Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-676-375/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
e2YT-676-375/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12887-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
V. B.
Advokatai
Zita Ragauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-676-375/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12887-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,suinteresuotam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio sutuoktinio V. B. turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties liko nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji nupirko (privatizavo) būdama santuokoje su V. B., todėl jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių - D. B. ir V. B. nuosavybe. Pareiškėja yra dukra iš motinos pirmosios santuokos, antrojoje santuokoje mama pagimdė sūnų V. B.. Po motinos mirties tiek pareiškėja tiek suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimus Kauno 14-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Pradėjus tvarkyti su motinos turto paveldėjimu susijusius dokumentus paaiškėjo, jog ji po savo sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė bylos dėl jo turto paveldėjimo, nors faktiškai pradėjo valdyti sutuoktinio turtą iš karto po jo mirties, nes liko gyventi santuokos metu su sutuoktiniu įgytame bute, naudojosi visomis jo patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad po motinos mirties liko butas, mama būdama santuokoje šį butą privatizavo. Po sutuoktinio mirties motina nesusitvarkė dokumentų, tačiau ji liko gyventi tame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. l. 34). Teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtina visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su P. V., mirusiu (duomenys neskelbtini) Šioje santuokoje susilaukė dukters V. B.. (duomenys neskelbtini). D. B. susituokė su V. B., mirusiu (duomenys neskelbtini) Santuokoje susilaukė sūnaus V. B.. D. B. sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12), D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro duomenimis po D. B. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla yra užvesta. Pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė įstatyminiai įpėdiniai: V. B. ir V. B.. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenimis po palikėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimo priėmimo/atsisakymo faktų neregistruota (el. b. l. 22, 35–36). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis V. B. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, nėra. D. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytas 1992 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-205 pagrindu (el. b. l. 13–14). 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalies norma nustatė, jog civilinio kodekso trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to šioje byloje taikytina 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies norma, kur įtvirtinta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tokiu būdu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, laikytinas V. B. ir D. B. jungtine nuosavybe.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo norėdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio sutuoktinio V. B. turtą, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (CPK 445 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po sutuoktinio V. B. mirties faktiškai priėmė palikimą jo sutuoktinė D. B., patvirtina tai, kad visi kilnojamieji daiktai po jo mirties liko jo sutuoktinės žinioje, ji jais naudojosi, prižiūrėjo, toliau gyveno santuokoje įgytame būste, mokėjo komunalinius mokesčius už dujas, vandenį, elektrą ir kitas paslaugas (el. b. l. 15–20). Dėl teisinių žinių stokos D. B. po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, mokėjo mokesčius, laikė save paveldimo turto savininke, kadangi nekilnojamasis turtas, kurį sutuoktiniai buvo įgiję santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo registruotas tik D. B. vardu. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad D. B. priėmė palikimą po V. B. mirties, kadangi paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškime nurodytoms aplinkybėms ir su juo sutiko. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 6,10 Eur, iš pareiškėjos priteistinos valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išieškoti iš pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,10 Eur (šešių eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Irena Poderienė