Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-701-366/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
1S-701-366/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Advokatai
Irmantas Ruželė
Kategorijos

Teisėja Danutė Švitinienė Bylos Nr.1S-701-366/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 1 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria įtariamajam M. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. įtariamas tuo, kad 2014-07-06, nuo 2.00 iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. P. ir M. M., iš chuliganiškų paskatų, suduodamas smūgius kojomis G. S. į įvairias kūno vietas, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. S. sveikatą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 8 p.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis M. K. buvo laikinai sulaikytas 2014-07-08, 8.40 val. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi M. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų, kuri skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartimi pratęsta dar 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis M. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį, kuri, jo manymu, nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo pagrindas yra motyvuotas tik tuo, kad tarp įtariamųjų parodymų yra prieštaravimų. Toks teismo motyvas, nuteistojo manymu, yra formalus ir nepakankamas, juolab, kad įstatymas suteikia teisę pasirinkti gynybos taktiką. Be to, jo žiniomis, prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių tarp jo ir įtariamojo L. P. parodymų nėra, o įtariamasis M. M. yra suimtas. Praėjus pakankamam laiko tarpui nuo jo suėmimo, buvo galima atlikti neatidėliotinus tyrimo veiksmus.

Suimtasis skunde neigia ir BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tvirtina, kad yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku), todėl vien kaltinimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pakankamas motyvas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ar tęsiamas jo terminas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 83-1-00423-14, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pakankamumo. Tokie duomenys yra paties įtariamojo, galimų bendrininkų L. P. ir M. M. bei liudytojų parodymuose, L. P. ir M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

Suėmimas įtariamajam M. K. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms, kaip ir nurodyta skunde, priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). M. K. buvo pareikštas įtarimas padarius tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Be to, teismo gautais duomenimis nukentėjusysis G. S. nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, o tai yra pagrindas patikslinti įtarimą pagal sunkesnę – BK 129 straipsnyje numatytą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis vartoja smurtą ir artimoje aplinkoje, t.y. savo šeimos narių atžvilgiu ir už tai yra patrauktas atsakomybėn. Taigi skunde nurodytos aplinkybės (turi nuolatinį darbą, gyvena su sugyventine) nepaneigia teismo išvados, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad byloje nepagrįstai suėmimas tęstas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Pateiktoje bylos medžiagoje tokių duomenų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas). Todėl teismo nurodytu motyvu, kad įtariamasis M. K., būdamas laisvėje, gali daryti poveikį kitiems įtariamiesiems bei liudytojams dėl esamų prieštaravimų tarp įtariamųjų parodymų, negali būti grindžiamas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimas. Šis suėmimo pagrindas šalintinas iš skundžiamos nutarties.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad be šios asmens teisės suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kita vertus, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas M. K. pratęsta pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p. Naikinti nutarties skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 str., teismas

Nutarė:

Įtariamojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius