Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal M. S. Č. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio nėra aišku, kokių teisinių pasekmių pareiškėja siekia ir kam reikalavimai adresuoti, todėl pasiūlė pareiškėjai skundo reikalavimą formuluoti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis. Teismas nurodė pareiškėjai sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jeigu pareiškėja patikslintame skunde suformuluos reikalavimus, kurie nepriskirtini ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems atvejams. Be to, teismas įpareigojo pareiškėją prie skundo pridėti įrodymus bei kitus dokumentus, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas.

II.

2015 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos M. S. Č. patikslintas skundas, kuriame ji prašė ne atmesti, o priimti dokumentus.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad dėl amžiaus ir silpnos sveikatos jai yra sunku suprasti teisinius dalykus. Dėl minėtų pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant sveikatos būklės, amžiaus ar išsilavinimo, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti pareiškėjos advokatu ir už ją suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. ABTĮ 24 straipsnyje taip pat yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjai pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, teismas nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, šalindama nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą su priedais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo turinį ir priedus, konstatuoja, kad pareiškėja nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės kelia abstraktų ginčą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę srityje. Tačiau iš pareiškėjos atskirojo skundo ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautų pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymų matyti, kad pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3.)-49, dėl kurio aiškaus reikalavimo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavusi. Pažymėtina, kad nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė atsakovo, nesuformulavo aiškių, konkrečių reikalavimų, iš kurių būtų aiškus skundo dalykas ir administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiek skunde, tiek patikslintame skunde pareiškėja prašė neatmesti dokumentų ir padėti sugrįžti į Kauno rajoną, Garliavos seniūniją, t. y. patikslintame skunde pareiškėja iš esmės prašė to paties kaip ir pradiniame skunde, kuris neatitiko ABTĮ reikalavimų. Iš pareiškėjos patikslintame skunde nesistemingai išdėstytų minčių taip pat nėra aiškus ir skundo pagrindas.

Be to, pareiškėja patikslintame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su jos 2014 metais Kauno apygardos administraciniam teismui paduoto skundo priėmimo klausimo išsprendimu administracinėje byloje Nr. I-3833-422/2014. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-1231/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį, su kuria pareiškėja nesutinka, paliko nepakeistą. Taigi klausimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-3833-422/2014 teisėtumo ir pagrįstumo jau yra išspręstas ir, atsižvelgiant į ABTĮ įtvirtintą pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų apskundimo apeliacine tvarka reglamentavimą, pakartotinai negali būti vertinamas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo), t. y. nesuformulavo jo taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas, (skundo pagrindo), o būtent skundo dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis galėtų būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta.

2015 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymai su priedais. Minėtuose prašymuose pareiškėja prašo jai padėti ir atnaujinti terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl minėti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymai nevertinami. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jai galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, idant būtų apgintos jos pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Taigi pareiškėja dar turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu skundu, kuriame turėtų būti tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas (pavyzdžiui, skunde gali būti prašoma teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo priimtą konkretų aktą, išdėstant nesutikimo su skundžiamu aktu motyvus ir nurodant svarbias termino praleidimo priežastis). Skunde turėtų būti aiškiai ir nuosekliai išdėstyti pareiškėjos reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus, iš kurių byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas suprastų, ko pareiškėja siekia. Atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktų teismui procesinių dokumentų turinį ir formą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, siekdama tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, gali pasinaudoti teisininkų ar kitų kompetentingų asmenų pagalba parengiant dokumentus teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. pirmosios instancijos teisme gauto 2015 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymo ir kasos pajamų orderio matyti, kad pareiškėja už paduotą skundą 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina 2015 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 300666 ir kasos pajamų orderis Nr. 300662 (b. l. 59–60), pareiškėjai grąžintina 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 42 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai M. S. Č. 28 (dvidešimt aštuonis) eurus sumokėto žyminio mokesčio (2015 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 300666 ir kasos pajamų orderis Nr. 300662). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis neskundžiama.