Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-28 · Administracinė byla Nr. A-261-1511-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-28
Bylos Nr.
A-261-1511-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
E. M., J. T., A. B., J. V., V. E. M., A. T.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1511/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.5; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjams E. M., J. T. ir A. B., pareiškėjų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, pareiškėjos J. V. atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. E. M., A. T., J. T., A. B., J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. E. M., A. T., J. T., A. B., J. V. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos žemės ūkio universitetui, dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. E. M., A. T., J. T., A. B., J. V. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimus Nr. 52/11989, Nr. 52/11990, Nr. 52/11991, Nr. 52/11992, 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 52/11993 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymus Nr. 02-05-9167, Nr. 02-05-9166, Nr. 02-05-9165, Nr. 02-05-9164, 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 02-05-10439; įpareigoti atsakovą priimti sprendimą atkurti pareiškėjams nuosavybės teises V. E. M., A. T., J. T., A. B. į jų tėvų valdytą žemę – 9,92 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Noreikiškių sen., Kauno r., ir J. V. atkurti nuosavybės teises į P. T. 4,94 ha valdytą žemę, natūra; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar 1998 m. rugpjūčio 13 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio“, kuriuo yra skirta Lietuvos žemės ūkio universitetui 719,62 ha žemės sklypas neprieštarauja LR Konstitucijai.

Pareiškėja J. V. prašo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 52/11993 ir 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 02-05-10439 paduoti ir atnaujinus terminą, panaikinti minėtus sprendimus. Prašyme nurodė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimas ir įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių J. V. natūra. Pareiškėja posėdyje nedalyvavo. 2007 m. spalio 1 d. jai buvo atlikta sunki akių operacija, po kurios ji mėnesį gulėjo lovoje. Šią aplinkybę patvirtina KMUK išrašas. Negalėjo lankstytis, pareiškėjos matomumas buvo labai neryškus ir ribotas, todėl negalėjo nei nuvykti pas advokatą, nei perskaityti teksto, ant kurio turi pasirašyti.

Pareiškėjai skunde nurodė, jog ginčijamais aktais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, parenkant atlyginimo būdą pinigais. Priimti sprendimai pažeidžia pareiškėjų teises susigrąžinti jiems priklausančią tėvų žemę ar gauti tinkamą Vyriausybės tvarka nustatytą atlygį. 2003 m. vasario 27 d. pareiškėjai gavo pranešimus, kad privalo pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Savo prašymuose pareiškėjai išreiškė valią, kad nuosavybė būtų jiems grąžinta natūra ir turėtoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau į prašymą atsižvelgta nebuvo, nebuvo perduotas ir lygiavertis žemės sklypas. Pareiškėjai V. E. M., A. T., J. T., A. B., yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į jų tėvų turėtą žemę - 9,92 ha (duomenys neskelbtini) k., Noreikiškių sen., Kauno raj., o J. V. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į P. T. 4,94 ha valdytą žemę. Prašymus atkurti nuosavybės teises natūra padavė 1991 m., kartu pateikė valdymo ir giminystės faktą patvirtinančius dokumentus. Tačiau atsakovas nurodo, jog nuosavybės teisės negali būti atkurtos dėl to, kad LR Vyriausybė 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 226 skyrė Lietuvos žemės ūkio universitetui 738,25 ha žemės sklypą, kuris yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, ir į kurį įeina pareiškėjų tėvams priklausęs 9,92 ha ir 4,94 ha žemės sklypas. Pagrindinė priežastis neatkurti pareiškėjams nuosavybės teisių yra 1998 m. rugpjūčio 13 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“. Pareiškėjai mano, kad minėtas nutarimas yra neteisingas ir prieštarauja LR Konstitucijai. Toks valstybės išperkamos žemės statusas gali būti suteiktas tik tai mokslo ir mokymosi įstaigoms skirtai žemei, kuri yra būtina jų uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, t.y. būtina visuomenės, o ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti. Žemė , į kurią pretenduoja pareiškėjai, šiuo metu yra nenaudojama. Atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atlyginat pinigais, kompensacija už žemę yra žymiai mažesnė nei vidutinė rinkos kaina, kas neužtikrina tinkamo ir lygiaverčio nuosavybės teisių atstatymo.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, jog ginčijamas 2007 m. spalio 4 d. sprendimas ir įsakymas buvo pateikti 2007 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, kuriame J. V. nedalyvavo. Jame dalyvavo tik pareiškėjos atstovė A. P., kuri neturi teisinio išsilavinimo ir pareiškėjai ginčijamus aktus atnešė tik po mėnesio. Advokatė dėl skundo reikalavimų nurodė, jog Lietuvos žemės ūkio universitetas 359,13 ha žemės plotą perdavė naudotis kitiems asmenims, tačiau panaudos sutartyje nekalbama apie žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Universitetui priklauso 719,62 ha žemės plotas, tačiau jokių duomenų, kur ta žemė yra, nėra. Planinės medžiagos taip pat nėra, todėl būtina nustatyti, a r pareiškėjų žemė įeina į šį plotą. Kauno apskrities Kauno r. savivaldybės Noreikiškių vietovės žemės kadastro plane nurodytas visai ne tas plotas. Ištrauka iš LŽŪU mokslo ir mokymo reikmėms suteiktos žemės plano padaryta iš minėto plano. Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis nebuvo suformuoti žemės sklypai. Privalu buvo nurodyti žemės sklypo planą, tačiau tokių planų ar sutarčių nėra pridėta.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog 1991 m. rugsėjo 30 d. G. A. kreipėsi į Kauno rajono Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių į jos motinos E. T. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę - 10 ha. Vadovaujantis archyviniais dokumentais nustatyta, kad E. T. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 9,92 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno raj. Prašyme nurodė ir kitus pretendentus : V. E. M., A. T., J. T.. G. A. yra mirusi, jos įpėdinis - A. B.. Tačiau žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, yra užimta Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo tikslams naudojama žeme. Pretendentams buvo siūloma pasirinkti kitus įstatymo leidėjo numatytus kompensacijos už valstybės išperkamą žemę būdus, tačiau pareiškėjai žemės pageidavo tik natūra, todėl jiems nuosavybės teisės buvo atkurtos, parenkant būdą už valstybės išperkamą žemę pinigais. 1991 m. spalio 2 d. B. T. kreipėsi į Kauno rajono Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo, P. T., nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą žemę 9,92 ha (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno raj. Prašyme nurodyta kita pretendentė – J. V.. Tačiau ši žemė šiuo metu taip pat yra užimta Lietuvos žemės ūkio universiteto, todėl ji laikoma valstybės išperkama. Pretendentams buvo siūlyta pasirinkti kompensavimo būdą. To nepadarius, nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos, parenkant kompensavimo būdą pinigais. LR Vyriausybė 1990 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 290p, dar prieš priimant įstatymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikė 684,7 ha žemės. LR Vyriausybė 1992 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 134 patvirtino mokslo ir mokymo institucijoms skirtus neprivatizuotinus žemės plotus. Pagal šį nutarimą Lietuvos žemės ūkio universitetui buvo skirta 727 ha žemės ūkio naudmenų. LR Vyriausybė 1993 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 649, sutinkamai su LR įstatymo „ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 5 punktu, suteikė valstybės išperkamos žemės statusą Lietuvos žemės ūkio akademijos naudojamai žemei. Vėliau LR Vyriausybė 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 266, iš dalies pakeičiant LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“, 2 priedą papildė nauja pastraipa - Lietuvos žemės ūkio universitetui patvirtino 738,25 ha žemės. 2005 m. kovo 21 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 305 buvo sumažintas Lietuvos žemės ūkio universitetui skirtas žemės kiekis ir šiuo metu naudojama – 719,62 ha. LR aukštojo mokslo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad universitetai naudojasi savo teritorijos neliečiamumo teise. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Tačiau žemės ūkio universitetui skirti žemės plotai minimaliai tenkina jų poreikius. LR Konstitucinio teismo įstatymo 64 straipsnis numato, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu pareiškėjai nepateikė jokių argumentų teisiškai motyvuotai abejonei atsirasti, kurios pagrindu Konstitucinis Teismas nagrinėtų Vyriausybės nutarimo atitikimo Konstitucijai klausimą, pareiškėjai net nenurodo kuriai Konstitucijos daliai prieštarauja ginčijamas nutarimas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko, kad būtų atnaujintas terminas skundui paduoti dėl 2007 m. spalio 4 d. sprendimo ir įsakymo panaikinimo, nes 2007 m. spalio 23 d. posėdyje J. V. atstovei A. P. buvo įteikti 2007 m. spalio 4 d. sprendimas ir įsakymas į rankas. Terminas praleistas 30 dienų. Dėl pareiškėjų skundo reikalavimų: žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, patenka į LŽŪU planą. Pagal LR Vyriausybės nutarimą ir pagal 2008 m. kovo 1 d. planinę medžiagą buvo pagrindas sudaryti panaudos sutartis.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos žemės ūkio universitetas su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsakovo 2007 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepime išdėstytus argumentus bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovo išsakytus argumentus. Iš teismo posėdžio metu apžiūrėtų planų matyti, kad pareiškėjų žemė patenka į universiteto žemės ribas. Nurodė, jog iš Universiteto pateiktos pažymos matyti, jog mokymo ir mokslo tikslams paskirtoje teritorijoje vyksta mokymai ir atliekami tyrimai. Žemės plotai yra skirti žemės ūkio veiklai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu atnaujino J. V. skundo padavimo terminą, o dėl kitų reikalavimų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjų V. E. M., A. T., J. T. ir A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja J. V. prašė atnaujinti terminą paduoti skundą skundžiant 2007 m.spalio 4 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.52/11993 ir 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 10439, kuriais jai atkurta nuosavybės teisės į tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 4 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas atkurti J. V. nuosavybės teises pateiktas 2007 m. spalio 23 d. teismo posėdyje. Posėdyje pareiškėja nedalyvavo. 2008 m. sausio 24 d. gautas prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą skundžiant minėtus Kauno apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą. Teismas padarė išvadą, kad skundui paduoti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nedalyvavo posėdyje, turėjo regos negalią, todėl šis terminas atnaujintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai savo skunduose prašė kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ištirti ar 1998 m.rugpjūčio 13 d.Vyriausybės nutarimas Nr.1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio“ kuriuo suteikta Lietuvos žemės ūkio universitetui 719,62 ha žemės sklypas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinė byla sustabdoma kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas yra teisiškai išreikšta abejonė dėl byloje taikomo teisės akto atitikimo Konstitucijai. Pareiškėjai nenurodė tokio kreipimosi teisinio pagrindo bei motyvų. Teismui nekelia abejonių 1998 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1026 atitikimas Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu pripažino neprieštaraujančiais Konstitucijai 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 sprendinius, kuriais žemės plotai, į kuriuos pretendentai pareiškė prašymus atkurti nuosavybės teises, priskirti Lietuvos veterinarijos akademiniai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ginčijamais Kauno apskrities viršininko sprendimais ir įsakymais pareiškėjams V. M., A. T., J. T. A. B. atkurtos nuosavybės teisės į motinai E. T. iki nacionalizacijos valdytą 9.92 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., Noreikiškių sen, Kauno rajone, o J. V. atkurta nuosavybė teisės į tame pat kaime jos tėvui P. T. priklaususį 4,94 ha. žemės sklypą, visiems pretendentams atlyginant pinigais. Pareiškėjai yra išreiškę valia atkurti nuosavybės teises grąžinant žemės sklypus natūra, ginčija nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir iš to kildina savo reikalavimus.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnį, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, kuri yra vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu priskirta valstybės išperkamai žemei. Šio straipsnio 8 punkto pagrindu nurodyta žemė priskiriama valstybės išperkamai, jeigu ji suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės,veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų.

