Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-07 · Administracinė byla Nr. I-3742-142/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
I-3742-142/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Ž. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3742-142/2016
Proc. Nr. 3-61-3-03778-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ž. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. (toliau – ginčo laikotarpis) gydėsi LAVL 29 kameroje, kurioje buvo nuo 5 iki 7 žmonių (taip pat ir rūkančių). Kameroje nebuvo tualeto ventiliacijos. Be to, dieninis apšvietimas buvo nepakankamas. Stalas ir suoliukai buvo pritvirtinti prie grindų, todėl buvo nepatogu valgyti. Tokias sąlygas pareiškėjas įvardija kaip nežmoniškas ir pažeidžiančias pareiškėjo orumą. Nurodo, kad tai nepataisomai sužalojo pareiškėjo sveikatą.

2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad kameroje, kurioje jis buvo gydomas, buvo 4 dviaukštės lovos, kameroje gydėsi 8 asmenys. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad atvykus į LAVL buvo paklaustas, ar jis yra rūkantis. Nepaisant to, kad pareiškėjas nurodė, esantis nerūkantis, pareiškėjas buvo paguldytas į palatą kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais (b. l. 64).

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pareiškėjas informuotas tinkamai (teismo šaukimas įteiktas asmeniškai pareiškėjui).

Atsiliepimas

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9). Nurodo, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipų palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m. (palatoje buvo 7 lovos). Paaiškina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtoje palatoje. Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra mechaninė vėdinimo sistema. Paaiškina, kad LAVL visose palatose yra iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

Iš gydymo stacionare istorijos matyti, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2014 m. spalio 31 d., o išvyko 2014 m. lapkričio 19 d. (toliau – ginčo laikotarpis) (b. l. 10). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paguldytas Chirurgijos skyriuje į 21,25 kv. m. ploto 27 palatą (toliau – palata), kurioje 2012 m. pradžioje buvo atliktas remontas (b. l. 24, 32, 38).

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL teismui negalėjo nurodyti, kiek asmenų palatoje buvo laikoma kartu su pareiškėju, tačiau nurodė, kad palatoje buvo 7 lovos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad palatoje buvo nuo 5 iki 7 asmenų, o, susipažinęs su LAVL atsiliepimu, nurodė, kad visą ginčo laikotarpį palatoje buvo 8 asmenys. Kaip minėta, palatos plotas 21,25 kv. m., todėl tiek 7, tiek ir 8 asmenų laikymas tokio ploto palatoje reiškia, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m. Darytina išvada, kad LAVL ginčo laikotarpiu (iš viso 19 parų) neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus. LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.). Konstatuotina, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad palatoje, kuriose jis buvo gydomas, buvo nepakankamas apšvietimas. Be to, pareiškėjas buvo priverstas palatoje kvėpuoti tabako dūmais.

Gydymo stacionare istorijoje pažymėta, kad pareiškėjas yra nerūkantis (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administraciją su skundais dėl nežmoniškų ir higienos normų neatitinkančių sąlygų LAVL palatoje. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų ar rūkymo draudimo pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad šis galėtų atlikti operatyvinį patikrinimą dėl higienos normų laikymosi. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju – LAVL) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Be to, byloje esantys įrodymai (vaizdinė medžiaga dėl įspėjamųjų užrašų ir ženklų naudojimo) patvirtina, kad LAVL siekia užtikrinti, kad rūkymo draudimo LAVL patalpose būtų laikomasi (b. l. 14–17, 30). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad palatose esantis tualetas neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos.

Higienos normos 76:2010 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad kamerų tipo patalpų, baudos izoliatorių patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos 2 punktas apibrėžia šios higienos normos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms (kurioms, kaip minėta, prilyginama ir LAVL) taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Atsižvelgiant į tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu nekonstatuoti.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto pažeidimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Pareiškėjui tenkantis plotas pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto reikalavimo (t. y. 5,1 kv. m.) visą ginčo laikotarpį (19 parų). Palatos plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi pareiškėjui tenkantis plotas nesiekė 3 kv. m. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus ir pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, savo neigiamų išgyvenimų apibūdinimas, tačiau iš pateikto skundo formos matyti, kad pareiškėjas užpildė tik tam tikrus duomenis iš anksto parengtoje skundo formoje. Tai leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad pareiškėjo skunde nurodomos su galimai patirta neturtine žala susijusios aplinkybės yra tiesiogiai ir individualiai priskiriamos pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas skunde nedetalizuodamas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos (fizinės ar psichinės) sutrikimus. Gydymo stacionare istorijoje pažymėta, kad pareiškėjo sveikatos būklė, jį išrašant iš LAVL, pagerėjo (b. l. 10). Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas nors ir patyrė tam tikrus nepatogumus ginčo laikotarpiu, tačiau šie nepatogumai nebuvo esminiai, nes pareiškėjas subjektyviai nejautė dvasinių išgyvenimų, t. y. pareiškėjui kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patirta tam tikra skriauda atlyginama asmens teisių pažeidimo pripažinimu teismo sprendimu, laikant, kad šiuo atveju tai yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė