Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl turto, laikomo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: L. G. gimimo liudijimu (b. l. 3.), 2017 m. lapkričio 6 d. medicininiu mirties liudijimu Nr. 17-6281795 (b. l. 4), 2017 m. lapkričio 10 d. notaro liudijimu (b. l. 5), 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366-874/2017 (b. l. 6), gyvenamųjų patalpų orderiu Nr. 21 (b. l. 7), buto techniniu pasu (b. l. 8), civilinėje byloje Nr. 2-1366-874/2017 esančiais dokumentais (prijungta c. b. Nr. 2-1366-874/2017, b. l. 2-16), nustatyta, kad 1991 m. kovo 8 d. R. G. (vėliau – G.) buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis, suteikiantis teisę gyventi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovo mamos R. G. ir atsakovo J. G. santuoka (įrašo Nr. 81). 1992 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1993 m. spalio 11 d. ieškovo motinai R. G. buvo išduota namų knyga, kurioje įrašyta, kad ji yra buto savininkė, atsakovo gyvenamoji vieta šiame bute registruota 1994 m. rugpjūčio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo motinos R. G. ir atsakovo J. G. santuoka buvo nutraukta. 1999 m. spalio 20 d. atsakovas iš buto išsiregistravo. Ieškovo motina 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti minėtą butą jos asmenine nuosavybe, tačiau 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366-874/2017 byla nutraukta dėl ieškovės R. G. mirties. Ieškovui 2017 m. lapkričio 10 d. buvo išduotas liudijimas, kad jis po savo motinos R. G. mirties priėmė palikimą. Ieškovui notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ieškovo mamos valdytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes santuokos nutraukimo metu ieškovo tėvai neišsprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo ir šis butas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas mamos valdytą butą pripažinti jos asmenine nuosavybe.

CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnyje, palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280/2008).

Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, butas 1991 m. kovo 8 d. buvo skirtas ieškovo motinai R. G.. Po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), kaip sutuoktinis, atsakovas apsigyveno R. G. skirtame bute. 1992 m. rugsėjo 3 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė R. G., butas registruotas jos vardu. Taigi, minimas ieškovo motinos R. G. įgytas nekilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Joniškio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 30 d. sprendime nurodyta, kad J. G. dar 1998 m. vasario mėnesį išvyko gyventi į Kauną, santuoka nutraukta 1998 m. birželio 30 d. Byloje nėra duomenų, jog šalių susitarimu ar pareiškus ieškinį teisme, santuokos metu turėtas turtas būtų padalintas (SŠK 24 straipsnis), po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (SŠK 23 straipsnio 4 dalis).

Iš ieškovo paaiškinimų, civilinėje byloje Nr. 2-1366-874/2017 esančios pirkimo-pardavimo sutarties, mokėjimo pranešimo, pranešimo apie lėšų nurašymą iš balansinės sąskaitos matyti, kad ieškovo motina R. G. ginčo turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų. Ji viena išreiškė norą privatizuoti butą. Kaip nurodyta ieškinyje, per penkis bendro gyvenimo mėnesius nuo santuokos sudarymo iki buto privatizavimo, sutuoktiniai kartu nesukaupė bendrų lėšų, leidžiančių įsigyti butą. Atsakovui išvykus gyventi į Kauną, t. y. nuo 1998 metų pradžios iki savo mirties (duomenys neskelbtini), R. G. viena valdė, prižiūrėjo butą, iš asmeninių lėšų mokėjo visus mokesčius. Atsakovas dėl šio buto niekada jokių pretenzijų nereiškė ir dabar su ieškinio reikalavimais sutinka. Tai neginčijamai rodo, kad atsakovas pripažįsta R. G. asmeninės nuosavybės teisę į minėtą butą. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pripažintina, jog 1992 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2-1549) pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – 27,99 kv. m. bendro ploto butas su 2,55 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė mirusiajai R. G. asmeninės nuosavybės teise.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 115,65 Eur žyminio mokesčio (b. l. 12), 350 Eur teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 9.), iš viso 465,65 Eur.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 4,16 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovas, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 27,99 kv. m. bendro ploto butas su 2,55 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-1549), yra asmeninė R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 465,65 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,16 Eur (keturis eurus 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.