Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-20-1-00561-2012-1) Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.6.4.2.;

2014 m. sausio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nukentėjusiajam D. K., gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundą dėl Kauno aplinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2012-08-29 22 val. iki 2012-08-30 6.10 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė S. G. vardu registruotą, tačiau faktiškai D. K. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. laidos, žalios spalvos, 8000 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. K. 8000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras Audrius Armas prašo atlikti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti nukentėjusįjį D. K. bei išteisintąjį V. G.; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-09-04 iki 2013-01-11; V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti; ikiteisminio tyrimo metu paimtus pirštų pėdsakus palikti saugoti byloje; kratos metu paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. 12834623 perduoti saugoti į asmens bylą, esančią laisvės atėmimo vietoje. Skunde teigiama, jog teismas priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tai sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Skunde teigiama, jog teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, kur dingo iš D. K. tariamai gautas raktas. V. G. neparodė, kad raktą D. K. grąžino. Priešingai, parodė, kad raktą pasidėjo namuose prieš sulaikymą, tačiau jo motina šio rakto namuose negalėjo rasti, V. G. paleistas į laisvę rakto nepateikė, nepranešė, kad toks raktas būtų pagrobtas iš jo namų ir apie šias aplinkybes teisme jis nebuvo apklaustas. Todėl liko neįvertinta, kokiu raktu V. G. naudojosi, kurio pagaminimas kainuoja brangiai. Neoriginalų raktą prieš S. G. buvo pasidaręs buvęs savininkas Ž. P. ir šie asmenys parodė, jog daugiau automobilio raktų nebuvo, o Ž. P. vieną raktą Marijampolėje pametė. Tokiu būdu nepaaiškinama V. G. versija, kuri lieka paremta tik jo laisvės atėmimo vietos draugo liudijimu bei su juo susijusių asmenų nuogirdomis.

Skunde taip pat nurodoma, jog D. K. teigia, kad D. S. nepažįsta, tačiau teismas remiasi šio devynis kartus teisto asmens parodymais, o D. K. papildomai po to, kai D. S. buvo pristatytas į teismą suimtas, neapklausė, ar pažįsta šį asmenį.

Prokuroro nuomone, V. G. versija, kad jo D. K. neva prašė „pagrobti“ automobilį ir jį palaikyti, kol D. K. iš tėvo gaus pinigų tariamai automobilio išpirkai, atrodo neįtikinama ne tik dėl raktelio nebuvimo, bet ir dėl logikos stokos, nes automobilį palaikyti kelias dienas atokiau namų galėjo ir pats D. K., neprašant tokios paslaugos iš V. G., kuris net neturi vairuotojo pažymėjimo, yra iš Kybartų, gyvena toli nuo Kauno, be to, matant ir girdint liudytojui D. S.. Tokią aplinkybę paneigia pats nukentėjusiojo D. K. elgesys, nes jis po vagystės nežinojo, ką kaltinti automobilio dingimu ir skambino pačiam A. Č., klausdamas, kur jis yra ir ar neprisidėjo prie automobilio vagystės.

Prokuroro nuomone, teismas apsiribojo proceso dalyvių pateiktais duomenimis patikėdamas kaltinamojo versija, tačiau jų nepatikrino ir rėmėsi su kaltinamuoju V. G. susijusių asmenų nuogirdomis. Teismas rėmėsi kaltinamojo parodymais tik tose dalyse, kuriose jis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Likusioje dalyje jo parodymų nevertino ir juose esančių reikšmingų prieštaravimų neaptarė. Teismas nuosprendyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes netinkamai įvertino įrodymų visumą. Todėl darytina išvada, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Skiriant bausmę V. G. prokuroro nuomone atsižvelgtina į tai, kad nusikaltinamas, kuriuo V. G. kaltinamas, priskirimas prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, baigtas, tačiau juo esminė žala nebuvo padaryta, V. G. teistas 10 kartų ir jo teistumas neišnykęs. Dėl to V. G. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. G. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Prokuroras apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog V. G. veiksmuose nėra BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus bei atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl to, jog V. G. veiksmuose nėra būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios, o bylos duomenys rodo, jog tarp V. G. ir nukentėjusiojo D. K. buvo susitarimas dėl tariamos automobilio vagystės, nepagrįstos išsamiu ir visapusišku surinktų duomenų vertinimu, todėl V. G. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstai. Toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikinamas bei priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka aukštesnysis teismas nustatė:

