Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-183-348-2014;

Teisėjas Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-89-2-00022-2012-9;

2014 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl 2013 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie 2012-05-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies nuosprendžio priėmimo dienai (2013-11-15 – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 17 (septyniolika) dienų ir 8 MGL – 1040,00 Lt (baudos) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 8 MGL – 1040,00 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, apie 14 val., tikslesnis laikas nenustatytas, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, poilsio kambaryje, kerštaudamas teisėjai L. D. už tai, kad tariamai ji jo atžvilgiu priėmė neteisingą sprendimą, jai parašė grasinančio turinio laišką, kuriame parašytais žodžiais-„išžudysiu visą tavo šeimą“, „nupjausiu su britva tau tą durną galvą“ ir panašiai, grasino nužudyti L. D. ir jos šeimos narius bei įvairiais būdais sunkiai sutrikdyti L. D. ir jos šeimos narių sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, po ko 2012-08-31, tikslus laikas nenustatytas, šį laišką nustatyta tvarka perdavė išsiųsti ir jis buvo nusiųstas į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

Įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo motyvus dėl skundžiamo nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo A. M. nusikalstamus veiksmus.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant buvo išreikštas grasinimas, pagrįstai nuteistojo A. M. nukentėjusiajai L. D. adresuotą laišką įvertino kaip realų grasinimą per kitus asmenis susidoroti su nukentėjusiąja ir jos šeimos nariais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. rašydamas grasinantį laišką nukentėjusiajai, suprato, kad grasina kitam asmeniui atimti gyvybę, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. A. M. atlikti veiksmai, jų intensyvumas rodė, jog buvo aktyviai siekiama užsibrėžto tikslo – grasinančio nukentėjusiajai ir ją žeminančio laiško sukūrimo ir išsiuntimo jai, siekiant nusikaltimą pridengti J. P. asmeniu.

Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde pripažino ir nurodė, kad J. P. paprašytas ir jam diktuojant, rašė savo ranka grasinantį laišką, suvokė laiško turinį, teigė, kad J. P. jį apgavo žadėdamas jį perrašyti, o A. M. rankraštį sunaikinti. Taip pat nuteistasis nurodė, jog pats niekada negrasintų ir nežino dėl kokių priežasčių J. P. taip pasielgė.

Nors nuteistasis ir nepripažįsta, jog savo vardu rašė grasinantį laišką, teigė buvęs apgautas J. P., tačiau šis jo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta bylos rašytine medžiaga - nukentėjusiosios L. D. 2012-09-04 pareiškimu, prie pareiškimo pateiktais laišku ir voku (b. l 1); daiktų apžiūros protokolu (b. l. 11-15); 2013-03-25 LTEC specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43 - 46), liudytojo J. P. pirminiais parodymais (b. l. 21), liudytojos A. Š. parodymais (b. l. 137).

Apklaustas liudytoju J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 130) nurodė, kad jis prašė A. M. parašyti grasinantį laišką, kadangi jis pats nemoka rašyti lietuviškai, teigė, kad jis pats diktavo nuteistajam laiško turinį. Ikiteisminiame tyrime duotus parodymus paneigė, nurodydamas, jog parodymus jam padiktavo jį apklaususi tyrėja, ji ir nurodžiusi J. P. sakyti, jog A. M. yra kaltas bei privertė tuos parodymus pasirašyti.

Nors J. P. pirmosios instancijos teisme paneigė savo pirminius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė jo teisme duotais parodymais ir vertino juos kaip jo siekį padėti kaltinamajam A. M. išvengti atsakomybės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. P. (b. l. 21) kategoriškai paneigė parašęs nurodytą laišką, tačiau teigė jį matęs pas kitus nuteistuosius. Patvirtino pasirašęs apie tai, kad jo vardu yra iš pataisos namų išsiųstas laiškas. Patvirtino savo įsitikinimą, kad laiškas pasinaudojant jo vardu buvo išsiųstas tik todėl, kad jis pats yra parašęs keletą grasinančių laiškų. Savo pirminiuose parodymuose jis nė žodžiu neužsiminė apie A. M.. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja tyrėja A. Š. (b. l. 137) patvirtino, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė pats. Protokole buvo užfiksuotos tik tos aplinkybės, kurias nurodė pats J. P.. Jis protokolą perskaitė, savo ranka padarė įrašą apie jo perskaitymą ir pasirašė. Problemų su kalba ir rašyba J. P. nekilo. Pati tyrėja negalėjo jokių aplinkybių nurodyti J. P., kadangi apie padėtį Marijampolės pataisos namuose nieko nežinojo, nežinojo nuteistųjų pavardžių, taip pat J. P. apklausos metu nežinojo, kad laiško autorius yra A. M., kadangi nuteistojo autorystė tuo metu dar nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apklausiant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme (b. l. 129-130), A. M. nurodė, jog parašęs padiktuotą laišką po poros valandų, taip pat J. P. paprašytas užrašė ir ant voko gavėjo adresą, tačiau ši nurodyta aplinkybė paneigta specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad gavėjo adresas užrašytas ne J. P. ir ne A. M.. Taip pat nuteistasis nurodė, kad ant laiško dar savo ranka nupiešė ir vyrišką lyties organą, tačiau liudytojas J. P. apklaustas tą pačią dieną teismo posėdžio metu (b. l. 130 – 131) priešingai nei A. M., nurodė, kad tai jis nupiešė piešinį su vyrišku lyties organu, taip pat nurodė, kad neprisimena kas ant voko užrašė adresą, bet tikrai ne A. M.. Nuteistasis A. M. teisme teigė, kad jis su J. P. nebendrauja, kadangi jis priklauso žemesnės kastos nuteistiesiems. Pagal nuteistųjų subkultūros tradicijas nuteistieji priskirti aukštesnei kastai nepaklūsta žemesnei kastai priskirtų nuteistųjų prašymams ar reikalavimams, todėl, A. M. nurodyti argumentai, kad jis J. P. nurodymu rašė jam laišką neįtikinami. J. P. teismo posėdžio metu nurodė nežinantis kodėl A. M. pasakė, kad jis žemesnės kastos, nes taip nėra, jie su A. M. bausmę atlieka viename būryje ir jų santykiai normalūs. Taip pat nepasitvirtino ir nuteistojo versija, kad A. M. laišką turėjo parašyti, nes J. P. yra rusas ir nežino lotyniškų rašmenų. Iš J. P. apklausos protokolo (b.l.21) matosi, kad jis savarankiškai rašo ir lietuvių kalba. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausta liudytoja tyrėja A. Š., kuri nurodė, jog J. P. apklausos protokolą perskaitė, savo ranka padarė įrašą apie jo perskaitymą ir pasirašė. Problemų su kalba ir rašyba J. P. nekilo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo A. M. ir liudytojo J. P. parodymai tarpusavyje nesutampa ir nėra logiški bei nuoseklūs, todėl pagrįstai nuteistojo A. M. parodymais kaip įrodymais nesivadovavo ir vertino juos kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat pagrįstai nesirėmė ir liudytojo J. P. parodymais duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir vertino juos kaip jo siekį padėti A. M. išvengti atsakomybės.

Nuteistojo A. M. kaltė neginčijamai įrodyta ir 2013-03-25 LTEC specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad L. D. prokuratūrai pateiktą laišką surašė bei įrašą ant voko „(duomenys neskelbtini)“ parašė A. M.. Rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini), esančius ant voko padarė ne J. P., ne A. M., ne I. S., o kitas asmuo (b. l. 43 - 46).

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.), t. y. suvokdamas savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir norėdamas nukentėjusiąją įbauginti, sukelti jai baimę bei leido suprasti, kad laiške išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. A. M. pagristai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.