Lietuvos Respublikos vyriausybė 1998 m.rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ patvirtino Lietuvos žemės ūkio universitetui 738,25 ha. bendrą žemės plotą. Tokia žemė, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu yra priskiriama valstybės išperkamai ir savininkams natūra negrąžinama.Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad nėra aiškios universitetui priskirto žemės ploto ribos.Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Noreikiškių vietovės žemės kadastro planu, kuriuo buvo siūloma Lietuvos žemės ūkio universitetui palikti mokslo ir mokymo reikmėms žemės plotas (T.1., b.l.185,188). Šis planas į bylą pateiktas iš Vyriausybės kanceliarijos archyvo. Į minėtu planu apibrėžtą žemės plotą patenka ir (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame buvo pareiškėjų tėvams priklausantys žemės plotai (T.1., b.l.187). Pačios E. T. ir P. T. buvusios žemėvaldos vietos ir ribų pareiškėjai neginčija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo pareiškėjų motyvas, jog nėra aišku, kiek žemės iš paskirto ploto reikia universiteto reikmėms bei teiginys, kad paskirtasis žemės plotas mažėja, ten vyksta statybos bei atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant žemės sklypus natūra kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad universitetui priskirtos visos žemės panaudojimui 2001 m. birželio 18-25 d. sudaryta 16 valstybinės žemės panaudos sutarčių (T.2., b.l. 12-27). Vyriausybės 2002 m.birželio 27 d.nutarimu Nr. 966 „Dėl žemės perdavimo neterminuotai Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“ Lietuvos žemės ūkio universiteto naudojama žemė sumažinta 2,7 ha. perduodant neterminuotai naudotis Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, magistralės VIA BALTICA Kauno – Marijampolės - Suvalkų kelio Kauno vakarinio aplinkelio 6,50-16,10 km. ruožo taisymo darbams. 2005 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 305 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr.1026 pakeitimo“ Universitetui priskirtas žemės plotas dar sumažintas 15,93 ha (iki 719,62 ha). Ši žemė panaudota atkuriant nuosavybės teises kitiems asmenims. Iš to matyti, kad Universitetui priskirtas žemės plotas buvo mažinamas tik Vyriausybės nutarimais. Įrodymų, kad šis žemės plotas būtų mažinamas kitais pagrindais, nėra. Pareiškėjai savo argumentams pagrįsti faktinių duomenų taip pat nepateikė. Nepagrindė savo pozicijos ir dėl motyvo, kad žemė, kurioje yra jų tėvų iki nacionalizacijos valdyti žemės sklypai, naudojama ne pagal paskirtį. Universiteto rektoriaus 2008 m. birželio 18 d. pažyma konstatuota, kad minėtoje teritorijoje vyksta sėjomaina bei lauko bandymai (T.1., b.l.184). Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypai, į kurios pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises yra (duomenys neskelbtini) kaime, Noreikiškių sen. ir patenka į Lietuvos žemės ūkio universitetui minėtu Vyriausybės nutarimu paskirtą žemės plotą. Pareiškėjai nuo pat pradžios išreiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises natūra ir šios valios nekeitė. 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr.1057 3 punktas numato, kad kai piliečio prašyme nurodytu būdu negalima atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir pilietis nepareiškia valios dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos parašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Šioje situacijoje pareiškėjų prašomu būdu, t. y. grąžinant žemės sklypus buvusioje vietoje, nuosavybės teisių atkurti nėra galimybės, todėl tokį reikalavimą teismas atmetė. Kauno apskrities viršininkas priėmė ginčijamus sprendimus bei įsakymus atkurti pareiškėjams nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Teismas konstatavo, kad dėl to Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr. 52/11989, Nr. 52/11990, Nr. 52/11991, Nr. 52/11992, 2007 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 52/11993 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymai Nr. 02-05-9167, Nr. 02-05-9166, Nr. 02-05-9165, Nr. 02-05-9164 bei 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 02-05-10439 yra pagrįsti, teisėti, todėl panaikinti juos nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjai V. E. M., A. T., J. T., A. B., J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti pilnai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą.

2. Teismas laikė tinkamai įrodyta aplinkybe, kad pareiškėjams priklausanti žemė yra skirta Lietuvos žemės ūkio universitetui 1998 m. rugpjūčio 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1026, patvirtinus 719,62 ha žemės plotą.

Byloje nustatyta, kad 2001 m. kovo 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 266, iš dalies pakeičiant 1998-08-13 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ - Lietuvos žemės ūkio universitetui buvo patvirtinta 738,25 ha žemės, vėliau plotas sumažintas iki 719,62 ha ploto.

Tačiau byloje nebuvo pateiktas patvirtintas planas, iš kurio būtų galima spręsti, jog pareiškėjams priklausanti žemė skirta minėtu Vyriausybės nutarimu universitetui. Priešingai teismo išvadoms byloje buvo pateikti nepatvirtinti ir preliminarūs planai, iš kurių turinio matyti, kad tai yra tik siūlomi plotai (I t., b.l. 185,188 ). Faktas, kad plane yra LR Vyriausybės kanceliarijos spaudas, nereiškia, kad planas yra patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu. Pateiktas planas neatitinka Vyriausybės nutarimu skirto ploto -719,62 ha. Taigi, nesant tinkamo įstatymų nustatyta tvarka parengto plano pagal LR Vyriausybės nutarimą, nėra galimybės teigti, kad pareiškėjams priklausanti žemė patenka į LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą plotą.

3. Šioje byloje yra svarstytinas klausimas dėl Lietuvos Vyriausybės įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

4. Nors teismas nurodo, kad byloje pakanka įrodymų nustatyti, iš kurios vietos žemė buvo paimta sumažinant žemės plotą nuo 738,25 ha iki 719,62 ha, tačiau pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog administraciniais aktais yra paimta daugiau nei skirta Vyriausybės nutarimu.

5. Negali būti paaiškinami Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai, kuriais vieniems fiziniams asmenims nuosavybė yra atkuriama (pvz. N. S., Špakauskienei, O. A., A. D. S., R. A. S.) žemėje, kuri priskirta Vyriausybės nutarimu, o kitiems asmenims - neatkuriama.

6. Pateikti įsakymai ir sprendimai, kuriais atkuriama nuosavybės teisė kitiems asmenims, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad žemė nėra dirbama, patvirtina aplinkybę, kad žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja, yra laisva ir grąžintina. Teismas dėl šių įrodymų nepasisakė ir nevertino.

7. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai skunde išdėstytų aplinkybių neįrodė. Teismas pažeidė šalių lygybės prieš įstatymą principą ir šalių įrodymus vertino nelygiaverčiai. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kam konkrečiai yra naudojamas žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjai. Teismas atmetė pareiškėjų prašymą įpareigoti Lietuvos žemės ūkio universitetą pateikti duomenis, kam konkrečiai yra naudojamas žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai.

8. Valstybės išperkamos žemės statusas gali būti suteiktas tik mokslo ir mokymosi įstaigoms skirtai žemei, kuri yra būtina jų uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, t. y. būtina visuomenės, o ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti. Pareiškėjams yra žinoma, kad grąžintinoje žemėje jokie studentų mokymai ir žemdirbystės bandymai nėra vykdomi, o žemė nėra naudojama mokslo įstaigos paskirčiai. Šioje žemėje nėra statinių ir komunikacijų. Žemė yra laisva ir LŽUŪ ja visiškai nesinaudoja. Šią aplinkybę patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Todėl tokio dydžio žemės skyrimas LŽUŪ yra neprotingas, nesąžiningas bei pažeidžiantis pretendentų teises, kadangi pareiškėjai neturi galimybės atgauti iki nacionalizacijos valdytos mūsų tėvų žemės.

9. Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

10. Pareiškėjai buvo išreiškę valią atkurti nuosavybės teises grąžinant žemės sklypus natūra. Tačiau už žemę pareiškėjams Kauno apskrities viršininkas nusprendė atlyginti pinigais. Tačiau pareiškėjams už paveldimą žemę buvo kompensuota žymiai mažesne nei vidutinė rinkos kaina pinigų suma. Tokia kompensacija taip pat neužtikrina tinkamo ir lygiaverčio nuosavybės teisių atstatymo.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija. Tačiau tik teisinga kompensacija užtikrina nuosavybės teisių atstatymą bei neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Nr. IX-1760, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 102-4582 (2003-10-31) 2 ir 3 straipsnių nuostatomis, atlyginant piliečiams už išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, neteisingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjai nesutinka su Kauno apskrities viršininko sprendimais ir įsakymais, kuriais nuspręsta atlyginti už negrąžintą žemę pinigais. Pareiškėjai pageidauja, jog žemė būtų grąžinta kitoje vietoje . Tačiau teismas nevertino pareiškėjų, kaip žemės savininkų, valios ir ją ignoravo.

12. Teismas nepagrįstai nesikreipė į LR Konstitucinį teismą. Teismas savo atsisakymą motyvavo Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl žemės plotų, priskirtų Lietuvos veterinarijos akademijai. Tokiu būdu Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus bei proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

Analizuojant Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį matyti, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą nėra detaliai reglamentuotas ir yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, o pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti pagrįstas manymas, t. y. pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Taigi pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto turi būti vertinamos pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai gynė atsakovo teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros. Todėl prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu buvo pažeistas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, bei LR Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų išreikalauti įrodymai, patvirtinantys, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Lietuvos žemės ūkio universitetui mokslo ir mokymo reikmėms skirtą žemės plotą ir yra valstybės išperkama.

