- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-63-1532-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
II.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. nutarimu T. B. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 4000 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams.
Bylos nagrinėjime teisme T. B. atstovė paaiškino, kad jos atstovaujamasis pripažįsta savo kaltę dėl to, jog sukėlė autoįvykį, tačiau nesutinka su tuo, kad autoįvykio metu jis buvo neblaivus. Paaiškino, kad išvakarėse jis įsigijo ne naują prabangų automobilį, kuriuo važiuodamas kliudė ir apgadino kitą automobilį. Atstovės teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą perkvalifikuoti T. B. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 2 dalį. Atstovės nuomone, T. B. girtumo nustatymas alkotesteriu yra nepakankamas įrodymas, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Atstovė rėmėsi 2007 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokios kategorijos bylų apibendrinimu, kuriame teigiama, jog tuo atveju, kai atliekama medicininė apžiūra, galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo paprastai turėtų būti daromos tik atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimą. Nurodė, jog alkotesterio parodymai netinkamai atspindėjo T. B. būklę ir dėl to, kad prieš kelias minutes iki tikrinimo jis išgėrė apie 2/3 dalis skardinės (keletą gurkšnių) alaus, todėl jo iškvepiamame ore atsirado žymiai daugiau alkoholio pėdsakų, nei iš tikrųjų jo buvo organizme (burnoje susidarė koncentratas). Traukiamo atsakomybėn asmens atstovė pažymėjo, jog alkotesterio „BAC-100“ naudojimo instrukcijoje rekomenduojama testuoti žmogų tik praėjus apie 20 minučių po to, kai šis valgė arba gėrė, priešingu atveju parodymai gali būti netikslūs. Atstovė nurodė, jog prieš pučiant į alkotesterį nebuvo skalauta burna, nors tai turėjo būti padaryta pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintos formos Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas“ 20 punktą. Atstovė pažymėjo, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga kyla pareigūnams, jie turi įrodyti, kad T. B. vairavo automobilį neblaivus, tačiau jokių kitų įrodymų, išskyrus nepatikimus prietaiso parodymus, byloje nėra. Paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, T. B. girtumas iš karto nebuvo nustatinėjamas, tai buvo daroma tik po įvykio įforminimo (schemos nubraižymo). Atstovė prašė tuo atveju, jeigu pažeidėjo veika būtų įvertinta kitaip, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam tik piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti, arba šią teisę atimti mažesniam terminui nei nurodyta straipsnio sankcijoje. Atstovė nurodė, jog T. B. charakterizuojamas teigiamai, sukėlęs eismo įvykį, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Paaiškino, jog sunkiai dirbdamas užsienyje, jis materialiai remia tėvus (jo tėvas yra bedarbis ir sunkiai sergantis ligonis), darbe jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Atstovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs liudytojų R. B., J. U., P. M. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, policijos pareigūno J. U. tarnybinį pranešimą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, užfiksuotus alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymus, transporto priemonės paėmimo saugoti aktą, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas, T. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas teisėtai.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad jis dėl savo veiksmų gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad T. B. nepasinaudojo galimybe nuvykti į medicinos įstaigą, ten duoti kraujo mėginį ir paneigti savo girtumo faktą, nors po neteisingai užfiksuoto girtumo turėjo suvokti, jog turi imtis visų įmanomų priemonių tam, kad įrodyti savo teisumą. Pažymėta, jog policijos pareigūnams imtis papildomų pažeidėjo neblaivumo įrodinėjimo priemonių (pavyzdžiui, priverstinai jį pristatyti į medicinos įstaigą) nebuvo pagrindo (jie vizualiai matė, kad T. B. girtas; T. B. pats nurodė, kad su draugais „aplaistė“ naujai įsigytą automobilį, leidosi tikrinamas alkotesteriu, sutiko su jo parodymais).
Išanalizavus autoįvykio schemą, užfiksuotus transporto priemonių apgadinimus, įvertinus įvykio mechanizmą bei policijos pareigūnų parodymus, padaryta išvada, jog autoįvykį sąlygojo būtent T. B. sunkaus laipsnio girtumas.
Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kitų visuomenės narių interesą, kad eismas keliuose vyktų saugiai, tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus, nenustatyta pagrindo. Išskirtinėmis aplinkybėmis pažeidėjo dirbamo darbo pobūdis bei šeimyninės aplinkybės, teigiama charakteristika nelaikyti. Pažymėta, jog dažnai važinėdamas T. B. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti savo sveikatos būklę, numatyti galimas neigiamas savo elgesio pasekmes. Konstatuota, kad jis padarė grubų KET pažeidimą, kad jo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėta, kad T. B. KET pažeidžia ne pirmą kartą – pagal policijos komisariato pateiktą pažymą jis baustas už KET pažeidimus 2003 m. sausio 2 d. (už transporto priemonės vairavimą, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis) bei 2005 m. sausio 20 d. (už leistino greičio viršijimą). Nuspręsta, jog anksčiau paskirtos jam administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, jomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.
Parenkant nuobaudos dydį, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį – būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, asmuo vairavo transporto priemonę ir tuo kėlė padidintą pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pagrindo veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į to paties straipsnio 2 dalį teismas nenustatė. Atsižvelgus į byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių visumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus pažeidėjo asmenybę, T. B. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, taip pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
III.
Apeliaciniu skundu T. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, jo veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o nepakeitus veikos kvalifikavimo, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti automobilį.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad jis autoįvykį sukėlė, būdamas neblaivus. Pažymi, kad pareigūnai jo girtumo iš karto netikrino, nes jis nekėlė jiems įtarimo, tai padarė tik po įvykio įforminimo. Teigia, kad prieš 10 min. iki patikrinimo alkotesteriu, neturėdamas kuo daugiau numalšinti troškulio (buvo labai karšta diena ir mašinoje jis turėjo tik alaus skardinę), jis išgėrė nepilnus 330 ml 5 laipsnių stiprumo alaus, pagrįstai tikėdamasis, kad toks kiekis neviršija leistinos normos, todėl iškvėptame ore atsirado žymiai daugiau alkoholio, nei jo buvo iš tikrųjų organizme. Be to, jis pūtė į alkotesterį neišskalavęs burnos.
Apeliantas remiasi ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ATPK 257 straipsniu, nurodo, kad jo parašas protokole turėtų būti vertinamas kaip formalus ir mechaninis dokumentų pasirašymas, sutikimas su alkotesterio parodymais, o ne su neblaivumu (T. B. motinos L. B. ir pareigūnų J. U. bei P. M. parodymai patvirtina, kad T. B. buvo stresinėje būklėje dėl apgadinto ką tik įsigyto automobilio, todėl nesigilino, po kuo pasirašinėjo). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal suformuotą praktiką ne jam reikia įrodyti savo nekaltumą, o pareigūnai turi įrodyti, kad jis vairavo neblaivus.
Apeliantas pažymi, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai kategoriškai nepatvirtino jo girtumo autoįvykio metu, atvirkščiai, jie patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad jis išgėrė alaus po autoįvykio (liudytoja L. B. paaiškino, kad grįžęs sūnus T. B. nebuvo girtas; pareigūnas J. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam, bendraujant su T. B. per automobilio langą, nekilo įtarimų dėl T. B. didelio laipsnio girtumo, kad T. B., įpūtęs net 3,938 promiles, pasakė, kad to „negali būti"). Apelianto manymu, pareigūnas, kilus abejonėms, vadovaudamasis protingumo kriterijais, privalėjo jį pristatyti į medicinos įstaigą arba bent duoti jam pakartotinai pūsti į alkotesterį, o ne tik formaliai įforminti patikros rezultatus pagal alkotesterio parodymus.
Apeliantas pažymi, jog liudytojas P. M. nepatvirtino, kad pagal jo paaiškinimus automobilio „laistymas“ buvo autoįvykio dieną. Šio liudytojo parodymai, kad iš T. B. judesių, kalbos jis iš karto suprato, kad šis yra neblaivus, apelianto manymu, taip pat turėtų būti įvertinti kritiškai, nes jis nieko daugiau negalėjo paaiškinti apie įvykio aplinkybes, kadangi neformino autoįvykio, su juo bendravo jo kolega J. U. (girtumą, pasak liudytojo, jis matė tik iš tolo, nes visą laiką sėdėjo automobilyje kaip vairuotojas).
Apeliantas nurodo, kad tokius autoįvykius sukelia ir blaivūs vairuotojai, atkreipia dėmesį į tai, kad jis nevengė girtumo patikrinimo (tai rodo, kad jis buvo įsitikinęs savo blaivumu).
Apeliantas pažymi, kad buvo padaryta esminių alkotesterio naudojimo reikalavimų pažeidimų. Apelianto teigimu, visuotinai žinoma (tai nurodoma spaudoje ir mokslininkų), kad girtumo laipsnis nustatomas remiantis vienpusišku medicininiu ištyrimu, o visi kiti metodai tėra tik pagalbiniai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. šių kategorijų bylų apibendrinime nurodoma, kad kai atliekama medicininė apžiūra, galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo paprastai turėtų būti daromos tik atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008 taip pat nurodoma, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo oro testo negalima daryti išvados apie asmens girtumą.
Pažymima, kad pagal alkotesterio BAC 100 naudojimo instrukciją jis matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iš karto po alkoholio pavartojimo atlikus testavimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Instrukcijoje rekomenduojama, kad apie 20 min. prieš atliekant testą testuojamasis negertų alkoholio ar nieko nevalgytų, kad operatorius stebėtų testuojamą žmogų apie 20 min. prieš atliekant testą. Tuo tarpu jo girtumas buvo nustatinėjamas po 10 minučių šiam išgėrus alaus. Be to, instrukcijoje nurodoma, kad atliekant testą, reikia pašalinti visus radijo dažnio trukdžius, o pareigūnas J. U. patvirtino, kad T. B. buvo testuojamas pareigūnų automobilyje, kuriame buvo radijo ryšio priemonės, pareigūno mobiliojo ryšio telefonas. Apelianto teigimu, nesilaikant testavimo reikalavimų, nebuvo pagrindo tikėti alkotesterio parodymais ir padaryti išvadą dėl jo girtumo. Be to, atsižvelgus į pažeidėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinus jų visumą, kyla pagrįstų abejonių dėl jo girtumo, o visas iškilusias abejones teismas turėjo vertinti jo naudai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog pažeidimas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį turėtų būti kvalifikuojamas tik tada, kai yra neginčytinų duomenų, kad alkoholį asmuo vartojo po eismo įvykio ir jo būklė atitinka po eismo įvykio suvartotą alkoholio kiekį. Tačiau šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą apie neleistiną alkoholio kiekį jo kraujyje.
Apeliantas taip pat remiasi kitais pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, <...> nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) <...> asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas T. B. nepripažįsta, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nurodo, kad alaus išgėrė tik po autoįvykio, be to, į alkotesterį pūtė neišskalavęs burnos, nepašalinus radijo dažnio trukdžių. Pažymi, kad iš vieną kartą atlikto iškvepiamo oro testo negalima daryti išvados apie asmens girtumą. Tačiau jo parašas administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 3) patvirtina, kad su alkotesterio parodymais, policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, jis sutiko ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Bylos medžiagoje esantis alkotesterio kvitas rodo, jog T. B. 2009 m. gegužės 31 d., 20.29 val., buvo nustatytas 3,94 promilių girtumas (sunkus girtumo laipsnis; b.l. 11). Policijos pareigūnai J. U. ir P. M. teismo posėdyje paaiškino, kad T. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, tai buvo matyti iš jo judesių, kalbos. P. M. nurodė, jog T. B., važiuojant į policijos komisariatą, kalbėjo, kad su draugais nesėkmingai „aplaistė“ naujai pirktą automobilį (b.l. 64). Pažymėtina, jog nesutikdamas su patikrinimo rezultatais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktu, T. B. turėjo teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau šia savo teise jis nepasinaudojo. Pagal tų pačių taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti jo neprivalėjo (tai jie turi padaryti tik tuomet, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu). Tai, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, T. B. pripažįsta.
Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo automobilį, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Policijos pareigūnų paaiškinimais teismo posėdyje bei užfiksuotais alkotesterio parodymais nenustatyta pagrindo netikėti, jie neprieštarauja vienas kitam. T. B. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole neįrašė, kad alaus išgėrė tik po autoįvykio, 10 minučių prieš patikrinimą, policijos pareigūnai taip pat nenurodė, kad jis tai būtų teigęs. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (surašytas 2009 m. gegužės 31 d., 20.00 val.), eismo įvykio vietos schema (braižyta 2009 m. gegužės 31 d., 19.40 val.) ir jau minėtas alkotesterio kvitas rodo, kad T. B. blaivumas nustatinėtas praėjus daugiau kaip 20 min. nuo pareigūnų atvykimo į įvykio vietą. Apeliantas nurodo eilę tikrinant jo blaivumą alkotesteriu policijos pareigūnų galimai padarytų pažeidimų, tačiau jo nurodomų aplinkybių kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.
Šiuo atveju, nors nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už pažeidimo padarymą T. B. paskirta minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Todėl tenkinti jo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šiuo atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.