Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. V. , a.k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini). 9 kl. mokinė, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 181 str. 1 d., padarymu;

A. L. , a.k.(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kupiškio r. sav., vedęs, niekur nedirbantis, teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d., padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2012 m. spalio 21 d. apie 18 val., viešoje vietoje – Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) globos namų bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, siekdama priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodama kaip pretekstą savo veiksmams formalią ir mažareikšmę dingstį, plūdo ir koneveikė necenzūriniais žodžiais nepilnametę K. B. , gim. 1997-01-31, o vėliau pradėjo rankos plaštaka bei kumščiu mušti per veidą, į pilvą, dėl ko nuo smūgių nukentėjusiajai suklupus ant žemės, pradėjo spardyti kojomis ir taip rankomis ir kojomis suduodama į įvairias kūno dalis nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 15, dėl ko tokiais įžūliais veiksmais nukentėjusiajai K. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų rimtį ir tvarką.

A. L. laikotarpiu tarp 2012 m. spalio 20 d. 18 val. ir 2012 m. spalio 21 d. 1 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad N. A. , gim. (duomenys neskelbtini),, K. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K. , gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės, tai yra neturinčios 18 m., ir gyvenančios (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, ketindamas su jomis praleisti laiką, parūpino alkoholinio gėrimo - sidro, sudarydamas joms draugiją ir vaišindamas tyčia siūlė gerti svaiginamuosius alkoholinius gėrimus - sidrą, dėl ko N. A. , K. B. , ir K. K. nuo išgerto alkoholio apsvaigo, tai yra tokiais savo veiksmais jas nugirdė.

Kaltinamoji I. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog vaikų globos namų kambaryje K. B. keikė ir smurtavo prieš ją dėl šios, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, netinkamo elgesio, siekdama paauklėti, kad K. B. laikytųsi vaikų globos namų nustatytų taisyklių. K. B. sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, smūgiavo tiek kojomis, tiek rankomis. Tuo metu kambarį buvo užrakinusios ir stengėsi smurtauti kuo tyliau, kad niekas neišgirstų. Dėl to, ką padarė, gailisi.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę dėl nugirdymo iš esmės pripažino, paaiškinęs, jog žinojo, kad pas jį į namus atėjusios K. B. , N. A. ir K. K. yra nepilnametės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, taip pat pripažįsta šias nepilnametes pavaišinęs namuose buvusiu alkoholiniu gėrimu – sidru, su jomis gėrė ir pats, dėl ko viena iš jų, N. A. , pasijuto blogai ir ją supykino. Neneigia, jog N. A. supykinti galėjo ir dėl suvartoto alkoholio. Nurodo, jog išgėrė beveik du butelius sidro po 1,5 litro talpos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodoma šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Viešosios tvarkos pažeidimas.

Nukentėjusioji K. B. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, jog ją, kartu su policija grįžusią iš R. D. į vaikų globos namus, jų kambaryje, sumušė I. V. . I. V. mušdama klausė, ką ji veikė pas R. D. , ar ji su juo mylėjosi. Mušant jautė skausmą, po mušimo buvo ištinusi lūpa, paakiai. Viso sudavė apie 40-50 smūgių. Suprato, jog yra mušama už tai, kad buvo su svetimais žmonėmis. (T. 1, b.l. 30-31).

Liudytoja N. A. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, jog jai ir K. B. grįžus į vaikų globos namus, kambaryje sumušė I. V. ir M. P. . M. P. mušė ją, N. A. , I. V. mušė K. B. . Matė, kaip I. V. spyrė K. B. iš kojos, kumščiu trenkė į veidą. Buvo mušamos už tai, jog tą naktį nakvojo A. L. namuose, o ne vaikų globos namuose. (T. 1, b.l. 50-51).

Liudytoja M. P. , ikiteisminio tyrimo metu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. numatytais pagrindais, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, jog kartu su I. V. sumušė savo kambario drauges K. B. ir N. A. už tai, jog šios neklauso auklėtojų, dažnai išeina iš globos namų. Matė, jog I. V. K. B. spyrė iš kojos, ranka trenkė į veidą. (T. 1, b.l. 63-64)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 12-16) matyti, jog apžiūrėta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų patalpose viename koridoriuje yra kambarys Nr. 5 ir kambarys Nr. 6, ant kambario Nr. 5 durų nurodytos M. P. , I. V. , G. A. , N. A. pavardės, ant kambario Nr. 5 durų nurodytos K. B. , V. B. , G. L. , V. L. , G. V. pavardės, kambariuose stovi paklotos lovos, kiti baldai, kambariai yra bendrabučio tipo, iš jų yra išėjimas į tą patį koridorių. Iš specialisto išvados (T. 1, b.l. 43) matyti, jog 2012-11-08 apžiūrėjus K. B. jai nustatytas randas apatinės lūpos gleivinėje, po buvusios muštinės žaizdos, sužalojimas galėjo būti padarytas 2012-10-21, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais, specialisto išvada neginčytinai įrodyta, kad I. V. , būdama viešoje vietoje – vaikų globos namų kambaryje, kur kiekvienu metu galėjo užeiti vaikų globos namų gyventojai, įstaigos darbuotojai, norėdama pažeminti nukentėjusiąją dėl menkavertės dingsties vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 15 smūgių į įvairias vietas, padarydama K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo šiais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtiniais veiksmais prieš K. B. , necenzūriniais žodžiais demonstravo nepagarbą visuomenei ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, todėl I. V. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai I. V. atsižvelgiama į pavojingumo laipsnį, pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nukreiptas į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, padarymo motyvus (chuliganiški), sukeltas pasekmes (suduota daugiau nei 15 smūgių, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: nusikaltimą padarė būdama nepilnamete, mokosi, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių, ji yra neteista (T. 1, b.l. 164), nebausta administracine tvarka (T. 1, b.l. 165). I. V. vaikų globos namų administracijos (T. 1, b.l. 168-169) ir mokymosi įstaigos (T. 1, b.l. 170) charakterizuojama neigiamai, I. V. du kartus - 2011 m. lapkričio 14 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (T. 1, b.l. 174) bei 2012 m. sausio 17 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (T. 1, b.l. 176) buvo skirta minimali priežiūros priemonė atitinkamai trims ir šešiems mėnesiams (ji įpareigota mokytis, lankyti mokyklą, tinkamai elgtis, nustatytu laiku būti namuose), tačiau jos elgesys po šios priežiūros priemonių ženkliai nepakito, ji ignoruoja jai skiriamą psichologo pagalbą, vaikų globos namuose elgiasi netinkamai. Vaikų globos namų administracija nurodė, jog I. V. savinasi kitų vaikų daiktus, kosmetiką, laikydama tai savaime suprantamu elgesiu, nuolat pažeidinėja vaikų globos namų vidaus tvarką, rūko, reikalauja iš vaikų pinigų, stengiasi nuolat įbauginti vaikus, kad jie dėl jos elgesio nesiskųstų. Nurodo, jog I. V. su personalu, jei netenkinami jos reikalavimai, dažnai vartoja keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius. I. V. buvo ne kartą konsultuota gydytojo psichiatro, gulėjo ligoninės stacionare, jai paskirtas medikamentinis gydymas, bet vaistų ji negėrė, vartojo alkoholį. Visos tos aplinkybės charakterizuoja kaltinamąją neigiamai, ir teismui nėra pagrindo manyti, jog I. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiksmų, tuo pačiu nėra pagrindo atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais, kaip to prašo kaltinamosios gynėjas. Tuo labiau, jog ir byloje dalyvaujantis vaikų globos namų direktorius P. R. , kuris yra nukentėjusiosios K. B. ir kaltinamosios I. V. atstovas pagal įstatymą, parodė, jog tik per paskutinį pusantro mėnesio laikotarpį kaltinamosios elgesys šiek tiek yra pakitęs į gerą, tačiau mano, jog tai yra susiję labiau su bylos nagrinėjimu teisme, nei savo elgesio įvertinimu ir daromais pokyčiais. Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga I. V. skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą viešųjų darbų bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose.

Nukentėjusioji K. B. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad su K. K. , N. A. pas A. L. namuose gėrė sidrą, rūkė. Begeriant N. A. buvo pasidarę bloga, ji vėmė, todėl nusprendė likti visos nakvoti.

Liudytoja K. K. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad kartu su K. B. , N. A. buvo pas A. L. namuose, žiūrėjo filmą. N. A. paprašius nupirkti sidro, A. L. nupirko. Sidrą gėrė visi. Begeriant N. A. pasidarė bloga, ją pykino. Ji nuvedė N. A. į vonią apsiprausti, po to grįžo toliau žiūrėti filmo. Ji pati išgėrė 6-7 stiklinaites sidro, jai buvo bloga, jautėsi apgirtusi. Išgerti siūlė A. L. , tai darė gražiuoju. (T. 1, b. l., 59-60).

Liudytoja N. A. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad su K. B. ir K. K. buvo nuėjusios pas A. L. , A. L. pavaišino sidru, kurio turėjo du butelius. Ji išgėrė 4 pilnas sidro stiklines, ją išgėrus supykino, buvo negera. Parodė, jog gerti siūlė ir pats A. L. . (T. 1, b.l. 50-51).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais. Nors apie apklausas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. nebuvo informuojamas (prokuroras nurodė, jog tuo metu jis dar neturėjo įtariamojo statuso), tai nėra laikytina esminiu kaltinamojo teisių suvaržymu, kadangi teisiamajame posėdyje kaltinamajam A. L. pasiūlius į apklausą kviesti nepilnametes, kad būtų patikrinami jų parodymai kaltinamojo akivaizdoje ir jam būtų suteikta galimybė užduoti klausimus, kaltinamasis A. L. atsisakė šios teisės. Todėl teismas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų liudytojų parodymus laiko įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. L. , žinodamas, jog K. K. , K. B. ir N. A. yra nepilnametės, pavaišino jas alkoholiniu gėrimu – sidru, skatino jas gerti, taip jas nugirdydamas, todėl jo veika pagal BK 161 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Tai, kad alkoholinis gėrimas, kurį A. L. perdavė nepilnametėms vartoti ir pats su jomis gėrė, buvo jo, neneigė ir pats kaltinamasis, tai, kad jis siūlė nepilnametėms gerti, jos dėl išgerto kiekio buvo apsvaigusios ir bent vieną iš jų, N. A. , buvo supykinę, paliudijo ikiteisminiame tyrime apklaustos nepilnametės, neneigia kaltinamasis, tą aplinkybę, jog nepilnametės galėjo būti apsvaigusios, patvirtina ir tas faktas, jog buvo išgerti beveik du buteliai po 1,5 litro talpos sidro. Konstatuojama, jog kaltinamasis A. L. , perduodamas alkoholinius gėrimus nepilnametėms ir skatindamas jas gerti, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė galimas to pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Todėl teismas pripažįsta, jog kaltinamojo veiksmuose yra šio baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pripažįsta, jog esminių faktinių aplinkybių pripažinimas (sidro perdavimas vartoti, vartojimas kartu su nepilnametėmis, fakto, jog dėl išgerto alkoholio viena nepilnametė apsinuodijo), gailėjimasis dėl padarytos veikos, yra pagrindas A. L. prisipažinimą laikyti lengvinančia aplinkybe nežiūrint į tai, jog jis teigia, kad pripažįsta iš dalies. Tų aplinkybių neigimas (alkoholio nupirkimas neigimas nurodant, kad jo turėjo, intensyvaus skatinimo neigimas ar kita) neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui, jeigu nustatomos pagrindiniai veikos požymiai (alkoholio perdavimas, siūlymas gerti, pasekmės).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. L. už padarytą nusikalstamą veiką atsižvelgiama į veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), nukreiptas į vaikų sveikatą, jų saugumą, alkoholiu buvo girdomos trys 14-16 m. amžiaus nepilnametės. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra vyresnio amžiaus, anksčiau teismo neteistas (T. 2, b.l. 5), administracine tvarka nebaustas (T. 2, b.l. 6), nedirbantis, nuo 2011-06-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (T. 2, b.l. 1-2), seniūnija apie šį asmenį charakterizuojančių duomenų neturi (T. 1, b.l. 8). Pats kaltinamasis teigia, jog pragyvena iš santaupų, uždirbtų Ispanijoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už BK 161 str. 2 d. numatytos veikos padarymą skirti baudą, baudos dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo.

Kaltinamoji I. V. buvo kaltinama tuo, jog ji po 2012 m. spalio 21 d., nepilnametės K. B. sumušimo praėjus savaitei, tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo, užmaskuotai, rašydama telefonu trumpąsias žinutes nepilnametės K. B. vardu A. L. ir prašydama duoti pinigų ir cigarečių, savo naudai atvirai vertė nukentėjusiąją K. B. bet kuriomis sąlygomis, įskaitant ir lytinių santykių teikimą, iš A. L. gauti rūkalų ir pinigų, ne mažiau 100 Lt, priešingu atveju, negavus ir jai neperdavus reikalaujamų vertybių, grasino ją sumušti, taip 2012 m. spalio 27 d., jai su N. A. palydėjus K. B. iki A. L. namų, K. B. iš A. L. gavus cigarečių ir perdavus jai 1 pakelį cigarečių, tęsdama toliau savo nusikalstamą veiką, tokiu pačiu būdu prievartavo K. B. perduoti turtą 2012 m. spalio 28 d. ir 2012 m. spalio 29 d. ir taip iš K. B. dar gavo 3 Lt ir 10 cigarečių, ir tokiu būdu užvaldė iš K. B. 3 Lt, 1 pakelį ir 10 cigarečių, bei papildomai siekė užvaldyti 100 Lt, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

Kaltinamoji I. V. , apklausta teisiamajame posėdyje, dėl pareikšto kaltinimo parodė, jog visos trys, ji, N. A. ir K. B. , sugalvojo iš A. L. gauti cigarečių. Kad galima iš A. L. gauti cigarečių, pasiūlė pati K. B. , ji ir N. A. su tuo sutiko. Trumpąsias žinutes A. L. iš savo telefono rašė ji, I. V. , rašė K. B. vardu, kadangi ši pažinojo A. L. . Pas A. L. eidavo K. B. , ji ir N. A. – laukdavo lauke, netoli A. L. namų. Pirmą dieną grįžusi iš A. L. K. B. atsinešė du pakelius cigarečių, vieną davė jai. Tą dieną jos K. B. laukė apie 10 minučių. Kitą dieną K. B. vėl pasiūlė eiti pas A. L. , sakė, gal duos pinigų, ji ir N. A. K. B. vėl palydėjo iki A. L. namų bei laukė apie pusantros valandos, kol ši grįš. Tačiau grįžusi K. B. pasakė, kad gavo tik vieną pakelį cigarečių. Ji pasipiktino ir K. B. pasakė neapgaudinėti, tačiau K. B. toliau tvirtino, kad gavo tik 1 pakelį cigarečių, tačiau nurodė, kad kitą dieną A. L. nupirks jai telefoną. Netikėdama K. B. žodžiais pareikalavo duoti pinigus, kuriuo gavo iš A. L. , nes kitaip gaus į galvą, tikrino K. B. kišenes. Grasino K. B. , tikrino jos kišenes dėl to, kad manė, jog K. B. meluoja. Viso iš K. B. gavo 3 litus, 1 pakelį ir 10 cigarečių, taip pat neneigė, kad iš K. B. reikalavo, jog ši iš A. L. parneštų 100 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta K. B. parodė, jog pas A. L. ėjo tris dienas, turėjo iš jo gauti pinigų ir cigarečių. Nurodė, jog eidavo pas A. L. verčiama I. V. , kuri jos vardu A. L. rašydavo SMS žinutes. Tam, kad gautų pinigų, I. V. siūlė K. B. pasimylėti su A. L. . Viso pas A. L. buvo nuėjusi tris kartus. Pirmą dieną ėjo visos trys – ji, I. V. ir N. A. . Gautus pinigus turėjo parnešti I. V. . 2012 m. spalio 27 d. ji nuėjo pas A. L. , o N. A. ir I. V. pasiliko laukti lauke. A. L. jai tą kartą davė 20 Lt, 2 pakelius cigarečių. Jis taip pat jai siūlė pasimylėti, tačiau ji atsisakė, pažadėjo ateiti kitą dieną. A. L. už tai pažadėjo nupirkti telefoną. Išėjus iš A. L. , I. V. klausė, ar negavo pinigų. Atsakius neigiamai, I. V. ją apkraustė, bet pinigų nerado. I. V. davė vieną pakelį cigarečių, kitą pakelį ir pinigus pasiliko sau. Kitą dieną I. V. vėl jai pasakė, kad ji turės eiti pas A. L. . Eiti nenorėjo, bet ėjo kartu su I. V. ir N. A. . Pas A. L. ėjo viena, I. V. ir N. A. pasiliko lauke. Pakalbėjus su A. L. , šis jai davė 8 Lt, vieną pakelį cigarečių. Jai išėjus iš A. L. , I. V. vėl klausė, ar negavo pinigų. Ji I. V. padavė 3 Lt, 10 cigarečių, kitus pinigus ir cigaretes pasiliko sau. Kitą dieną I. V. vėl liepė eiti pas A. L. ir gauti 100 Lt, I. V. sakė, jei ji neparneš pinigų - nebegyvens. Su N. A. išėjo pas A. L. , tačiau jo nerado. Bijojo grįžti, todėl tą naktį nakvojo pas savo močiutę O. B. , o kitą dieną grįžus į globos namus, I. V. ant jos šaukė, tačiau nemušė. Teigia, jog jokio susitarimo dėl ėjimo pas A. L. tarp jų nebuvo, pas A. L. eidavo verčiama I. V. . Pati I. V. eidavo tam, kad įsitikintų, jog ji gaus iš A. L. cigarečių, pinigų. Mano, jog jeigu būtų atsisakiusi eiti, būtų vėl I. V. sumušta. (T. 1, b.l. 30-32).

