Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.4.; 1.1.9.5.; 4.6.1.; 2.1.15.4.; 2.1.15.4.3.2.

2025 m. rugpjūčio 12 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. G. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. O. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. G. 2024 m. lapkričio 14 d., apie 12.10 val., netoliese degalinės „Circle K“, esančios adresu Gariūnų g. 45, Vilniuje, išlipęs iš automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsiveržė į V. O. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam, sėdinčiam automobilyje, mažiausiai tris kartus tyčia kumščiais sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. O. padarė odos nubrozdinimus nosyje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje su pogleivio kraujosruva, poodines kraujosruvas smakro priekyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. R. G. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 14 d. su žmona, kuri tuo metu buvo ką tik po operacijos, nuvažiavo į Gariūnų turgavietę įsigyti jai reikalingų daiktų į reabilitaciją Palangoje. Apie 12.00 val. apsipirkę važiavo iš Gariūnų aikštelės, tuo metu ties išvažiavimu į plentą Vilnius - Trakai buvo didelis eismo intensyvumas. Nukentėjusysis V. O., vairuodamas BMW automobilį, naudojo garso signalą, parodė jam [kaltinamajam] vidurinį pirštą ir vis artėjo link jo automobilio, bandydamas išstumti jį nuo kelio. Siekdamas išvengti automobilių susidūrimo, jis nuvažiavo nuo kelio per kelkraštį ir veją, kadangi V. O. agresyviai jį spaudė. Įsitikinęs, kad pagal KET taisykles V. O. turėjo jį praleisti, kadangi jo [kaltinamojo] automobilis V. O. buvo kliūtis iš dešinės. Toliau važiuojant pagrindiniu keliu, nukentėjusysis kelis kartus lenkė jo automobilį, stabdė priešais jį ir gestais bei neverbaline kalba provokavo. Jis [kaltinamasis] važiavo maždaug 50 km/h greičiu, stengdamasis išvengti susidūrimo. Galvojo, kad konfliktas tuo ir pasibaigė, tačiau V. O. pavijo jį, užkirto kelią ir vėl ėmė provokuoti. Kaltinamasis bandė išvažiuoti, tačiau nukentėjusysis jam to padaryti neleido ir gestais rodė norintis pasikalbėti degalinės teritorijoje. Degalinėje abu automobiliai sustojo. R. G. pirmas išlipo iš savo automobilio, priėjo prie V. O. vairuojamo automobilio, kaire ranka atidarė V. O. automobilio vairuotojo dureles ir paklausė, ką jis daro. Tuo metu V. O. keleivė pradėjo šaukti, kad viską filmuoja. V. O., vis dar sėdėdamas automobilyje, kaire ranka sugriebė jam už gerklės, o dešine ranka sudavė į veidą, stumdamas jį nuo automobilio. Kaltinamasis atsitraukė nuo nukentėjusiojo automobilio, tačiau tuo metu išlipęs V. O. ėjo link jo, todėl jis, bandydamas išvengti tolimesnio konflikto, sudavė V. O. 2–3 smūgius kaire ranka į veido sritį. Po to, kai V. O. suklupo, kaltinamasis nusisuko ir ėjo link savo automobilio, manydamas, kad konfliktas baigėsi, tačiau nukentėjusysis pradėjo jam smūgiuoti į galvos sritį iš už nugaros. Po šių smūgių atsisukęs jis išvydo prieš save stovintį V. O. ištiestomis rankomis. Tuo metu prie jų priėjo kitas vyras, kuris aiškinosi, kas vyksta, ir liepė V. O. nustoti muštis. Nukentėjusysis paklausė šio vyro ir nurimo. Pagalvojo, kad šis vyras buvo kartu su V. O., todėl greitai sėdo į savo automobilį kartu su žmona ir išvažiavo iš įvykio vietos.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad sustojo degalinėje norėdamas pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis elgiasi agresyviai, ar jis [kaltinamasis] galimai kažką užkliudė, ar įvyko koks kitas incidentas, dėl kurio nukentėjusysis jam priekaištauja. Po įvykio su žmona apžiūrėjo automobilį, jokių sugadinimų nepastebėjo, todėl išvyko iš įvykio vietos. Abi pusės sudavė smūgius, todėl jis galvojo, jog konfliktas tuo baigėsi, ir iš įvykio vietos pasišalino, nes išsigando. Kaltinamasis R. G. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (160 – 165 b.l.).

