Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Klimovič, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Astai Martišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog šioje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, nes Komisija konstatavo, jog pareiškėjas vykdė individualią veiklą. Tačiau Komisija pritaikė ne tos redakcijos GPM įstatymą ir padarė neteisingą išvadą. Pareiškėjo 2003 m. pajamos turėjo būti priskirtos B klasės pajamoms.

Kolegija, išnagrinėjusi prašymo ir atsiliepimo motyvus, taip pat atsakovės atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, jog prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 159 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

Įstatymo interpretavimas – tai jo nuostatų aiškinimas. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, aiškinti reiškia daryti aiškų, suprantamą, komentuoti. Teisinėje praktikoje skiriamas oficialus, tai yra kitiems subjektams privalomas įstatymų aiškinimas, ir neoficialus įstatymų aiškinimas, pasireiškiantis kaip neatsiejama teisės normų taikymo proceso dalis kiekvieno įstatymą ar kitą teisė aktą taikančio subjekto veikloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-396/2006). Nagrinėjamu atveju neoficialus įstatymo aiškinimas pasireiškia tuo, kad tiek mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija prieš parinkdami nagrinėjamam ginčui spręsti tinkamas teisės normas, turi išsiaiškinti tikrąją jų prasmę ir turinį. Taigi skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-180/2005 ir A-438-163/2008).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ir Komisija, spręsdamos šį mokestinį ginčą, taikė skirtingas GPM įstatymo redakcijas (Komisijos byla, b. l. 5-8, 142-147), todėl konstatuotina, jog tarp mokesčių administratoriaus – VMI prie LR FM ir Komisijos ginčas kilo dėl skirtingo Įstatymo aiškinimo bei, kad atsakovė su skundu dėl Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo į teismą kreipėsi pagrįstai – mokestinis ginčas nagrinėtinas teismo iš esmės.

LR ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Šio ginčo dalykas yra pareiškėjo iš individualios veiklos gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VMI prie LR FM 2007-09-12 sprendimu Nr. 68-167 (Komisijos byla, b. l. 5-8) patvirtino Inspekcijos 2007-06-08 sprendimo Nr. 14.4-31-19 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1 857 Lt GPM, 410,09 Lt GPM mokesčio delspinigius ir 186 Lt šio mokesčio baudą, 4 363,50 Lt VSD įmokas bei 8 727 Lt VSD įmokų baudą (Komisijos byla, b. l. 12-15). Pareiškėjas 2007-10-08 su skundu kreipėsi į Komisiją dėl 2007-09-12 VMI prie LR FM sprendimo (Komisijos byla, b. l. 1). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2007-11-23 priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies, tai yra panaikinti VMI prie LR FM 2007-09-12 sprendimo Nr. 68-167 dalį dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 1 857 Lt GPM, 410,09 Lt šio mokesčio delspinigius, 186 Lt GPM baudą, o kitą sprendimo dalį – nurodymus pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 2 346 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4 692 Lt šių įmokų baudą, 2 017,50 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai ir 4 035 Lt šių įmokų baudą, patvirtinti (Komisijos byla, b. l. 142-147).

Sprendime Komisija nurodė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo 2003-2005 metais vykdytos medienos pardavimo veiklos pripažinimo individualia veikla ir iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu bei papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Komisija nustatė, jog pareiškėjas nuo 2003-03-01 iki 2004-06-20 vykdė veiklą pagal verslo liudijimą (veiklos rūšis – statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių remontas, taip pat medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške), taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2003-2005 metais gavo iš įvairių įmonių medienos pardavimo pajamų (2003 m. – 13 180 Lt, 2004 m. – 40 524 Lt, 2005 m. – 21 416 Lt) bei konstatavo, kad pareiškėjo veikla 2003-2005 metais parduodant medieną, vadovaujantis GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktu, atitinka individualios veiklos požymius.

Kolegija pažymi, jog byloje ginčo dėl pareiškėjo 2003-2005 metais vykdytos medienos pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veiklai nėra.

Atsakovė prašyme ir jos atstovė teismo posėdyje nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad, jeigu Lietuvos vienetas kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo privalėjo pareiškėjui išmokamas išmokas priskirti A klasės pajamoms ir apskaičiuoti, išskaičiuoti bei sumokėti į biudžetą GPM, bet nepagrįstai išmokas priskyrė B klasės pajamoms, tai nuo tokių pajamų pareiškėjui neatsirado prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Teigė, kad Komisija Sprendime nepagrįstai 2003 metų ginčo laikotarpiui pritaikė vėlesnę GPM įstatymo redakciją.

Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, jog Komisija, spręsdama pareiškėjo iš individualios veiklos gautų pajamų apmokestinimo klausimą, vadovavosi 2003-11-25 GPM įstatymo redakcija Nr. IX-1848 (b. l. 10-11).

Pagal GPM įstatymo (2003-11-25 įstatymo redakcijos Nr. IX-1848, kuri įsigaliojo nuo 2003-12-12) 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. (...).

GPM įstatymo (2002-07-02 įstatymo redakcija Nr. IX-1007, kuri įsigaliojo nuo 2003-01-01 ir galiojo iki 2003-12-12) 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, jog A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Tiek pagal GPM įstatymo (2003-11-25 įstatymo redakcijos Nr. IX-1848, kuri įsigaliojo nuo 2003-12-12), tiek pagal GPM įstatymo (2002-07-02 įstatymo redakcija Nr. IX-1007, kuri įsigaliojo nuo 2003-01-01 ir galiojo iki 2003-12-12) 22 straipsnio 3 dalį, B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Nurodytų teisės normų analizė leidžia teismui pagrįstai teigti, kad, pagal iki 2003-12-12 galiojusią GPM įstatymo 22 straipsnio redakciją, apvaliosios medienos pardavimo atveju gaunamos pajamos (tiek individualios, tiek ne individualios veiklos) buvo priskiriamos B klasės pajamoms.

Byloje nustatyta, kad VMI prie LR FM, spręsdama mokestinį ginčą, taikė 2002-07-02 GPM įstatymo redakciją Nr. IX-1007, kuri įsigaliojo nuo 2003-01-01 ir galiojo iki 2003-12-12 (Komisijos byla, b. l. 5-8), o Komisija – 2003-11-25 GPM įstatymo redakciją Nr. IX-1848, kuri įsigaliojo nuo 2003-12-12 (Komisijos byla, b. l. 142-147), taigi atsakovė ir Komisija taikė skirtingas GPM įstatymo redakcijas.

Kaip jau minėta, byloje ginčo dėl pareiškėjo 2003-2005 metais vykdytos veiklos priskyrimo individualiai veiklai nėra. Iš Komisijos Sprendimo matyti, kad ji, spręsdama pareiškėjo gautų pajamų apmokestinimo GPM klausimą, padarė išvadą, jog pareiškėjui išmokėtas sumas už parduotą medieną, kaip asmeniui vykdančiam veiklą pagal verslo liudijimą, pareiškėjo kontrahentai nepagrįstai priskyrė gyventojo B klasės pajamoms, todėl nuo tokių išmokų pareiškėjui neatsirado prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Komisija panaikino mokesčio administratoriaus nurodymą pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1 857 Lt GPM, 186 Lt šio mokesčio baudos bei 410,09 Lt šio mokesčio delspinigių, neatsižvelgdama į teisingam bylos išsprendimui reikšmingą aplinkybę, kad, pagal iki 2003-12-12 galiojusią GPM įstatymo 22 straipsnio redakciją, apvaliosios medienos pardavimo atveju gaunamos pajamos (tiek individualios, tiek ne individualios veiklos) buvo priskiriamos B klasės pajamoms, todėl priėjo prie neteisingos išvados.

Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma ir aptartų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kontrahentai pagrįstai 2003 metais išmokas už medienos pardavimą priskyrė B klasės pajamoms, pareiškėjas turėjo prievolę apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM, o Komisija Sprendime nepagrįstai 2003 metų ginčo laikotarpiui pritaikė 2003-11-25 GPM įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo tik nuo 2003-12-12.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, 2007-11-23 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. S-217-(7-222/2007), kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2007-09-12 sprendimo Nr. 68-167 dalį dėl 1 857 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 410,09 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 186 Lt šio mokesčio baudos panaikino yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, vadovaujantis LR ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi, yra naikintinas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2007-09-12 sprendimas Nr. 68-167 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 2 d., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti 2007-11-23 Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimo Nr. S-217-(7-222/2007) dalį dėl nurodymų pareiškėjui, Ž. R., sumokėti į biudžetą 1 857 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 410,09 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 186 Lt šio mokesčio baudos panaikinimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2007-09-12 sprendimą Nr. 68-167 palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.