2025 m. balandžio 11 d. pateikė atsakovei pretenzijas.
Kaip minėta, kad norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją oro vežėjas turi įrodyti abi sąlygas: i) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susiję su skrydžių atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, ii) kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių.
Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad tai buvo ypatingos aplinkybės, kurių ji negalėjo objektyviai kontroliuoti ir skrydžio atidėjimo nebuvo galima išvengti, net ėmusis visų pagrįstų priemonių. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo, kad 2024 m. liepos 11 d. turėjęs vykti skrydis Nr. FR 2971 iš Dublino į Kauną vėlavo dėl sąlygotų ypatingų aplinkybių, t. y. patirto žaibo smūgio. Įrodinėdama skrydžio vėlavimo priežastis, su atsiliepimu į ieškinį pateikė išrašus iš skrydžių informacinės sistemos, o su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, inžinieriaus bei oro saugos ataskaitas. Tuo tarpu ieškovė nesutinka, kad atsakovė negalėjo išvengti vėlavimo, net jeigu būtų ėmusis visų pagrįstų priemonių.
Teismas nustatė, kad atsakovės orlaivis, vykdydamas penktąjį suplanuotą dienos skrydį (Kaunas – Dublinas) (FR2972) patyrė žaibo smūgį ir byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismas nustatė, kad įvykis, kuriuo remiantis ginčo skrydis buvo atidėtas, įvyko 2024 m. liepos 11 d. 13.45 min. (skrydžio FR2972 oro saugos ataskaitos duomenys). Oro saugos ataskaitoje įvykis apibūdintas sekančiai: „Maždaug po 10 minučių nuo išvykimo, kylant (praeinant maždaug FL220), į mus trenkė žaibas. Jokios įtakos elektroninei įrangai, tokiai kaip ekranai, oro radaras (WX Radar) ir radijo stotis, nebuvo. Kadangi nepastebėjome jokios įtakos bendrai orlaivio elgsenai, nusprendėme tęsti skrydį link paskirties oro uosto. Maždaug po 1 minutės nuo smūgio vyresnioji palydovė (No1) paskambino į kabiną informuoti, kad jie taip pat pastebėjo žaibo smūgį. Likusi skrydžio dalis praėjo be įvykių. Atsidūrus prie stovėjimo vietos, buvo atliktas atitinkamas įrašas techniniame žurnale ir iškviesti inžinieriai atlikti „žaibo smūgio patikrą“. Orlaivis “Orlaivis Ant Žemės” inžinierių sprendimu.“.
Teismas pažymi, kad nors keleivis S. L. skrido kitame tos pačios dienos skrydyje (FR2971) (Dublinas–Kaunas), iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčo orlaivis skrydžio (FR2971) (Dublinas–Kaunas) negalėjo tęsti dėl atliekamų patikrinimų dėl skrydžio (Kaunas – Dublinas) (FR2972) metu įvykusio žaibo smūgio. Atsakovės teigimu, orlaivio būsena „Orlaivis Ant Žemės“ tęsėsi nuo 2024 m. liepos 11 d. 17:55 val. iki 2024 m. liepos 12 d. 14:00 val. (atsiliepimo priedas Nr. 1). Pagal į bylą pateiktus orlaivio patikros duomenis teismas nustatė, kad buvo įtariamas žaibo išlydis ant dešinės fiuzeliažo pusės priekinio sutvirtinimo juostos krašto, tiesiai virš APU prieigos durelių Orlaivio patikros metu buvo atlikti toliau nurodyti veiksmai: pažeidimo apdorojimas; patikra; pažeista sritis apsaugota iš naujo; lauktas Boeing atsakymas. Orlaivio patikros dokumentuose nurodyta, kad planuojama darbų pradžios data 2024 m. liepos 11 d. 22.00 val. iki – 2024 m. liepos 12 d. 05:00 val., o realus darbų pabaigos laikas nurodytas 2024 m. liepos 12 d. 13:06 val.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nustatytos ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, t. y. meteorologinės sąlygos – žaibo smūgis, galėjusios turėti įtakos skrydžio (FR2971) (Dublinas–Kaunas) atidėjimo laikotarpiui. Visgi, teismas nenustatė antrosios sąlygos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai išimčiai, kai skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnį, t. y. kad skrydžio (FR2971) (Dublinas – Kaunas) atidėjimo (vėlavimo) 21 valandą 28 minutes laikotarpiui nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių.
Teismas pažymi, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas teigti, jog skrydžio atidėjimo laikotarpis (21 valandai ir 28 minutėms) buvo neišvengiamai būtinas orlaivio patikros metu nustatytiems pažeidimams, o atsakovė ėmėsi pagrįstų priemonių ypatingoms aplinkybėms, sutrukdžiusioms skrydžio atidėjimui, išvengti. Pirma, oro saugos ataskaitoje įvykis apibūdintas kaip neturėjęs jokios įtakos bendrai orlaivio veiklai, o skrydis maršrutu (Kaunas – Dublinas) (FR2972) galėjo būti tęsiamas be elektros ar kitų veiklos sutrikimų. Antra, pagal orlaivio patikros duomenis nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų ilgesnį nei planuotą orlaivio patikros laiką (planuota iki 2024 m. liepos 12 d. 05:00 val., o patikra baigta 2024 m. liepos 12 d. 13:06 val.). Trečia, nors atsakovė pateikė duomenis, kad orlaivio būsena „Orlaivis Ant Žemės“ prasidėjo nuo 2024 m. liepos 11 d. 17:55 val., pagal orlaivio patikros duomenis matyti, kad planuojama darbų pradžios data buvo nuo 2024 m. liepos 11 d. 22.00 val., taigi daugiau nei 4 valandas patikros darbai dėl įtariamo žaibo išlydžio nebuvo atliekami dėl atsakovės neįvardytų aplinkybių. Ketvirta, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kokių apskritai priemonių buvo imtasi, kad skrydžio atidėjimo būtų išvengta, ar toks laikotarpis būtų sutrumpintas, orlaivio patikros dokumentuose nėra užfiksuota aplinkybių, sudarančių prielaidas teigti, kad nuo orlaivio būsenos „Orlaivis Ant Žemės“, kuri prasidėjo 2024 m. liepos 11 d. 17:55 val., būtų imtasi priemonių pakeisti orlaivį, būtų atlikti neatidėlioti patikros, priežiūros darbai (tokie darbai preliminariai planuota, kad prasidės 2024 m. liepos 11 d. 22.00 val., t. y. jau po to, kai ginčo skrydis turėjo prasidėti (2024 m. liepos 11 d. 18.05 val.).
Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo), kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta skrydžio vėlavimo. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, jog siekė išvengti ginčo skrydžio vėlavimo, neteikė įrodymų, apie skrydžių perplanavimą ar kitas vidines procedūras. Atsakovė atsiliepime į ieškinį deklaratyviai nurodė, kad jokios pagrįstos priemonės, kurių atsakovė būtų galėjusi imtis siekiant išvengti ginčo skrydžio vėlavimo tuo metu neegzistavo, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, atsakovės teiginius (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė akcentavo, kad Ryanair DAC yra pigių skrydžių oro linijų bendrovė, todėl papildomo orlaivio ar įgulos turėjimas jos verslo modeliui nėra racionalus, pastebėtina, jog ginčo skrydis turėjo būti vykdomas iš Dublino, t. y. pagrindinės atsakovės orlaivių bazės, todėl atsakovės teiginiai, kad pakaitinio orlaivio suradimas būtų nepakeliama auka, šioje individualioje situacijoje vertinami kaip nepagrįsti ir nepašalinantys atsakovės atsakomybės sumokėti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio pagrindu.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Kadangi atsakovė prievolės išmokėti ieškovei kompensaciją tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė pateikė prašymą teismui priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl advokato teisinės pagalbos teikiant dokumentų analizės, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimo, pateikimo teismui paslaugas, dokumentų vertimą, taip pat 45 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio, kurio dalis (22 Eur) grąžinta pareiškėjai atsisakius ieškinio dalies. Taip pat ieškovė patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagal byloje pateiktą 2025 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZIP-2184 sudaro: bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2025 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą 1 573 Eur sumai.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kadangi teismo sprendimas byloje priimtas ieškovės naudai, ji įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, teismo sprendimą priėmus ieškovės naudai, klausimas dėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.
Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą pagal kurią teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą susidarė dėl pradinio ieškinio teismui, kuriuo ieškovė prašė priteisti 2 000 Eur kompensaciją dėl skrydžio atidėjimo penkiems keleiviams A. K., N. K., T. K., M. K. ir S. L. Teismas pažymi, kad ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl keturių keleivių (1 600 Eur reikalavimo), nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė informaciją, kad šie keleiviai dar prieš civilinės bylos iškėlimą teisme (2025 m. liepos 14 d.) perleido savo reikalavimo į kompensaciją teises kitam juridiniam asmeniui (2024 m. liepos 19 d.), taigi ši informacija prieš kreipiantis į teismą ieškovei turėjo ar galėjo būti žinoma.
Dėl susidariusios procesinės situacijos teismas sprendžia, kad visų prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovės naudai nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje. Todėl ieškinį patenkinus, ieškovei priteisiama 1/5 jos prašytų bylinėjimosi išlaidų, t. y. tų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė pagrįstai patyrė dėl vieno iš keleivių (S. L.) skrydžio atidėjimo ir dėl to kilusio ginčo, kuris buvo iš esmės nagrinėjamas civilinėje byloje. Taigi ieškovei UAB „Skycop.com“ iš atsakovės Ryanair DAC priteisiama 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (1 573 Eur/5) ir 23 Eur už turtinį ieškinio reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 337,60 Eur. Teismo vertinimu, ieškovei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, įvertinus byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kilusį ginčo klausimą, procesinių dokumentų byloje pateikimą (ieškinys ir rašytiniai paaiškinimai) ir ieškinio reikalavimo sumą (400 Eur).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje valstybė nepatyrė, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) kompensacijos priteisimo (keleiviai A. K., N. K., T. K. ir M. K.).
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio (mokėtojas Advokatų profesinė bendrija „Zaleckas Partners“; mokėjimo data 2025 m. liepos 8 d.; bendra mokėjimo suma 45 Eur).
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 400 Eur (keturis šimtus eurų) kompensacijos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 337,60 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.