- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- I-236-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Egidija Smalakienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės įgaliotam atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. Č. su skundu (b. l. 47-49), kurį patikslino (b. l. 4-6), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – Vilniaus VMI Vilniaus skyrius, atsakovė) 2008-09-24 raštą Nr.(21.26)-47-7207, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjos pateiktą 2008-06-03 prašymą (toliau – Sprendimas), ir įpareigoti mokesčių administratorių priimti pareiškėjos pateiktą 2008-04-08 patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją FR0462 už 2004 m. (toliau – Deklaracija).
Paaiškino, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2008-06-03 prašymą, Sprendimu pranešė, kad atsisako patenkinti prašymą atšaukti mokesčių administratoriaus nurodymus dėl patikslinto deklaracijos pateikimo. Su skundžiamu Sprendimu pareiškėja nesutinka ir mano, kad mokesčių administratoriaus pateikti nurodymai pašalinti deklaracijos trūkumus ir pateikti patikslintą deklaraciją yra nepagrįsti, neteisėti, atsisakymas juos panaikinti taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad pirminę gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaraciją už 2004 m. pareiškėja pateikė 2005-04-29 Klaipėdos VMI. 2005 m. gavo Klaipėdos VMI pranešimą apie deklaracijos trūkumus. Tuo metu pareiškėja jau buvo persikėlusi gyventi į Vilnių, todėl toliau susirašinėjo ir bendravo su Vilniaus miesto VMI skyriaus darbuotojais. Tvirtino, kad visuose VMI pranešimuose nurodytus ir papildomai žodžiu pateiktus trūkumus pareiškėja pašalino ir pateikė pirminius dokumentus, patvirtinančius deklaracijoje nurodytus duomenis apie pajamas ir išlaidas, patikslino deklaraciją ir ją pateikė 2005-12-22. Patikslinta deklaracija buvo priimta, apie tai buvo pažymėta ir EDS sistemoje, kurioje buvo nurodytas šios deklaracijos statusas „PRIIMTA“, informacija apie dokumentą – „Dokumentas klaidų neturi“. Pagal patikslintą deklaraciją pareiškėjai priklausė grąžintina GPM permoka 719 Lt. Šią sumą 2006-06-19 VMI pervedė į pareiškėjos sąskaitą. Laiko, kad tai įrodo, jog pateikta deklaracija buvo užpildyta teisingai, VMI ją priėmė, patikrino, jokių trūkumų ar netikslumų nenustatė. Priešingu atveju, pareiškėjai nebūtų pervesta GPM permoka. Tačiau, praėjus daugiau kaip metams laiko, 2007 m. antroje pusėje, pareiškėja vėl gavo VMI pranešimą apie deklaracijoje neva atsiradusius trūkumus. Pareiškėja ne kartą buvo atvykusi į VMI ir aiškinosi, kokie yra deklaracijos trūkumai, teikė patikslintą deklaraciją. 2008-04-07 gavo Klaipėdos AVMI pranešimą apie VMI pateikto dokumento trūkumus, todėl pareiškėja 2008-04-08 vėl pateikė dar vieną patikslintą deklaraciją už 2004 m. laikotarpį. 2008-04-09 gavo pranešimą elektroniniu paštu iš elektroninio deklaravimo sistemos apie netinkamai užpildytą 2004-01-01 – 2004-12-31 laikotarpio deklaraciją FR0462. Atvykus į VMI dar kartą aiškintis, VMI darbuotojos paaiškino, kad neva neteisingai yra užpildytas priedas FR0462T, nes pareiškėja nepagrįstai iš turto pardavimo pajamų atėmė išlaidas, susijusias su turto pardavimu, nurodytas GPM įstatymo 19 str. Ginčo atveju tai yra susiję su sumokėtu nekilnojamojo turto agentūrai komisiniu atlyginimu, susijusiu su turto pardavimu. Mano, kad šiuo atveju mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi GPM įstatymo 19 str. apibendrintu paaiškinimu-Komentaru, nes GPM įstatymo komentaras išaiškinimu buvo papildytas tik pagal VMI prie FM 2006-03-07 raštą, t. y. jau gerokai vėliau po pareiškėjos deklaracijos 2005-12-12 pateikimo. Be to, VMI prie LR FM negali remtis tokiu išaiškinimu atgaline data, t. y. apmokestinant pajamas, kurios buvo gautos ir deklaruotos iki tokio komentaro išleidimo. Be kita ko, toks komentaras prieštarauja GPM įstatymo turiniui. Įstatyme kalbama apie bet kokį komisinį atlyginimą ir visiškai nekalbama apie komiso sutartis (kad galima atimti tik pagal komiso sutartis sumokėtą komisinį atlyginimą). Komisiniu atlyginimu praktikoje įvardinamas užmokestis ne tik pagal komiso sutartis bet ir pagal kitas sutartis įvairiais kitais atvejais, pvz., bankai už bankines operacijas ima komisinį atlyginimą, aukciono organizatoriui-vedėjui mokamas komisinis atlyginimas už daiktų pardavimą aukciono būdu, vertybinių popierių prekybos tarpininkams mokamas komisinis atlyginimas už tarpininkavimą sudarant sandorius (ne tik pagal komiso sutartis), bilietų