2008 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu Kauno apygardos administracinis teismas įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjų paveldima žemė patenka į Lietuvos žemės ūkio universitetui mokslo ir mokymo reikmėms suteiktus žemės plotus. Vykdydamas teismo įpareigojimą Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamentas 2008 m. kovo 6 d. raštu Nr. 6-255 pateikė visą eilę tai patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjai kelia abejones dėl fakto, jog žemė, į kurią jie pretenduoja, nepatenka į Lietuvos žemės ūkio universitetui mokslo ir mokymo reikmėms skirtus plotus, tačiau neginčija nei vieno administracinio akto, pagal kuriuos pareiškėjų žemė priskirta valstybės išperkamai.

2008 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu Kauno apskrities viršininko administracija buvo pakartotinai įpareigota pateikti visas panaudos sutartis, sudarytas su Lietuvos žemės ūkio universitetu, planinę medžiagą, patvirtinančią, kurioje vietoje buvo mažinamas Lietuvos žemės ūkio universitetui skirtas žemės plotas, taip pat duomenis ir planinę medžiagą apie nuosavybės teisių atkūrimą U. K.. Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamentas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2008 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 6-1012 pateikė teismo prašomus dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad pareiškėjai įrodinėjimo naštą perkėlė Kauno apskrities viršininko administracijai, tačiau įrodymų, patvirtinančių priešingą faktą, t. y. kad jų žemė nepatenka į Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms skirtus žemių plotus, nepateikė.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. S6-2534 yra išsamiai nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo mažinamas Lietuvos žemės ūkio universitetui skirtas žemės plotas bei kokiais tikslais buvo panaudoti iš Lietuvos žemės ūkio universiteto paimti žemės plotai, kaip pvz. magistralei VIA BALTICA tiesti, atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra.

Pareiškėjų įvardintiems N. S., O. Š., O. A., A. D. S., R. A. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant žemę natūra tik todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 305 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ pakeitimo“ sumažino Lietuvos žemės ūkio universitetui mokslo ir mokymo reikmėms skirtą plotą nuo 735,55 ha iki 719,62 ha. Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą N. S., O. Š., O. A., A. D. S., R. A. S. kompleksiškai buvo sprendžiamas ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ir į plotus, kurie nepatenka į Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės sklypų ribas, kaip pvz. O. A. nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra sklypą Nr. 601, plotas 0,58 ha, tačiau iš šio ploto tik dalis - 0,22 ha yra tas Lietuvos žemės ūkio universiteto plotas, kuris buvo sumažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 305.

Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-4554 buvo priimtas 2001 m. birželio 15 d., o 2001 m. birželio 18 d. valstybinės žemės panaudos sutartys su Lietuvos žemės ūkio universitetu buvo sudarytos ne pagal kadastrinius, o pagal preliminarius matavimus.

Kauno apskrities viršininko administracija mano, kad įrodymai, patvirtinantys faktą, kad Lietuvos žemės ūkio universitetas nenaudoja jam suteiktos žemės mokslo ir mokymo reikmėms, neturi šioje nagrinėjamoje byloje jokios reikšmės, kol nenuginčytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1026. Faktas, kad Lietuvos žemės ūkio universitetas nenaudoja jam suteiktos žemės mokslo ir mokymo reikmėms, galėtų būti tik pagrindu mažinti Lietuvos žemės ūkio universitetui Vyriausybės nutarimais skirtą plotą; bet nenaudojimo faktas taip pat turėtų būti įrodytas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjai pageidavo, kad žemė jiems būtų grąžinti kitoje vietoje. Pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra prašymai, kuriuose buvo reikalaujama arba grąžinti žemę natūra, arba išmokėti žemės sklypų rinkos kainą.

Valstybės išperkamos žemės vertė priimant pareiškėjų ginčijamus administracinius aktus buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Pareiškėjai įrodymų, patvirtinančių, kad skaičiuojant valstybės išperkamos žemės kainą buvo nukrypta nuo šiuo nutarimu nustatytos valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo metodikos, nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnį bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai. Atsakovas mano, kad pareiškėjams tenka pareiga išdėstyti teismui teisiškai motyvuotą abejonę.

Teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas įtraukti į bylą Lietuvos Respublikos Vyriausybę trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra pavėluotas.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos žemės ūkio universitetas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad

Tokia žemė yra priskiriama valstybės išperkamai ir buvusiems jos savininkams natūra nėra grąžinama. Nepagrįsti teiginiai, jog nėra aiškios universitetui priskirto žemės ploto ribos, kadangi minėtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas yra priimtas vadovaujantis Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Noreikiškių vietovės žemės kadastro planu, kuriuo buvo siūloma Lietuvos žemės ūkio universitetui palikti mokslo ir mokymo reikmėms žemės plotas. Teismo posėdžio metu šis planas buvo detaliai apžiūrėtas todėl teismas motyvuotai ir pagrįstai nustatė, jog į minėtu planu apibrėžtą žemės plotą patenka ir (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame buvo pareiškėjų tėvams priklausantys žemės plotai. Be to, pačios E. T. ir P. T. buvusios žemėvaldos vietos ir ribų pareiškėjai neginčijo.

Teismas padarė teisingą ir teisiškai reikšmingą išvadą, jog Lietuvos žemės ūkio universitetui priskirtas žemės plotas buvo mažinamas tik Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimų pagrindu, o įrodymų bei faktinių duomenų, jog šis žemės plotas būtų mažinamas kitais pagrindais arba kad tretysis suinteresuotas asmuo žemę naudoja ne mokslo įstaigos paskirčiai ,pareiškėjai nepateikė. Byloje yra pateikta Lietuvos žemės ūkio universiteto Rektoriaus 2008 m. birželio 18 d. pažyma, kurioje konkrečiai konstatuojama, jog ginčo teritorijoje vyksta sėjomaina bei lauko bandymai.

Apeliantai nepateikė jokių argumentų teisiškai motyvuotai abejonei, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nagrinėtų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo atitikimo Konstitucijai klausimą, atsirasti. Apeliantai net nenurodo kuriai Konstitucijos daliai ar straipsniui prieštarauja ginčijamas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjai E. M., J. T. ir A. B., pareiškėjų atstovė, pareiškėjos J. V. atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybes teises į žemę natūra pareiškėjams, nes žemė, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, Noreikiškių seniūnijoje Kauno rajone, į kurią pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, yra perduota Lietuvos žemės ūkio universitetui ir yra valstybės išperkama.

Pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi (įstatymo Nr. IX-489 redakcija nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei (....).

Pareiškėjai, siekdami atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, iš esmės ginčija, jog žemė nepagrįstai yra priskirta valstybės išperkamai. Tokia pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktais įrodymais, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjų prašomi grąžinti žemės sklypai yra valstybės išperkami.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specializuotos paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ Lietuvos žemės ūkio universitetui patvirtino 738, 25 ha žemės plotą, kuris vėlesniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo sumažintas iki dabartinių 719,62 ha. Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Noreikiškių vietovės žemės kadastro planu buvo nustatytas Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikto mokslo ir mokymo reikmėms žemės plotas bei jo ribos (1t. b.l. 188). Ištrauka iš LŽŪU mokslo ir mokymo reikmėms suteikto žemės plano patvirtina, kad E. T. ir P. T. žemės sklypai, į kuriuos pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikto žemės sklypo plotą (1 t.b.l.187). Šios aplinkybės yra įrodytos ir nenuginčytos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu ginčo žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei, nes ji yra kaimo vietovėje ir suteikta mokslo ir studijų institucijoms (....).

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specializuotos paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Konstitucinis teismas tyrė nurodytą nutarimą ir analogiško prašymo argumentais, kuriais savo prašymą grindė ir pareiškėjai, 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu pripažino, kad nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.

Todėl nepakeitus nutarimo dėl žemės sklypo suteikto Lietuvos žemės ūkio universitetui ploto bei nepakeitus žemės sklypo ribų, nėra galimybės pareiškėjams suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nes tokie sklypai gali būti formuojami tik laisvame žemės plote. Aplinkybės, kad realiai ginčo žemės sklypuose nėra vykdoma veikla nepaneigia šių žemės sklypų statuso.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei (.....) valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Atsakovas sprendimais, kuriuos ginčija pareiškėjai, atkūrė nuosavybės teises į žemę atlyginant už ją pinigais. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra numatytas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte. Pareiškėjai nepasirinko kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra jį parinkti. Žemės sklypų vertė patvirtinta Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymais. Pareiškėjai, nesutikdami su atlyginimo dydžiu, argumentų, paneigiančių patvirtintą įvertinimą, nenurodė. Tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, todėl abejoti nustatyta žemės sklypų kaina nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. E. M., A. T., J. T., A. B., J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius