Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-12 · Byla Nr. ATP-146-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
ATP-146-290/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08982-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-146-290/2016Proceso Nr. 4-69-3-08982-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu R. T. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 21 d., apie 7.20 val., Kaune, Panerių g. ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,52 promilės girtumas). Tokiais savo veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. už kurį ir buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Apeliaciniu skundu R. T. nesutinka su nutarimo dalimi, kurioje teigiama, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 str. 1 d. numatyta minimali. Jo nuomone, teismas nepagrįstai nutarė, kad tik paskyrus būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Prašo paliekant galioti skundžiamu nutarimu jam paskirtą piniginę baudą panaikinti nutarimą dalyje dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir taikant ATPK 30¹ str. 1 d. šios specialios teisės visai neatimti arba skundžiamą teismo nutarimą šioje dalyje pakeisti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad dėl sunkios turtinės padėties jam negalėjus pirmos instancijos teisme naudotis kvalifikuota teisine pagalba, dėl prastos sveikatos būklės, dėl nepakankamo teisinio išprusimo, jis nesugebėjo teismui nurodyti labai svarbių aplinkybių bei pateikti tai patvirtinančių oficialių dokumentų, įrodančių sunkią šeimos padėtį, kas galėjo lemti dar švelnesnės nuobaudos skyrimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sveikatos būklė yra sunki, kad jam nustatytas tik 45 proc. darbingumas, todėl privalo reguliariai vykti į gydymo įstaigas, o gydymas truks visą likusį gyvenimą. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis greičiausiai neteks ir darbo, o tai patvirtina iš darbovietės (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika. Dėl turimų išlaidų vaistams, pragyvenimui gaunamos neįgaliojo pašalpos nepakaks. Praradęs darbą, jis praras ir butą, kuriam įsigyti yra paėmęs 10 000 eurų vartojimo kreditą.

R. T. savo skunde nurodo, kad ne tik jo sveikatos būklė sunki, tačiau ir jo moters, su kuria kartu gyvena, kuria taip pat reikia rūpintis, vežioti į gydymo įstaigas. Skunde teigiama, kad jis rūpinasi ir garbaus amžiaus įvairiomis ligomis sergančiais tėvais, gyvenančiais Vilkaviškio rajone. Prie skundo pateikia ir duomenis apie motinos neįgalumą, ligas, kur nurodoma, kad dėl ligos moteris sunkiai vaikšto, kad jos judėjimas yra ribotas. R. T. teigimu, tėvas taip pat ligotas, dėl ko jis pats negali tinkamai pasirūpinti nei savimi, nei motina. Apeliantas pateikė brolio ir jo sutuoktinės neįgaliojo pažymėjimus, nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, kad jie serga cerebraliniu paralyžiumi, dėl riboto judėjimo, jis privalo rūpintis ir jais, jų vaiku. Visi šie asmenys, jo teigimu, dėl neįgalumo negali dirbti, gauna minimalias pašalpas, todėl jo finansinė pagalba jiems yra gyvybiškai būtina. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas vežioti artimuosius į įvairias gydymo ir reabilitacijos įstaigas, nes šeimoje daugiau nėra asmenų, galinčių tai padaryti.

Be to skunde nurodo, kad sužinojęs apie skirtą nuobaudą bandė ieškoti kito darbo, tačiau visose įstaigose jam buvo atsakyta, akcentuojant neįgalumą, gaunamas neįgaliojo pajamas (pašalpą) bei nurodoma, kad beveik visur būtina darbo sutarties sąlyga – vairuotojo pažymėjimas. Teigia bandęs ieškoti galimybės persikvalifikuoti ar įgyti kitą profesiją, tačiau nurodo, kad tai užtrunka nemažai laiko, reikalauja tam tikrų investicijų, kurių sau leisti šiuo metu jis negali. Prašo teismo atsižvelgti į visas skunde nurodytas aplinkybes, į sunkią jo šeimos padėtį ir pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, neatimti teisės vairuoti arba šią teisę atimti trumpesniam terminui nei ATPK 126 str. 1 d. numatytas minimalus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 nutarimo nekeisti, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. T. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir teisės vairuoti neatimti arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Kaip numato ATPK 126 str. 1 d., už šiame straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą (289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams), atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, todėl skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, atitinkantis 0,52 promiles. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina pažeidimo padarymo aplinkybes – R. T. policijos pareigūnų buvo sustabdytas anksti ryte, kaip pats teigia, alkoholio vartojo vakare ir pabudęs nesijautė neblaivus, kad jam nustatytas alkoholio kiekis tik nežymiai viršijo leistiną ribą, kad joks eismo įvykis sukeltas nebuvo, kad neteisėtais veiksmais jokia žala niekam padaryta taip pat nebuvo, vertina, kad paskutinį kartą administracine tvarka baustas net prieš 9 metus (2007 m. vasarį), atsižvelgia ir į R. T. ir jo artimųjų sveikatos būklę, jo darbo pobūdį – dirba vairuotoju, kas suponuoja išvadą, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai neteks ir darbo, į finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus.

Aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą R. T. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, remiantis apeliacinio skundo motyvais ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais skirtina mažesnė nuobauda nei minimali, numatyta straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą, taikyti R. T. atžvilgiu ATPK 30¹str. 1 d. ir už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis