Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzeduliono, Arūno Kisieliaus ir kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 10 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinę bausmę N. Š. paskyrė – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu perkvalifikavo nuteistojo N. Š. nusikalstamą veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikino nuosprendžio dalį, kuria N. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir priėmė naują nuosprendį – N. Š. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paskirtą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais N. Š. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 29 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės N. Š. atliks 2018 m. gruodžio 29 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su aukščiau minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi N. Š. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką ir nusikaltimams būdingą modelį, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Skundu nuteistasis nori atkreipti dėmesį į tai, kad apylinkės teismas buvo nepakankamai objektyvus, todėl neįvertino skundo argumentus bei aplinkybes, kadangi nuteistojo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai sudaryta komisija, kadangi joje nedalyvavo probacijos tarnybos atstovas, asociacijų atstovas (pvz.: Caritas), religinių bendruomenių atstovas, savanoriai ir pan. Komisijos didžiąją dalį sudarė teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai, iš kurių net 2 policijos pareigūnai, todėl nuteistasis daro išvada, kad daugiau kaip 50 proc. komisijos narių buvo teisėsaugos institucijų atstovai. Priduria, jog Komisijos posėdis vyko maždaug apie 10 minučių, todėl komisija negalėjo padaryti objektyvių išvadų ir susidaryti apie nuteistąjį tinkamą nuomonę.

Nuteistasis pabrėžia, kad grįžo dirbti į tą pačią darbovietę, kurioje darbdaviai yra patenkinti jo darbu. Savo artimiesiems žmonėms nuteistasis stengiasi padėti tiek morališkai, tiek finansiškai. Nuteistasis nori sukurti šeimą, auginti vaikus bei stengtis dėl artimųjų ir visuomenės. Nuteistasis nurodo, jog Pusiaukėles namuose yra atlikęs visas įmanomas numatytas socialines programas, kurių rezultatai yra teigiami. Nuteistajam nėra skirta jokių drausminių nuobaudų. Pažymi, jog nusikalstamą veiką padarė prieš 9 metus, taigi išvadas, kaip mini nuteistasis, yra padaręs seniai. Nurodo, jog yra išauklėtas, pakeitęs ir galutinai suformavęs savo požiūrį į esminius gyvenimo dalykus. Pirma nusikalstama veika, už kurią nuteistasis jau atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdęs 2007 m., o antrąją nusikalstamą veiką įvykdė 2009 m., už kurią pradėjo atlikinėti bausmę 2017 m. Pirmąją bausmę nuteistasis buvo atlikęs 2013 m. Taigi, nuteistasis nurodo, jog nusikalstamų veikų pakartotinumo jo atžvilgiu taikyti negalima.

Nei Komisija, nei apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis geranoriškai bendradarbiavo su teisėsauga, o būtent padėjo atskleisti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jame dalyvavusius asmenis, pilnai pripažino savo kaltę. Be to, apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju neatsižvelgė, jog pirmosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 14 mėnesių buvo be sargybos, vaikščiojo į Kalinių globos draugiją be sargybos. Po nusikaltimų padarymo bei bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Nuteistasis pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras spaudoje ir televizijoje yra pasisakęs apie tai, jog kuo daugiau nuteistųjų būtų taikyta galimybė išeiti anksčiau į laisvę, taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas nuteistojo N. Š. skundas dėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-148 panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal apygardos teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis N. Š. neatliko 1/2 jam paskirtos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip maža, charakterizuojamas teigiamai, dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, įstaigos keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi juos vykdyti, nelinkęs konfliktuoti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis sutiko dirbti UAB „K“, konsultantu, dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, iki šiol dalyvauja Spalvinimo terapijoje. Be to, N. Š. pastoviai bendrauja su savo šeimos nariais, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, pataisos įstaigoje jis vengia destruktyvių grupių, yra skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau yra pasiruošęs teisingam gyvenimui visuomenėje – lankęs įvairius kursus, neturintis galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl pritariama Komisijos sprendimui netaikyti N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarime nurodytas nuteistojo mąstymo problemas – nuteistasis galimai apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, kadangi pasiduoda aplinkinių įtakai, į tai, kad asmuo galimai iš dalies minimizuoja savo agresyvias reakcijas, kontrolės poreikį. Teismas, atkreipia dėmesį į tai, jog įvykdyti nusikaltimai yra susiję su kontroliuojančio, smurtinio elgesio pasireiškimu. Nuteistasis veikė organizuotoje grupėje, taigi, jo sąjungininkai nebuvo eiliniai bendrininkai, labai sunkus nusikaltimas buvo vykdomas planingai, viskam gerai pasiruošus bei sukoordinavus visų dalyvaujančiųjų veiksmus. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo ankstesnįjį teistumą, į tai, kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl pirmos jo padarytos nusikalstamos veikos, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepasimokė iš ankstesnės nusikalstamos veikos ir vėl nusikalto.

Nors skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į Komisijos argumentus, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos visos nuteistajam N. Š. palankios aplinkybės. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Apygardos teismas, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 6 d. įsakymo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatas) nuostatas, kuriose nurodoma, jog Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (6 straipsnis). Komisija sudaroma iš vietos savivaldybės vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo (kai svarstomas nepilnamečio nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos), asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, švietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitaciją pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių (7 straipsnis). Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Komisijos narius nebūtinai turi sudaryti visi Nuostatų 7 straipsnyje minimi asmenys. Apylinkės teismas taip pat teisingai nustatė, jog Policija nėra pavaldi Kalėjimų departamentui, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad Komisijos narių sudėtis yra neteisėta.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo N. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.