Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sudavė kumščiu I. S. ne mažiau du kartus į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos abiejų akių junginėse, dešinės akiduobės dugno lūžį, tokiu būdu padarė I. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs nedaug alaus. Sudavė porą kartų kumščiu į veidą I. S. ir pabėgo. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų smurtavęs. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, jis buvo piktas. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio konfliktas tarp jo ir I. S. Labai atsiprašo I. S., kad taip padarė. Po konflikto išsikraustė iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas I. S. Nuo 2022 m. spalio mėn. vykdo individualią veiklą, iki to laiko niekur nedirbo. Iš individualios veiklos per mėnesį gauna apie 1 000 Eur. Dėl saikingo alkoholio vartojimo problemų neturi. Po šio konflikto padarė išvadą, kad reikia mažiau gerti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. S. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 17 val. S. grįžo namo, persirengė ir išėjo pas draugus. Apie 01.00-02.00 val. grįžo namo su draugais. S. su draugais stovėjo buto koridoriuje, o jis nuėjo į virtuvę. Tuo metu iš kambario išėjo I., kuris buvo išgėręs ir iš karto pradėjo klausti draugų kas jie tokie, ko čia nori, nors I. draugą ir pažįsta, jie vaikystės draugai. Jis pradėjo ant I. rėkti ir po poros minučių į butą užėjo policija, kas iškvietė jis nežino. Draugas pareigūnams paaiškino, jie visi apsiramino ir pareigūnai išėjo. Jie visi keturi nuėjo į virtuvę, o I. į savo kambarį. Sėdėjo ir bendravo, bet tikrai negėrė. Kaip ten tiksliai buvo negali pasakyti, nes jam buvo stresas, bet I. S. nusivedė į savo kambarį, uždarė kambario duris. Jis supykęs norėjo S. išvesti iš I. kambario, bet negalėjo atidaryti durų, buvo užrakintos. Labai supyko, nulaužė kambario durų rankeną, išdaužė apačioje nedidelį stiklą (durų), užėjo į kambarį ir I. vieną kartą kumščiu trenkė į nosį. I. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis iš karto išėjo iš buto, kur nuėjo, nežino. Atvažiavo tėvai, jį ir S. nuvežė į sodą. I. daugiau nematė. Kai I. negeria, tai net iš savo kambario neišeina, o kai geria, tai po visą butą vaikšto, ieško kabliukų, su juo gyventi neįmanoma. Šiuo metu jis su drauge gyvena kitur, tėvai gyvena sode, nes I. pasakė, kad bute niekas būti negali. Kiek jis žino I. į TME nuėjęs nebuvo, jokios operacijos jam nedarė (1 t., b. l. 121-124). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., kai atėjo pas dėdę į kambarį, kur buvo draugė S., tai iš to pykčio jam kumščiu galimai du kartus trenkė į veidą. Dėdė iš karto išbėgo iš buto į laiptinę, kur dingo, nežino. Dėl savo poelgio labai gailisi, Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino, norėtų su dėde susitaikyti, nes ankščiau jis siūlė (1 t., b. l. 129-131).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 20-21 val. nuėjo miegoti, namuose tuo metu buvo S. ir kartu su ja buvo J. 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 04.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), į kambarį atėjo S., ji buvo išsigandusi, pasakė, kad J. labai agresyvus ir tam, kad išvengti konflikto atėjo pas jį, tuo metu jis uždarė duris ir jas laikė. J., kuris stovėjo už durų, ranka nulaužė rankeną, ir išdaužė stiklą. Dėl durų pretenzijų neturi, jam žala dėl durų nepadaryta, susiremontuos pats. J. nepavykus užeiti į kambarį, jis ėjo į virtuvę, ir į kambarį pateko pro balkoną, balkono durys nerakinamos. Tuo metu jam užėjus į kambarį, jis sėdėjo ant lovos, netrukus jis trenkė, ir po to sekė serija smūgių, jų buvo nedaugiau 20, bet nemažiau kaip 10, po kažkurio smūgio jis prarado sąmonę. Viso to metu, kambaryje buvo S., ji turėjo matyti, kaip jį užpuolė J. Po visko nuėjo į greitosios pagalbos punktą Šeškinės g., iš kur jį nuvežė į Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatė dešinės akiduobės lateralinės bei medialinės sienelių lūžius dugno srityje (1 t., b. l. 42-45). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis I. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. po pietų, (duomenys neskelbtini), grįžo su draugu, iki tol sodyboje šventė jo gimtadienį. Kai dar buvo draugas, namo parėjo J., kuris buvo taip pat išgėręs. J. su drauge gyvena kitame kambaryje. Kai draugas išėjo, jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Apie 01 val. J. su S. ir dar dviem draugais grįžo namo. Iš karto išgirdo triukšmą. Tada jis atsikėlė, atidarė savo kambario duris ir pamatė, kad netoli durų stovi S. ir verkia. Jai pasakė, kad užeitų į jo kambarį. S. užėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos, o jis uždarė kambario duris. Bandė S. nuraminti, sakė, kad ramintųsi. Po to į kambarį užėjo A. su J., jie visi pabendravo, S. apsiramino. A. su J. išėjus, S. liko kambaryje. Po kiek laiko J. norėjo užeiti į kambarį, bet jis laikė duris, bijojo dėl S. J. su koja išdaužė kambario durų stiklą ir norėjo užeiti, nepavykus per virtuvės langą išėjo į balkoną ir užėjo į kambarį. J. staigiai kumščiu jam trenkė į akį, po to antrą kartą, smūgiai buvo į vieną akį, o po to į kitą, tada jis rankomis uždengė veidą, kai J. dar smūgiavo pataikydamas į rankas. Kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali. Jis nieko nematė, nes aptemo akyse ir iš savo kambario išėjo į laiptinę. Nusileido žemyn, kieme sutiko A. su J. Jie jį apžiūrėjo, sakė, kad veidas sumuštas, kruvinas. Nuėjo į Šeškinės greitąją pagalbą ir iš ten jį išvežė į Santariškes, kur buvo suteikta pirmoji pagalba. Dėl išdaužto kambario stiklo jis J. jokių pretenzijų neturi, o dėl sumušimo sutinka su J. susitaikyti, jokio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad tris metus gyvena pas J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.00 val. grįžo namo. I. buvo savo kambaryje, per stiklą matėsi, kad sėdi galvą nuleidęs, tai suprato, kad girtas. 18 d. buvo I. gimtadienis, tai jis vis šventė. Po to ji su J. išėjo pas draugus. Namo grįžo apie 02.00 val. kartu su draugais. Tik užėjus į butą, pamatė, kad pas I. kambaryje užsidegė šviesa. Tuo metu atsidarė I. kambario durys ir jis pradėjo klausinėti kas atėjo, I. prašė išgerti, o ji pasakė, kiek galima, nuo 18 d. geriat. Tarp I. ir J. įvyko žodinis konfliktas koridoriuje ir po to jie nuėjo į virtuvę, o I. į savo kambarį. Po 10 min. išgirdo skambutį į buto duris. Nustebo, pamanė, kad kaimynai, bet buvo pareigūnai. Bandė suprasti kas iškvietė policiją ir tuo metu išėjo I. ir sakė, kad jie garsiai šnekėjo ir dėl to iškvietė. I. ją pakvietė į savo kambarį pašnekėti, o draugai J. pakvietė į virtuvę. Jai tik užėjus I. iš karto užrakino kambario duris. Prašė atrakinti, J. irgi prašė, kad I. atidarytų duris, bet jis nereagavo, tada J. stipriau patraukė už rankenos ir užėjo į kambarį, kilo žodinis konfliktas, susistumdė ir J. su kumščiu trenkė dėdei į veidą. I. atsisėdo ant lovos nuo smūgio, ji paėmė J. ir nutempė į jų kambarį. Išbėgo laukan, paskambino J. tėvams ir pasakė, kad važiuoja namo, suprato, kad I. visiems paskambino ir pranešė kas įvyko (1 t., b. l. 87-90, 91-93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. vakare buvo su J. ir jo drauge S. Stengėsi netriukšmauti, bet pasigirdo skambutis, atvyko policija. Jie pasiaiškino ir pareigūnai išvyko. Nuėjo į virtuvę ir atėjo dėdė. Nepamena kaip ten tiksliai buvo, bet jis reiškė priekaištus dėl iškviestos policijos. Dėdė buvo išgėręs ir paprašė, kad jam J. įpiltu. J. gražiai paprašė dėdės eiti į savo kambarį. Matėsi, kad dėdė supyko. S. nuėjo iš paskos, matyt norėjo jį nuraminti. Išeidama S. uždarė virtuvės duris. Tada po poros minučių pas dėdę į kambarį nuėjo J. ir taip pat uždarė virtuvės duris, bet girdėjosi iš dėdės kambario triukšmas. Labai greitai išgirdo stiklo dužius ir durų trenksmą. Išėjo į koridorių, buvo daug stiklo šukių, ant grindų kraujo dėmės. Iš karto su žmona išėjo (1 t., b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas A. S. (1 t., b. l. 103-106).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nepaimta, nerasta (1 t., b. l. 9-28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 6 BODY vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_0821_050505_005“, matosi, kad prie laiptinės stovi pareigūnai, atrakina laiptinės duris ir kyla į 4-tą aukštą. Prieina prie durų, paskambina ir pareigūnas su telefonu nufotografuoja grindis, nes prie buto durų ant grindų matosi kraujo dėmės. 2022 m. rugpjūčio 21 d. 05:05:43 val. J. atidaro buto duris, kuris sako, kad jau miegojo. Pareigūnai užeina į butą ir klausia kieno kraujas laiptinėje. J. sako, kad gali būti jo. Pareigūnas sako per visą laiptinę. J. sako, kad vakar buvo krikšto tėvo gimtadienis, prisigėrė ir buvo cirkų. Pareigūnas klausia, susimušėt. J. sako, kad ne. Pareigūnas – tai iš kur kraujas. J. sako, tai gal jisai susimušė, ne gal per stiklą, nieko blogo nedarėm. Atidarius vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_0821_060043_007“, matosi, kaip pareigūnai eina koridoriumi ligoninėje, priekį eina gydytoja, prieina prie vyriškio, kuris sėdėdamas miega ir ranka jį parodo. Pareigūnai bando vyrą pažadinti. Klausia ar daug gėrė. Vyras sako, kad vakar buvo gimtadienis, užvakar šventė, po to grįžo namo. Atėjo sūnėnas ir pradėjo aiškintis savo santykius su savo mylimąja. Pareigūnas klausia ar čia pats susižalojo. Aš pabandžiau visą šitą sustabdyti ir gavau. Pareigūnas klausia kur gavo į akį, vyras sako į dešinę pusę. Pareigūnas su žibintuvėliu apžiūri nukentėjusiojo veidą ir sako, kad gerai gavo. Klausia iš kur kraujo tiek buvo. Vyras sako, kad iš nosies, akies. Pareigūnas klausia kiek kartų trenkė. Nukentėjęs klausia ar pareigūnas juokauja. Po to nukentėjęs sako, kad pusantro tūkstančio kartų. Pareigūnas klausia su kumščiu ar delnu. Vyras sako, kad su kumščiu (1 t., b. l. 107-109).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas BPC garso įrašas (1 t., b. l. 110-115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3182/2022(01) I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos abiejų akių junginėse, dešinės akiduobės dugno lūžis. Sužalojimai, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL SK 2022 m. rugpjūčio 21 d. 5.08 val. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės akiduobės dugno lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiu. I. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad I. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus nustatytus sužalojimų lokalizacijas, jie padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus, į abiejų akių sritis (1 t., b. l. 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs ir alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Sudavė porą kartų kumščiu į veidą I. S. ir pabėgo. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo I. S., liudytojų S. L., A. S., J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. S. 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sudavė kumščiu I. S. ne mažiau du kartus į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos abiejų akių junginėse, dešinės akiduobės dugno lūžį, tokiu būdu padarė I. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam I. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskirtina prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis J. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis I. S. teisiamojo posėdžio metu atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, sutinka, kad J. S. atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta. Be to, nukentėjusysis I. S. civilinio ieškinio nepareiškė. Teismas nustatė, kad J. S. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (1 t. b. l. 132) bei I. S. advokato išlaidas (2 t., b. l. 10). Kaltinamasis J. S. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 147-148), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145-146), vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 143-144), duomenų apie kaltinamojo J. S. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Teismas, siekdamas, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei atsižvelgdamas į tai, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui jokia bausmė neskiriama, teistumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės nekyla, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendžia, jog tikslinga skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks J. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir būtinas siekiant atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui. Nors gynėja prašė skirti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas pažymi, kad toks prašymas yra nepagrįstas, nes minimalus šios įmokos dydis yra būtent 10 MGL (500 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis). Dar labiau sumažinti skiriamos įmokos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 135,43 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 79-80). Byloje yra pateiktas kvitas, iš kurio matyti, kad minėta žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta (1 t., b. l. 132), civilinis ieškovas atsisakė civilinio ieškinio, todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 135,43 Eur priteisimo iš kaltinamojo nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 133-136). Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, saugoma prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju I. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.