platintojams mokamas komisinis už tarpininkavimą parduodant bilietus, ir t.t. Taip pat komisiniu atlyginimu įvardijamas užmokestis, mokamas nekilnojamojo turto agentams (tarpininkams) pagal tarpininkavimo sutartis perkant-parduodant nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja pardavė gyvenamojo namo statybos bendrijos pajų, kuris faktiškai patvirtino teises į nekilnojamąjį turtą. Teigė, kad mokesčių administratoriaus oficialus išaiškinimas-Komentaras yra per daug siaurinantis įstatymą. Komentaras iš esmės panaikina galimybę pasinaudoti įstatyme nustatyta lengvata arba ją palieka tik sudarant smulkius buitinius sandorius, pvz., parduodant baldus, naudotus daiktus ir pan. Pareiškėjos sumokėtas nekilnojamojo turto agentūrai komisinis atlyginimas pagal tarpininkavimo sutartį yra patvirtintas visais įstatymų reikalaujamais dokumentais. Agentūra išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, šias pajamas turėjo įtraukti į savo apmokestinamąsias pajamas, nuo jų priskaičiuoti PVM mokestį, todėl šios pajamos neliko neapmokestintos. Akcentavo, kad paskutinė pareiškėjos pateikta mokesčių administratoriui 2008-04-08 patikslinta deklaracija FR0462 yra užpildyta tinkamai. Mokesčių administratoriaus pranešimas apie dokumento trūkumus, nurodant teikti patikslintą deklaraciją, iš pajaus pardavimo pajamų neatimant sumokėto atlyginimo tarpininkui, tarpininkavusiam surandant pirkėją ir parduodant pajų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes mokesčių administratorius netinkamai aiškina įstatymų nuostatas.
Pareiškėja I. Č. į teismo posėdį neatvyko, 2009-01-19 buvo gautos prašymas administracinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos I. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 51-52) tvirtino, kad pareiškėja nenurodė, kokias konkrečias teises ar pareigas skundžiamas Sprendimas objektyviai jai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijamas aktas. Laiko, kad Vilnaius AVMI Vilniaus skyriaus Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių pareiškėjai. LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, vadovaujantis paminėta nuostata, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT nutartis Nr. AS-6-322/2006). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja penkis kartus teikė GPM deklaracijas už 2004 m. mokestinį laikotarpį. Vadovaujantis VMI prie LR FM 2008-05-21 įsakymu Nr. VA-31 patvirtintų Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 ir 32 p., kai mokesčių mokėtojas pateikia dokumentą, atliekamas automatizuotas pateikto dokumento tikrinimas, po kurio dokumentui suteikiamas atitinkamas statusas. Dokumentams suteikiami statusai ir jų aprašymai skelbiami EDS tinklalapyje. Jeigu, atliekant dokumento tikrinimą, nustatomi dokumento trūkumai, mokesčių mokėtojui siunčiama Pranešimo apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trukumus FR1025 forma, patvirtinta VMI prie LR FM viršininko 2007-09-04 įsakymu. Pranešime nurodoma, kokiu būdu ir per kokį terminą nustatyti trūkumai turi būti pašalinti bei kokios trūkumų nepašalinimo pasekmės. Ginčo atveju, pareiškėja, pateikusi GPM deklaraciją, gavo pranešimus dėl pateiktų duomenų trūkumų, kuriuose buvo nurodomi ir trūkumo aprašymai. Dalį trūkumų pareiškėja ištaisė pateikdama papildomus dokumentus bei papildomai atlikdama skaičiavimus, todėl jai ir buvo grąžinta GPM permoka. Paskutiniai 2008 m. pranešimai buvo siunčiami elektroninio deklaravimo sistemai nustačius aritmetinio skaičiavimo klaidas. Pabrėžė, kad minėti informacinio pobūdžio pranešimai, kuriais pareiškėja buvo informuota apie nustatytas klaidas, nėra mokesčių administratoriaus nurodymai.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad byla nutrauktina.
Šis mokestinis ginčas yra kilęs dėl atsakovės 2008-09-24 sprendimo Nr. (21.26)-47-7207 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 7 ).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2005-04-29 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė gyventojų pajamų deklaraciją už 2004 metus, kuri buvo užpildyta netiksliai, todėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-04-07 Pranešimu apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. (27.9-30-3)140-377 (b l. 67), pareiškėją informavo apie pateiktoje deklaracijoje nustatytus netikslumus bei informavo kaip pastaruosius pašalinti ir kas suteiks išsamią informaciją.
Pareiškėja prašomą patikslinti deklaraciją 2005-12-22 patikslino, ko pagrindu jai buvo sugrąžinta 719 Lt GPM permoka.
Atsakovė informaciniais pranešimais 2004-08-30 Nr. (30.7-34)-GPM-92403 ir 2007-11-23 Nr. (30.7-34)-GPG-118493, pareiškėją informavo apie aptiktus netikslumus Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijoje už 2004 m. bei informavo kaip nustatytus netikslumus ištaisyti bei kur kreiptis (b. l. 69-70).
Pareiškėja patikslintą Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2004 metus teikė atsakovei keturis kartus (b. l. 87).
Byloje esantis atsakovės informacinis 2008-06-18 raštas Nr. (21.26)-47-4832 adresuotas pareiškėjai tvirtina, kad kilus neaiškumams dėl pareiškėjos 2004 metais parduotų pajų įsigijimo kainos ir leistinų patirtų išlaidų nustatymo, išsiųstas paklausimas atsakovės Švietimo ir konsultavimo skyriui, o gavus atsakymą, pareiškėja bus informuota (b. l. 58, 60).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu NR. VA-133 patvirtintų Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių (VMI prie FM viršininko įsakymo Nr. VA-31 redakcija) 31-33 punktai nustato, kad kai mokesčių mokėtojas pateikia dokumentą, atliekamas automatizuotas pateikto dokumento tikrinimas, po kurio dokumentui suteikiamas atitinkamas statusas. Dokumentams suteikiami statusai ir jų aprašymai skelbiami EDS tinklalapyje. Jeigu, atliekant dokumento tikrinimą, nustatomi dokumento trūkumai, mokesčių mokėtojui siunčiama Pranešimo apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus FR1025 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. VA-59. Pranešime nurodoma, kokiu būdu ir per kokį terminą nustatyti trūkumai turi būti pašalinti bei kokios trūkumų nepašalinimo pasekmės. Elektroniniu būdu pateikti dokumentai saugomi EDS duomenų bazėje ir duomenų bazės archyvuose Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-65, nustatyta tvarka.
Atsakovė priėmė 2008-09-24 sprendimą Nr. (21.26)-47-7207 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo atsakydama į pareiškėjos 2008-06-03 pranešimą, informavo, kad 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 nuo pat jo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2003-01-01 numatė apmokestinimo pasekmes ne tik parduodant, bet ir sudarant kitokius perleidimo nuosavybėn sandorius. Pagal 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 12 str. 2 p. apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Todėl faktas, kad GPMĮ 19 str. komentaras buvo papildytas atitinkamais punktais su pavyzdžiais tik 2006-03-07 neatleidžia gyventojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens nuo prievolės pagal GPMĮ nuostatas sumokėti pajamų mokestį. Vadovaujantis GPMĮ 19 str. nuostatomis ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyriaus išaiškinimu, sumokėtas atlyginimas asmeniui tarpininkavusiam parduodant pajus, nelaikomas komisionieriui sumokėtu atlyginimu, turtą pardavus komiso pagrindu, ir iš pajaus pardavimo pajamų neatimamas ir, atitinkamai, prie įsigijimo kainos nepridedamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovė prašė pareiškėją iki 2008-10-15 patikslinti 2008-04-08 pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2004 m. (b. l. 7).
LR ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis LR ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
LR ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Kaip minėta, vienas iš pareiškėjos keliamų reikalavimų yra panaikinti atsakovės 2008-09-24 sprendimą Nr. (21.26)-47-7207 „Dėl informacijos suteikimo“.
Remiantis LR ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, ir remdamasi atsakovės 2008-09-24 sprendimo Nr. (21.26)-47-7207 „Dėl informacijos suteikimo“ turinio analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2008-09-24 sprendimas Nr. (21.26)-47-7207 „Dėl informacijos suteikimo“, negali būti laikomos administraciniu aktu LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d. ir LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes pastaruoju nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime šis sprendimas jokių pasekmių nesukelia. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia informacinio pobūdžio raštą, kuriame pateikta informacija dėl GPMĮ 19 str. taikymo, kurio pagrindu prašoma patikslinti 2008-04-08 pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2004 m., tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjai nėra nustatyti. Kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaro taikymo šiuo atveju nesvarstytini, nes skunde teismui pareiškėja nenurodė, kaip minėtasis komentaras įtakojo konkrečiai jos teisinį statusą, kokias jos teises ar pareigas skundžiamas atsakovės sprendimas objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijamo sprendimo turinys, nenurodė, kokią teisinę reikšmę pareiškėjai turėtų skundžiamo atsakovės sprendimo panaikinimas.
Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės 2008-09-24 sprendimą Nr. (21.26)-47-7207 „Dėl informacijos suteikimo“, kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, ginčijamo atsakovės rašto turinio teisėtumas aukščiau išdėstytų teisės aktų pagrindu nevertintinas.
Pareiškėjai išaiškintina LR ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 101 str. 1 p., 102 str. 2 d. ir 149 str., teisėjų kolegija
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.