V. G. laikotarpiu nuo 2012-08-29 22.00 val. iki 2012-08-30 06.10 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė S. G. vardu registruotą, tačiau faktiškai D. K. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. laidos, žalios spalvos, 8000 Lt vertės.

V. G. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį buvo atvykęs pas draugą, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Išeidamas iš minėto namo sutiko D. K., kuris nurodė sėsti į netoliese stovintį jo automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Automobilyje sėdėjo D. S., su kuriuo jis gėrė turimą alų. D. K., grįžęs į automobilį, padavė jam originalų automobilio raktelį su sulaužytu pulteliu ir prašė, kad jis nuvarytų šį automobilį ir jį kur nors palaikytų. D. K. sakė, kad jam labai reikia pinigų, todėl bandys iš savo tėvo gauti pinigų už neva pavogto automobilio išpirką. Žadėjo ir jam sumokėti 500 Lt. Po to jis automobilio pultelį suremontavo, pakeitė baterijas. D. K. sakė, kad automobilio dokumentai yra automobilyje, tačiau jų nerodė. Automobilį jis paėmė iš D. K. namo kiemo. Juo važiavo į (duomenys neskelbtini). Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl (duomenys neskelbtini) paprašė K. K., kad jis automobilį vairuotų iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie išsiskyrė. Kitą dieną grįžęs į (duomenys neskelbtini) iš D. K. sužinojo, kad dėl automobilio vagystės jo tėvas parašė pareiškimą į policiją, todėl jis grįžo į (duomenys neskelbtini) parvaryti atgal automobilį. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) automobilyje baigėsi degalai, todėl jį paliko ant kelio. Degalinėje įsigijo degalų, tačiau grįžęs atgal, automobilio nerado. Pradžioje pripažino kaltę, nes pareigūnai sakė, kad juo niekas netikės. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo pateiktas automobilio raktelis su pulteliu yra pagaminti, tai nėra originalus automobilio raktelis. D. K. jam perduotas automobilio raktelis buvo padėtas jo namuose (duomenys neskelbtini) kaime.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. savo pirminiuose parodymuose (t. 1, b. l. 83-84) paaiškino, kad 2012-08-29 jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Ten sutiko D. K. su kuriuo 1999 m. kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. D. K. buvo atvažiavęs prie minėto namo automobiliu „Chrysler Grand Voyager“ žalios spalvos, jam liepė įsėsti į automobilį ir jo palaukti. Automobilyje sėdėjo dar vienas jaunuolis. Sėdėdamas jis daiktadėžėje rado automobilio raktelį su sulaužytu pulteliu. Pabendravęs su D. K., išsiskyrė. Vakare, pavėlavęs į maršrutinį autobusą vykstantį į Marijampolę, nuėjo prie D. K. gyvenamojo namo ir pasinaudojęs rastu rakteliu bei pulteliu, išvažiavo D. K. automobiliu į (duomenys neskelbtini) pas K. K., kuris automobilį nuvairavo į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną, atvykęs į (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad pareiškimu dėl automobilio vagystės kreipėsi į policiją. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Chrysler Grand Voyager“ pats bandė vairuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau pakeliui baigėsi kuras. Jis užrakintą automobilį paliko kelyje ties (duomenys neskelbtini). Nupirkęs kuro degalinėje grįžęs prie automobilio, jo nerado. Geležinkelio pervažos budinti pasakė, kad automobilį išvežė policija. Namuose paliko turėtą automobilio raktą su pulteliu.

Apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-87) nurodė analogiškai, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuos parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 88-91) bei akistatos su D. K. metu (t. 1 b. l. 78-79).

Nukentėjusysis D. K. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2012 m. vasarą jis automobilį „Mercedes Benz“, registruotą jo tėvo vardu, keitė į automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Sutartį jis pasirašė su A. Č.. Tačiau trūko S. G. parašo, kurios vardu buvo registruotas šis automobilis. Kaltinamojo V. G. nepažįsta, tačiau matė, kad jis lankydavosi adresu (duomenys neskelbtini). Ten ir jis pirkdavo cigaretes. Marijampolės pataisos namuose jis tikrai atliko laisvės atėmimo bausmę iki 2000 metų. Ryte automobilio namo kieme nerado, jo dokumentai liko automobilyje. Tą pačią dieną kartu su tėvu kreipėsi į policiją. Pareiškimą rašė jis. Radus automobilį, jis nebuvo sugadintas. Tyrėja išrašė jam leidimą pasiimti automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Jis automobilį atrakino turimu automobilio rakteliu, jį apžiūrėjo policijos pareigūnai. Automobilio dokumentai buvo automobilyje. Automobilį apžiūrėjo ekspertas, daugiau automobilio apžiūrai atvežęs nebuvo. Automobilis yra saugomas jo namo kieme, registruoti savo vardu, jo nenori, planuoja automobilį parduoti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. K. parodė, jog liudytoją D. S. yra matęs, jis vaikštinėdavo po (duomenys neskelbtini) gatvę. Mano, jog liudytojas D. S. sakė neteisybę, nes V. G. paprašęs taip kalbėti. Patvirtino, jog įsigydamas automobilį gavo vieną raktelį, klausė dėl kito, bet jam buvo atsakyta, kad kito raktelio nėra. Jam nesakė, kad raktelis pamestas ar sugedęs. Į policiją kreipėsi tą pačią dieną. Paaiškino, kad neperrašęs automobilio, tiems asmenims juo naudotis tikrai neduotų. Su V. G. po įvykio nekalbėjo.

Liudytoja B. K. paaiškino, kad iš jų namo kiemo buvo pavogtas automobilis. Prieš tai jie turėjo kitą automobilį, tačiau D. K. draugas pasiūlė apsikeisti, D. K. sutiko. Pakeistu automobiliu jų šeima naudojosi apie mėnesį. Vieną rytą kieme automobilio nerado, todėl kreipėsi į policiją.

Liudytojas G. K. parodė, kad jie buvo iškeitę automobilį „Mercedes“ į automobilį „Chrysler Grand Voyager“, kuriuo naudojosi apie mėnesį. 2012-08-30 ryte savo namo kieme automobilio nerado. Apie jo vagystę pranešė policijai.

Liudytojas K. K. parodė, kad automobilį „Chrysler Grand Voyager“ jis vairavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) V. G. prašymu. V. G. sakė, kad automobilį jam davęs D. K., kurį jis žinojo kaip A. Č. draugą ir jį keletą kartų matė adresu (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė (t. 1 b. l. 74), kad 2012-08-30 vėlai vakare pas jį atvykęs V. G. prašė jo nuvairuoti automobilį „Chrysler Grand Voyager“ į (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad automobilį jis užvedė V. G. jam duotu raktu.

Liudytojas Ž. P. paaiškino, jog jam buvo žinoma apie pavogtą automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Jis automobilį buvo įsigijęs su vienu raktų komplektu. Pametęs juos, Marijampolės mieste darė kitus. 2011 m. rudenį jis pardavė šį automobilį, pardavimo sutartį pasirašė 2012 metų pavasarį. Automobilį pirko S. G., jos draugas A. Č..

Liudytoja S. G. patvirtino, kad automobilį „Chrysler Grand Voyager“ ji pirko iš Ž. P.. Vėliau jį iškeitė į kitą automobilį. Po kurio laiko policija jai pranešė, kad automobilis „Chrysler Grand Voyager“ pavogtas. Šio automobilio raktelis bei pultelis buvo tik vienas. Antro komplekto nebuvo pasidarę, nes buvo brangu. D. K. ji nepažįsta.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad jis su D. K. keitė automobilius. Automobilį „Chrysler Grand Voyager“ jis pirko 2011 metais iš Žilvino ir jis buvo registruotas S. G. vardu, su kuria jis draugauja apie 3 metus. Automobilyje buvo signalizacijos gedimų. Perkant automobilį buvo vienas raktelis, kito jis nebuvo pasigaminęs. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) jis matė automobilį „Mercedes“, kuris jam patiko. Automobilio keitimo dokumentus pasirašė D. K. namuose. Pasirašant sutartį dalyvavo jis, D. K. ir K. K.. Jis pasiėmė automobilį „Mercedes“, D. K. paliko automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Apie šio automobilio vagystę sužinojo tą pačią dieną iš jam paskambinusio D. K.. Po dviejų savaičių jį kaltino, kad pavogęs automobilį. K. K. vėliau jam pasakojo, kad buvo sutarta išpešti pinigų iš tėvo, todėl sugalvojo automobilio vagystę. Kai buvo pasirašoma automobilių keitimo sutartis, V. G. nedalyvavo.

Liudytojai D. N. ir M. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Jie parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) PK patrulių būrio patruliais. Gavę pranešimą iš budėtojo, kad ant kelio, tamsiu paros metu paliktas automobilis, nuvyko į nurodytą vietą. Kelyje (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies, buvo rastas užrakintas automobilis. Iškvietus tralą, automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) mieste. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis yra vogtas.

Liudytojas D. S. paaiškino (t. 2 b. l. 89), kad D. K. ir V. G. jis pažįsta. 2012 m. vasarą su D. K., jo vairuojamu automobiliu „Chrysler Grand Voyager“ jis važiavo maudytis, grįžtant į namus D. K. buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). D. K. eidamas į šį namą sutiko išeinantį iš jo V. G. bei parodė jam stovintį savo automobilį. V. G. atėjęs įsėdo į automobilį, jie kartu laukė grįžtančio D. K.. Grįžęs D. K. klausė V. G., ar jis turi kur pastatyti automobilį, sakė, kad jam reikia pinigų, kad duos automobilio raktelius V. G., pasakys tėvams, kad automobilį pagrobė ir už jo išpirką reikia pinigų. V. G. už tai siūlė 500 litų. Iš daiktadėžės paėmęs D. K. padavė V. G. raktelį ar pultelį, klausė kada padarys, V. G. žadėjo tą pačią dieną. Vėliau jiems susitikus, V. G. sakė, kad D. K. jį pakišo, jis taip padaręs, o D. K. parašė pareiškimą.

Apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 4-6) apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), namo kiemas. Pėdsakų nerasta.

VĮ „Regitra“ duomenimis (t 1 b. l. 9) automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 2012-03-15 S. G. vardu.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis (t. 1 b. l. 10-15) nustatyta, kad transporto priemonių greičio matavimo sistema „Multa Radar S580“, 2012 m. rugpjūčio 30 d., 2.24 val. kelio (duomenys neskelbtini) 16 km. užfiksavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto greičio viršijimo faktą.

Marijampolės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio D. N. tarnybiniu 2012-08-31 pranešimu „Dėl KET pažeidimo“ (t. 1 b. l. 16) nustatyta, kad D. N. dirbdamas kartu su patruliu T. M., vykdydami policijos budėtojo pranešimą, kelyje (duomenys neskelbtini) 13-me kilometre rado ant važiuojamosios dalies, tamsiu paros metu be įspėjamųjų signalų paliktą automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. G.. Automobilis nugabentas į V. A. įmonę.

Apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 19-20) 2012-09-06, V. A. įmonės automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis užrakintas. Ant automobilio kėbulo išorinių sugadinimų apžiūros metu nerasta. Durelių spynelės be laužimo žymių. Apžiūrėjus automobilio saloną per uždarytus langus, sugadinimų nepastebėta, užvedimo spynelė be akivaizdžių laužimo žymių.

Apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 22-23) 2012-09-11, V. A. įmonės automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), pakartotinai apžiūrėtas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jos metu patvirtinti pirminės apžiūros duomenys. Atrakinus automobilį, salone paimti pirštų pėdsakai ant trijų daktiloplokštelių. Automobilio užvedimo spynelė be laužimo žymių.

2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu (t. 1 b. l. 26) automobilį nutarta grąžinti jo teisėtam savininkui, D. K.. Tą pačią dieną nutarimas pasirašytinai įteiktas D. K..

Specialisto išvada (t. 1 b. l. 34-35) nustatyta, kad du pirštų pėdsakai palikti D. K., trečias pėdsakas indentifikavimui netinkamas.

VĮ „Regitra duomenimis (t. 1 b. l. 42) automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 2012-03-30 G. K. vardu.

Daiktų pateikimo protokolu (t. 1 b. l. 48) 2012-09-05 D. K. pateikė automobilio raktą ir signalizacijos pultelį, kurie apžiūrėti apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 49-51).

VĮ „Regitra“ Marijampolės filialo duomenimis (t. 2 b. l. 44, 62-63) automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausęs S. G., 2012-10-06 buvo išregistruotas į užsienį (nurodyta šalis Rusija). Dėl išregistravimo kreipėsi S. G., Valstybiniai numerio ženklai ir registracijos liudijimas pateikti nebuvo.

V. G. neneigia fakto, jog jis iš tiesų kaltinime nurodytu laiku iš kaltinime nurodytos vietos, t. y. D. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo išvairavo faktiškai D. K. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, kad su juo vyko į (duomenys neskelbtini), kur paprašė K. K. pavairuoti automobilį iki (duomenys neskelbtini) pas draugą, kad K. K. vairavo automobilį, jie buvo užfiksuoti stacionaraus greičio matuoklio, nes viršytas greitis, kad (duomenys neskelbtini) draugo nerado, kad baigėsi degalai ir palikęs automobilį jis nuėjo pirkti degalų, o sugrįžęs automobilio neberado. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo K. K. parodymai bei kiti duomenys. Liudytojų D. N. ir M. M. parodymai, kad buvo gautas pranešimas apie netinkamai tamsiu paros metu paliktą automobilį „Chrysler Grand Voyager“, kad automobilis buvo rastas užrakintas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) mieste, bei Marijampolės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio D. N. tarnybinis 2012-08-31 pranešimas „Dėl KET pažeidimo“ (t 1 b. l. 16), o taip pat apžiūros protokolas (t 1 b. l. 19-20), kurio metu apžiūrėjus automobilį „Chrysler Grand Voyager“ V. A. įmonėje, jis buvo rastas užrakintas, automobilio kėbulo išorinių sugadinimų apžiūros metu nerasta, durelių spynelės be laužimo žymių, užvedimo spynelė be akivaizdžių laužimo žymių, patvirtina aplinkybę, jog automobilis buvo paliktas važiuojamoje kelio dalyje, buvo nutemptas ir V. G. jo neberado, automobilis buvo užrakintas ir laužimo žymių nerasta. Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenys (t. 1 b. l. 10-15) apie tai, kad transporto priemonių greičio matavimo sistema „Multa Radar S580“, 2012 m. rugpjūčio 30 d., 2.24 val. kelio (duomenys neskelbtini) km. užfiksavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijusį nustatytą greitį, patvirtina K. K. ir V. G. nurodytas aplinkybes, kad automobilį vairavo K. K. ir kad buvo viršytas greitis ir juos užfiksavo greičio matuoklis.

V. G. pripažino automobilio užvaldymo faktą, tačiau neigė įvykdęs vagystę, teigė, kad automobilį užvaldė su savininko D. K. žinia, teigė, jog automobilį „Chrysler Grand Voyager“ jis nuvarė paties nukentėjusiojo D. K. prašymu, kad automobilį atrakino ir užvedė paties D. K. duotu automobilio rakteliu su signalizacijos pulteliu. Pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, jog ši V. G. versija nepaneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas nurodė, jog V. G. parodymus patvirtino liudytojo K. K. parodymai, jog jis automobilį užvedė V. G. jam duotu raktu, bei liudytojo D. S. parodymai, jog girdėjo D. K. prašymą V. G. nuvaryti automobilį, siūlymą jam už tai sumokėti 500 litų ir kad D. K. tikėjosi iš savo tėvų gauti pinigų neva už vogto automobilio išpirką. Šios apylinkės teismo išvados neparemtos visapusiška V. G. parodymų analize ir jų vertinimu kitų surinktų duomenų (išskyrus liudytojo K. K. ir D. S. parodymus bei objektyvius duomenis dėl įvykių sekusių po to, kai automobilis jau buvo nuvarytas) kontekste, todėl negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

Jau minėtas apžiūros V. A. įmonės automobilių saugojimo aikštelėje 2012-09-06 protokolas (t. 1 b. l. 19-20), o taip pat nukentėjusiojo parodymai, jog automobilį jis atsirakino su savo turimu raktu, automobilis nebuvo apgadintas, liudytojo K. K. parodymai, kad jis automobilį užvedė V. G. duotu raktu, patvirtina faktą, jog V. G. į automobilį pateko ir jį užvedė, užrakino turėdamas tam tinkantį raktą, tačiau šie duomenys nepakankami paneigti nuoseklius nukentėjusiojo D. K. parodymus, jog jis dėl automobilio vagystės su V. G. nesitarė ir jam automobilio rakto nedavė, ir nepakankami patvirtinti V. G. versiją dėl automobilio užvaldymo. Nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip patikimus suteikia pagrindą tai, kad jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, jis davė nuoseklius parodymus dėl automobilių keitimosi bei tos aplinkybės, kad automobilis dingo iš jo namų kiemo. Be to, D. K. dėl vagystės net įtarė visai kitą asmenį, t. y. tą asmenį, su kuriuo keitėsi automobiliais – A. Č.. Liudytojas A. Č. patvirtino šias aplinkybes. Be to, į policiją D. K. kreipėsi iš karto po įvykio, davė nuoseklius parodymus. Savo parodymus D. K. patvirtino ir akistatos su V. G. metu. Tuo tarpu V. G. parodymus keitė, nebuvo nuoseklus. Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui, kaltę pripažino, nurodė visai kitas automobilio užvaldymo aplinkybes nei teisme. Parodė, jog būdams prie (duomenys neskelbtini) namo ir laukdamas D. K. jo automobilyje naršė po daiktadėžę automobilio gale ir atsitiktinai rado automobilio raktą, žinojo, kad tai šio automobilio raktas, nes jis anksčiau priklausė jo pažįstamam A. Č., šį raktą pasiėmė norėdamas vėliau paerzinti nukentėjusįjį, tačiau pamiršo, o vakare, neturėdamas kuo grįžti į (duomenys neskelbtini), nusprendė nueiti pas D. K. į namus ir sugalvojo pasinaudoti jo automobiliu, kurį atrakino ir užvedė turimu raktu. Tolesnius įvykius nurodė iš esmės taip pat kaip ir teisme. Teigė, jog raktą, kurį pavogė, turi namie (t. 1, b. l. 83-84). Tačiau įtariamojo papildomos apklausos metu, taip pat dalyvaujant advokatui, V. G. parodymus pakeitė, nurodė tokias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kad automobilį nuvarė nukentėjusiojo prašymu su jo duotu raktu, taip pat parodė, jog D. K. duotą raktą turi namuose. Nurodė, jog anksčiau prisipažino pavogęs automobilį, nes tikėjosi būti paleistas ir surasti D. K. draugą, kuris viską girdėjo ir būtų patvirtinęs išteisintojo tiesą. Versijos dėl susitarimo su nukentėjusiuoju V. G. laikėsi ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su D. K. metu. V. G. versiją dėl susitarimo patvirtino ir liudytojas D. S., kuris nurodė buvęs kartu ir girdėjęs D. K. prašymą V. G. nuvaryti automobilį „Chrysler Grand Voyager“, siūlymą jam už tai sumokėti 500 litų ir kad D. K. tikėjosi iš savo tėvų gauti pinigų už vogto automobilio išpirką, tačiau šie parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams bei visai įvykių eigai. D. K. teigė nepažįstantis D. S., jį pažįsta tik iš matymo, yra matęs prie (duomenys neskelbtini) namo, be to, D. K. iš karto po įvykio kreipėsi į policiją, netgi manė, kad automobilį galėjo pagrobti kiti asmenys, t. y. šį automobilį perdavę asmenys. Liudytojas A. Č. patvirtino, jog jam skambino nukentėjusysis ir jį kaltino, kad pavogęs automobilį. Be to, faktinis automobilio savininkas buvo D. K., automobilis net nebuvo įformintas nukentėjusiojo tėvo vadu, jis iš karto po vagystės kreipėsi į policiją, todėl V. G. versija dėl susitarimo su nukentėjusiuoju, nelogiška, o liudytojo D. S. parodymai paneigti D. K. parodymais.

Paties V. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat nelaikytini patikimais, nes V. G. nebuvo nuoseklus viso proceso metu, parodymus keitė, be to, šių parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, išskyrus liudytojo D. S. parodymus, kurie dėl anksčiau nurodytų aplinkybių nelaikytini patikimais. Be to, V. G. negalėjo logiškai paaiškinti parodymų keitimo priežasčių. Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog anksčiau duodamas parodymus prisipažino pavogęs automobilį, nes tikėjosi būti paleistas į laisvę ir tada susirasti D. K. draugą, kuris neva viską girdėjo ir patvirtins tiesą, tačiau nelogiška save sąmoningai apkalbėti ir iš pat pradžių nenurodyti save teisinančių aplinkybių ir tai galinčio patvirtinti liudytojo. Priešingai, viltį tikėtis paleidimo iš suėmimo gali suteikti kaip tik teisingi, motyvuoti ir argumentuoti tiesą atitinkantys teisinantys parodymai, ypač jeigu juos gali patvirtinti kiti duomenys. Be to, teisminio nagrinėjimo metu V. G. nurodė kitą parodymų keitimo motyvą – nurodė, jog kaltę pripažino, nes policija sakė, kad juo niekas nepatikės. Taip pat pažymėtina, jog V. G. apie liudytoją D. S. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nieko neužsiminė, aiškino, kad kalbant su nukentėjusiuoju automobilyje dėl susitarimo neva pagrobti automobilį buvo jaunuolis, nukentėjusiojo draugas, apie kitus asmenis nenurodė, aiškino, kad save apkalbėjo, nes tikėjosi tą asmenį surasti, nors kaip matyti iš D. S. parodymų, jis ir V. G. buvo pažįstami. V. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas įtariamuoju nurodė, jog anksčiau sakė netiesą, nes tikėjosi surasti kartu buvusį asmenį (kaip paaiškėjo D. S.), tačiau teisme aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu D. S. nenurodė, nes nenorėjo daug kartų keisti parodymus. Tad V. G. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems ir yra nelogiški. Esant šioms aplinkybėms, o tai pat įvertinus nukentėjusiojo parodymus, jų nuoseklumą darytina išvada, jog V. G. parodymai dėl susitarimo su nukentėjusiuoju imituoti automobilio pagrobimą, prieštarauja nuosekliems ir patikimiems nukentėjusiojo parodymams ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl turi būti vertinami kaip jo gynybinė versija ir siekis išvengti atsakomybės. Nukentėjusiojo parodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms neprieštarauja pirminiai 2012-09-05 V. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog jis atsitiktinai rado automobilyje kitą raktelį ir juo pasinaudojęs pagrobė nukentėjusiojo automobilį, kas tik suteikia pagrindą tikėti būtent nukentėjusiuoju. Be to, nei nukentėjusysis, nei V. G. nenurodė aplinkybių, dėl kurių D. K. būtų turėjęs pagrindą pakenkti V. G. pavesdamas jį dėl susitarimo pagrobti automobilį. Tyčią pagrobti svetimą turtą rodo ne tik tai, kad automobilį paėmė be nukentėjusiojo žinios, tačiau ir tai, jog automobilį iš karto gabeno kuo toliau nuo pagrobimo vietos, palikęs toli nuo pagrobimo vietos, autobusu sekančią dieną vėl atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau su D. K. susitikęs nebuvo, su juo nesusisiekė ir dėl pažeisto susitarimo imituoti vagystę nesiaiškino.

Pagrindą tikėti nukentėjusiuoju bei tomis aplinkybėmis, jog V. G., kaip sakė savo priminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, pasinaudojo atsitiktinai rastu kitu automobilio raktu bei įvykdė vagystę, suteikia tai, jog nukentėjusiajam buvo perduotas tik vienas raktelis ir signalizacijos pultelis. Tai nuosekliai viso proceso metu teigė nukentėjusysis. Tai patvirtino ir A. Č., kuris faktiškai perdavė šį automobilį, bei buvusi automobilio savininkė S. G.. Dar ankstesnis automobilio savininkas Ž. P., kuris nenustatyta, kad būtų turėjęs sąsajų su nukentėjusiuoju ar V. G., taip pat patvirtino, jog jis naujiesiems savininkams automobilį perdavė su vienu raktu ir vienu signalizacijos pulteliu, parodė, kad jis buvo pametęs automobilio raktą ir pasidarė tik vieną naują raktą. V. G. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pateikus apžiūrai nukentėjusiojo turimą raktą ir signalizacijos pultelį, paaiškino, jog tai nėra originalus raktas, kurį turėjo jis. Tai atitinka anksčiau minėtus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, jog originalaus raktelio jie neturėjo. Nukentėjusysis paaiškino, jog, atsiėmus automobilį, jį atsirakino savo turimu raktu. Nukentėjusysis taip pat teigė apžiūrėjęs įgytą automobilį, tačiau kito automobilio raktelio neradęs, tačiau nurodęs, kad įdėmiai visko galėjo ir neapžiūrėti. Tai neprieštarauja V. G. pirminiams parodymams ikiteisminio tyrimo metu, jog jis automobilio raktelį rado atsitiktinai, nematant ir nežinant nukentėjusiajam ir jam apie tai nieko nesakė.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad V. G. pasinaudodamas atsitiktinai rastu automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktu šį automobilį, kuris faktiškai priklausė D. K., 2012-08-29 22 val. iki 2012-08-30 6.10 val. pagrobė iš namo kiemo, adresu(duomenys neskelbtini). V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę V. G. vadovaujamasi 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje bei 61 straipsnyje numatytomis nuostatomis. Atsižvelgiama į V. G. asmenybę bei pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką, tai yra tyčinį turtinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nepraėjus nei pusmečiui po to, kai 2012-03-16 buvo paleistas iš pataisos įstaigos į laisvę, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Tai V. G. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgiama į veikos pobūdį bei pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis turtinis nusikaltimas, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau esminė žala nepadaryta, nes automobilis neapgadintas ir grąžintas savininkui. Įvertinus šių aplinkybių visumą, o taip pat vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, V. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų įrodymų analize, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. išteisinamasis nuosprendis panaikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 straipsnio 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-09-04 iki 2013-01-11. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daktiloskopines plokšteles su pirštų pėdsakais palikti saugoti byloje.

Kratos metu paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. 12834623 perduoti saugoti į V. G. asmens bylą.