Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Agderio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis, kuriuo T. G. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 162 pirmą skirsnį (trečio skirsnio pirmojo punkto, penktojo skirsnio pažeidimą, § 60 a ir § 62 pirmąjį skirsnį). Suderinus bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai 10 (dešimt) dienų.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) T. G. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu jis skatintas trylika kartų, drausminių nuobaudų neturi nuo 2022 metų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis geba analizuoti savo elgesio pasekmes, stengiasi rinktis problemų sprendimus, išsako konkrečius ateities planus, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų, jam periodiškai skiriamos paskatinimo priemonės suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, o jo elgesio pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi Komisijos Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad nors egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas, tačiau sprendė, kad tai nėra absoliutus pagrindas teismui priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Taip pat nutartyje pažymėta, kad nuteistąjį pozityviai apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog T. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis bausmės atlikimo metu, o socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais ir darbo vietos turėjimas egzistavo ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nuo teisei priešingų veiksmų nesulaikė. Nuteistajam nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti, tačiau toks jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis stebimas trumpą laiko tarpą ir nors matyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau tai dar nėra laikytina akivaizdžia elgesio pataisa. Vertinta ir tai, kad nuteistojo elgesyje dominuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie dar nėra esmingai koreguojami. Be to, apylinkės teismas visų šių aplinkybių kontekste įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, spręsdamas, kad ji vis dar yra pakankamai ženkli.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties, Komisijos Nutarimo ir teismui pateiktos asmens bylos medžiagos turiniu bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. G. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo metu egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau kartu pažymėjo ir tai, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nors lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, t. y. kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.

10. Skunde nuteistasis iš esmės teigia, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems duomenims ir juos įvertino formaliai, atsižvelgė tik į likusios neatliktos bausmes dalį bei nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo įvertintos visos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, susijusios ne tik su likusia neatlikta bausmės dalimi ir nusikaltimų sunkumu. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis.

11. Taip pat apeliantas akcentavo, kad jam pagal OASys vertinimo metodiką buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl jo įsitikinimu, tai yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik aukštesnės instancijos teismas su šiais nuteistojo skunde nurodytais argumentais sutikti negali. Pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, kad žema pakartotinio elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta tik 2024 m. spalio 10 d. atlikto vertinimo metu, todėl šis trumpas laikotarpis kol kas nėra pakankamas daryti išvadą, kad nuteistasis būdamas laisvėje jau gebės savarankiškai siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir nenusikalsti. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka arba jo elgesys drausminėje komisijoje buvo svarstytas septyniolika kartų, tuo tarpu paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas dar 2022 metais, kas leidžia daryti išvadą, jog T. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturiolika kartų, tačiau įvertinus pažeidimų ir paskatinimų santykį matyti, kad sprendimo priėmimui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikia ilgesnio laiko tarpo siekiant neabejotinai nuspręsti, jog T. G. pozityvus elgesio pokytis yra nuoseklus ir stabilus. Šiame kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl būtinos dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcijos, kurie, priėmus skubotą sprendimą jau dabar taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.7. punkto matyti, kad nuteistajam tikslinga dėti maksimalias pastangas siekiant atsiriboti nuo destruktyvios aplinkos, kuri galėtų paskatinti jį grįžti prie turėtos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, iš 4.9. punkto matyti, jog tikslinga dėti kryptingas pastangas siekiant įgauti tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, vertinant tai, kad jis susikoncentruodavo tik į galinčias kilti teigiamas jo elgesio pasekmes, tačiau ignoruodavo neigiamas.

12. Nesutiktina ir su apelianto skundo teiginiais, kad apylinkės teismas itin sureikšmino jo nusikalstamą praeitį ir padarytų nusikaltimų sunkumą. Vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę ir analizuojant nuteistojo asmenybę, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu ją apibūdinančias duomenimis, nes eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Kartu svarbios ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nes kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados 4.2., 4.4. punktų, nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nesusidūrė su dideliais sunkumais lėšų tvarkymo ar gyvenimo sąlygų kontekste, tačiau lygiuodamasis į jo aplinkoje ne itin tinkamą gyvenimo būdą palaikančius asmenis, siekdamas greitai ir lengvai praturtėti, jis pasirinko narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo kelią. Juolab, Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte pažymėta, kad T. G. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo gan aktyvus – jis kartu su kitais asmenimis trečiajam asmeniui davė užduotį padėti pardavinėti narkotikus, buvo organizuotos nusikalstamos grupuotės grandis, kas leido daryti išvadą, jog jis nebuvo veikiamas stipresnių už save asmenų, tačiau savo elgesiu į nusikalstamos veikos darymą pats įtraukė kitą asmenį. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis buvo linkęs elgtis pavojingai ir rizikingai, kas sudarė pagrindą nustatyti ir dar vieną dinaminį kriminogeninį veiksnį.

13. Skunde pabrėžiama ir tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino jo tamprių socialinių ryšių su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė socialinio tyrimo išvadoje nelaikyta apsauginiu veiksniu. Be to, nepaneigiant nuteistojo tamprių ryšių su artimaisiais bei kitų skunde įvardijamų aplinkybių, susijusių su nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimu, teigiama nuostata į darbą, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik pažymėtina, jog šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais bei darbovietės turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje T. G. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai 10 (dešimt) dienų. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį T. G. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.