Liudytoja N. A. , apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog matė, kaip I. V. rašė žinutes A. L. K. B. vardu, klausė, ar nenori susitikti, ar turi pinigų. Taip pat matė, jog A. L. rašė, kad „turi pinigų“. I. V. parašius, ar galėtų duoti 100 Lt, šis atrašė „o kas už tai“, į ką I. V. K. B. vardu parašė, kad „duos meilės“. Susitarė susitikti tą pačią dieną vakare. I. V. pasakė K. B. , kad jai reikės nueiti pas Albiną ir gauti 100 Lt. Pagrasino, jog jei neis, jai bus blogai. K. B. sutiko nueiti. Ėjo ji, I. V. ir K. B. . K. B. pas A. L. prabuvo apie 20 minučių, grįžusi pasakė, jog gavo cigarečių, 1 pakelį atidavė I. V. . Apie tai, kad gavo iš A. L. dar ir 20 Lt, pasakė jai vėliau, kai I. V. negirdėjo. Grįžusi K. B. taip pat pasakė, kad su A. L. pasimylės, kada norės. Kitą dieną trise vėl ėjo pas A. L. , K. B. nuėjo į vidų, o ji ir I. V. vėl pasiliko lauke. K. B. grįžusi kažkur po pusvalandžio I. V. davė 3 litus ir cigarečių. Kadangi I. V. reikalavo iš A. L. gauti 100 litų, kitą dieną ji ir K. B. vėl ėjo pas A. L. , tačiau jo nerado. Kadangi dėl to, jog negavo 100 litų, K. B. bijojo grįžti į globos namus, nuėjo nakvoti pas močiutę. Kitą dieną, K. B. grįžus į globos namus ir pasakius, jog iš A. L. negavo pinigų, I. V. K. B. pasakė, kad bus blogai (T. 1, b.l. 50-51).

Iš daiktų pateikimo protokolų (T. 1, b.l. 73, 74), apžiūros protokolų (75-76, 79-81) matyti, jog L. V. pateikė išankstinio mokėjimo kortelę „Ežys“, I. V. – mobiliuosius telefonus NOKIA 7360 ir NOKIA 2610, šie daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, mobiliojo telefono NOKIA 7360 apžiūros metu jame rastos trumposios žinutės, siųstos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui: nuo 09:00 iki 11:02 (telefone data nurodyta 2007-01-01) bei 2012-10-21 (telefono data) nuo 18:00 iki 18:11 val. Žinutės, siųstos nenustatytą dieną (telefone nurodyta 2007-01-01): „Nemie tu?“ (09:00:54); „Labukas, cia kriste“ (09:01:00); „Neturi lt ir parukit?“ (09:07:18); „Paskambik :-)“ (09:20:53); „Negali man duot? :-) tela nupirkai?“ (09:22:54); „Gali man pinigu duot ir parukit? (09:26:36): „Susitikt“ (09:29:44) „O ko nori? :-) (09:31:50); „Pasuk pakalbesim“ (09:37:42); „Nejuokauju.tj duosi man lt ir parukit“ (09:41:00); „Karsta bucki“ (09:43:11); „Galesi mane paliesti kur noresi“ (09:48:04); „Na paziuresim :-)“ (09:52:07); „O kiek duosi lt ir rukit? :-)“ (09:54:22); „Tai kiek duosi?“ (10:02:05; „100. ir 4 pak. (10:04:10); „Ok“ (10:07:05); „Tuoj“ (10:09:16); „Aga“ (10:32:28); „Ateik i lauka“ (11:02:00); Žinutės, siųstos 2012-10-21: „Kur esj?“ (18:00:36) „Taj susitinkam nu.prie maxes parkeli nium“ (18:04:02); „Taj db?bet ilgajnebusiu,nes man namo rejks gryst (18:07:33); „Nu as negaliu,nes laiko neturiu juk nu man jau auklėtojos knysa prota“ (18:11:59).

Iš skambučių, SMS žinučių išklotinių (T. 1, b.l. 96-161) matyti, jog intensyvus bendravimas tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L. ) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (I. V. ) vyko 2012 m. spalio 27 d. nuo 19:09 val. iki 20:54 val. (A. L. gavo iš I. V. 18 trumpųjų žinučių bei pats išsiuntė 15 trumpųjų žinučių) bei 2012 m. spalio 30 d. 16:28 val. iki 16:34 val. (A. L. išsiuntė tris trumpąsias žinutes bei gavo taip pat tris trumpąsias žinutes). Tose pačiose išklotinėse yra susirašinėjimas ir skambučiai tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L. ) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nėra nustatytas, iš šių išklotinių matosi, kad A. L. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo nuo 2012-10-20 16:10 val. iki 21:20 (A. L. gavo 37 trumpąsias žinutes, pats išsiuntė 29 trumpąsias žinutes, 1 kartą bandė skambinti), 2012 m. spalio 21 d. nuo 12:28 iki 18:13 val. A. L. gavo 20 trumpųjų žinučių, pats išsiuntė 16 trumpųjų žinučių, taip pat abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 1 kartą skambino A. L. (pokalbis truko 304 s.). Nors prokuratūra teigia, jog abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi I. V. , tačiau procesiniuose dokumentuose, kuriuose buvo prašoma I. V. taikyti procesinės prievartos priemones (pasiklausymą) šis abonentas nėra nurodomas, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siuntinėjamos žinutės ir abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi I. V. , todėl mažai tikėtina, kad šiais abiem telefonais naudojosi tik I. V. , tuo labiau, jog virš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės pirmo puslapio, be I. V. pavardės, pieštuku užrašyta ir N. A. pavardė, nors pažymoje apie N. A. duomenis šis telefonas nenurodytas.

Prokuratūra kaltino I. V. padarius BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tai yra kaltino prievartavus iš K. B. turtą. Tačiau išklausius pačios kaltinamosios, ištyrus visus pateiktus rašytinius įrodymus daroma išvada, jog I. V. veikoje nėra BK 181 str. 1 d. požymių. BK 181 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi, tačiau atlikdamas tam tikrus įstatymo uždraustus veiksmus, to siekia. Prokuratūra kaltinimą grindžia tuo, jog kaltinamoji savo naudai atvirai vertė nukentėjusiąją bet kuriomis sąlygomis, įskaitant ir lytinių santykių teikimą, iš A. L. gauti rūkalų ir pinigų, ne mažiau 100 Lt, priešingu atveju, negavus, ir jai neperdavus reikalaujamų vertybių, grasino ją sumušti bei per kelis kartus iš K. B. gavo 3 Lt, 1 pakelį cigarečių bei 10 cigarečių. BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas paprastai yra nukentėjusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausantis ar jam patikėtas (jo žinioje) esantis turtas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog I. V. , žinodama, jog K. B. pažįsta A. L. , surado būdą kaip gauti iš A. L. pinigų ir cigarečių, tai yra I. V. rašant trumpąsias žinutes A. L. ir tariantis dėl pinigų bei cigarečių perdavimo, K. B. , kuri labiausiai iš visų trijų pažinojo A. L. , nueidavo pas jį į namus bei gaudavo tam tikras materialines vertybes, tai yra tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji, tiek su jomis buvusi N. A. , naudodamosios šio asmens amžiumi ir gašlumu (kitaip paaiškinti bendravimą tokiomis aplinkybėmis ir tokiu būdu su už jį beveik keturis kartus jaunesnėmis nepilnametėmis būtų sudėtinga), paimdavo cigaretes ir pinigus. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. B. perduodavo I. V. ne savo turtą, jos žinioje esantį ar jai patikėtą turtą, kaip tai yra reikalaujama BK 181 str. 1 d., o A. L. jai perduotą turtą, dėl kurio perdavimo buvo susirašinėjama ir, sprendžiant iš trumpųjų žinučių turinio, susitariama pačios kaltinamosios I. V. . Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog I. V. būtų siekusi užvaldyti iš K. B. šiai priklausantį turtą, o ne A. L. priklausiusį ir perduotą K. B. turtą. Kita vertus, nepaneigti kaltinamosios I. V. teiginiai, jog smurtą prieš nukentėjusiąją K. B. ji grasino panaudoti tik po to, kai šiai pasirodė, jog antrą kartą grįžusi iš A. L. K. B. jai melavo, kad negavo iš A. L. pinigų (tai, kad pirmą kartą nuslėpė iš A. L. gautus pinigus, neneigė ir pati K. B. ), prieš tai ji, I. V. , grasinimų prieš K. B. nenaudojo, iš A. L. gauti pinigų ir cigarečių buvo jų visų trijų bendras sprendimas. Tuo labiau, jog apie tai, kad I. V. grasino K. B. susidorojimu, išskyrus paskutinį kartą, kai K. B. ir N. A. ėjo pas A. L. „paimti‘ 100 litų (I. V. sakė, jog jei šios grįš be pinigų, negyvens), nei K. B. , nei N. A. apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepasakė, nurodžiusios, jog tik bijojo I. V. , kad ši nesumuštų. Priešingai, apklausinėjant K. B. , ši nurodė, jog gautus iš A. L. pinigus pasislėps ir I. V. nieko nesakys (T. 1, b.l. 31) , kas tik patvirtina ir pačios K. B. pritarimą atliekamiems veiksmams su A. L. . To, kokiu tikslu K. B. ateina pas A. L. ir kieno verčiama, nei karto ji nesakė tam pačiam A. L. , iš kurio imdavo vertę turinčius daiktus (pinigus, cigaretes) ir dalį jų pasilikdavo sau. Kaip nerealus vertinamas ir I. V. reikalavimas K. B. už iš A. L. duodamus 100 litų atlikti intymiąsias paslaugas, kadangi iš pačios K. B. parodymų matyti, jog ji, imdama iš A. L. pinigus pirmą kartą, į klausimą dėl intymių santykių, atsakė neigiamai ir iš jos parodymų neatrodė, kad ji rimtai vertino ir būtų linkusi už 100 litų teikti seksualines paslaugas, to rimtai nevertino ir N. A. (T. 1, b.l. 51), tuo nelabai tiki ir pati prokuratūra (pradėjusi tyrimą pagal BK 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d. (T. 1, b.l. 1), kaltina I. V. turto prievartavimu pagal BK 181 str. 1 d.). Tai, kad I. V. po to, kai K. B. jai per du kartus perdavė iš A. L. gautus 3 litus, 1 cigarečių pakelį bei 10 cigarečių, reikalavo iš K. B. , kad ši eitų pas A. L. trečią kartą ir gautų iš jo 100 litų, kitu atveju grasindama susidoroti (sumušti ar padaryti, kad nebegyventų), po ko K. B. , nenorėdama eiti pas A. L. (tikėtina, jog K. B. , skirtingai nei I. V. , suvokė, kad iš A. L. 100 litų negaus), kartu su N. A. , nuėjo pas jį, tačiau jo neradusi, nuėjo nakvoti pas močiutę O. B. dėl to, kad išsigando I. V. , galimai atitinka BK 148 str. 1 d. numatytą veiką (žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas), tačiau tam, kad asmenį nubausti pagal BK 148 str. 1 d., yra reikalingas nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto asmens atstovo pareiškimas, tokio pareiškimo byloje nėra (ikiteisminiai tyrimas pradėtas remiantis tarnybiniu pranešimu), nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą P. R. teisiamajame posėdyje parodė, jog skundo dėl I. V. veiksmų prieš K. B. neteiks, teismas nesprendžia dėl I. V. atsakomybės pagal šį baudžiamojo įstatymo uždraustą įstatymą, o pati prokuratūra I. V. veiksmus laiko turto prievartavimu. Pripažinus, jog I. V. veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, ji yra išteisinama (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

I. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. (šešis mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant I. V. per vieną mėnesį neatlygintai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą I. V. , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. ir paskirti 15 MGL (penkiolikos minimalių gyvenimo lygių), arba 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. L. , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. V. , kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.