Nukentėjusysis V. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d., prieš 12.00 val., pajudėjo nuo prie Gariūnų esančio Depo link išvažiavimo, tačiau susidarius didelei spūsčiai pasirinko kitą kelią link Gariūnų per Gariūnų kaminus, atvažiavęs iki žiedo, pravažiavo jį per pirmą išvažiavimą ir nuvažiavo iki išvažiavimo ties Lidl parduotuve. Ten pasuko į kairę, priekyje buvo sustoję 2–3 automobiliai dėl spūsties. Sustojo kampu už priekyje stovėjusio automobilio. Po maždaug 10–15 sekundžių iš šono atvažiavo VW Sharan automobilis ir sustojo kiek toliau. Kadangi jis [nukentėjusysis] stovėjo kampu, VW Touran vairuotojas R. G., kaip suprato, norėjo įvažiuoti į automobilių eilę ir įžūliai pradėjo spausti jo automobilį į kairę pusę. Jis [nukentėjusysis] panaudojo garso signalą ir gestais rodė vairuotojui apie netinkamą manevrą, tačiau, kai vairuotojas ėmė spaustis agresyviau, įleido jį. Pajudėjus automobiliams, į plentą pirmas išvažiavo kaltinamojo mėlynos spalvos automobilis VW Touran. Kadangi buvo ištisinė juosta, reikėjo šiek tiek važiuoti tiesiai Kauno kryptimi. VW Touran pradėjo staigiai stabdyti. Kai pabandė jį [kaltinamąjį] aplenkti, VW Touran neleido lenkti, tyčia padidindamas greitį. Po to, kai vis dėlto aplenkė šį automobilį, pradėjo stabdyti, kad užvažiuotų ant viaduko. Išvažiavęs į trijų juostų kelią, persirikiavo į antrą juostą, VW Touran jį aplenkė per lėtėjimo juostą. Jo sužadėtinė tuo metu pradėjo filmuoti incidentą. Vėliau, pravažiavęs degalinę Neste, išvažiavo link žiedo, kur vėl pateko į spūstį, todėl sustojo. Sužadėtinė jo paklausė apie šalia esantį pastatą, jai atsakė, kad tai - „Signeda“ autodetalių parduotuvė, kurios jiems ir reikia. Tuo metu pasukęs galvą pamatė, kad R. G. atidaro automobilio duris ir pradeda smūgiuoti jam į galvą. Liepė sužadėtinei atsegti jam saugos diržą, kad galėtų išlipti, R. G. tuo metu tęsė smurtinius veiksmus. Blogai matė dėl ašarų, kurios bėgo nuo smūgių į nosį ir sukniubo prie automobilio. Konfliktą nutraukė vyrai iš gale stovėjusio automobilio. Kai pakėlė nuo žemės per konfliktą iškritusius dokumentus ir atsisuko, R. G. jau nebematė. Nukentėjusysis V. O. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (178 – 183 b.l.).

Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra V. O. sužadėtinė. Įvykio dieną jie abu važiavo į autodalių parduotuvę „Signeda“ iš Depo parduotuvės, kadangi buvo didelė spūstis, nusprendė pravažiuoti pro Gariūnus. Kadangi žiede taip pat buvo spūstis, nuvažiavo toliau link išvažiavimo iš Gariūnų, esančio arčiau išvažiavimo link Kauno. Ten taip pat buvo spūstis, jau stovėjo automobilių srautas. Kaltinamasis atvažiavo iš turgavietės ir bandė įsirikiuoti į automobilių eilę jų automobilio atžvilgiu iš keleivio pusės. Jie tiesiog važiavo nepraleisdami, nes skubėjo. Vėliau pasitraukė į kairę, kad išvengtų susidūrimo, nes kaltinamasis rikiavosi nestabdydamas. Kairėje kelio pusėje buvo horizontalus kelio ženklinimas, ant kurio negalima užvažiuoti. Ji matė R. G. automobilį pro dešinį priekinės keleivio vietos langą. Kaltinamojo jokio prašymo įleisti nebuvo. Nukentėjusysis signalizavo, kad būtų išvengta eismo įvykio, tačiau kaltinamasis tiesiog lindo. Jiems išvažiavus į Gariūnų gatvę, kaltinamasis specialiai stabdė priešais, tada jie aplenkė kaltinamąjį. Apsisukimo vietoje, kur yra veja, kaltinamasis bandė juos aplenkti per veją. Ji pradėjo filmuoti telefonu, nes tai buvo nenormalus dalykas. Kaltinamasis, pamatęs filmavimą, apsiramino ir tiesiog važiavo paskui. Jie nusuko link Neste degalinės, ją pravažiavo, prieš žiedą sustojo ir jai V. O. rodė, kur yra „Signeda“ autodalių parduotuvė. Tada netikėtai R. G. atidarė jų automobilio vairuotojo duris ir pradėjo smūgiuoti V. O.. Tuo metu ji išsitraukė telefoną, kad vėl filmuotų situaciją. Smūgių buvo daugiau nei vienas, smūgiavo į veido sritį. Nukentėjusysis bandė išjungti pavarą, atsisegti saugos diržą. Ji išlipo iš automobilio, jį apibėgusi iš galo, pamatė, kad nukentėjusysis vis dar sėdi automobilyje, o kaltinamasis šaukia ir smūgiuoja, dalinai įlindęs į jų automobilį. Kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį už gobtuvo, V. O. susmuko prie automobilio, o kaltinamasis tiesiog toliau smūgiavo nesustodamas. Ji matė, kad netoliese stovi vyrai, pašaukė pagalbos. Pati bandė patraukti kaltinamąjį. Filmavo nuo to momento, kai atsidarė durys, taip pat, kai bėgo aplink automobilį, kaip ir kas vyko toliau. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (193 – 195 b.l.).

Liudytoja E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, sutinka duoti parodymus. Įvykio dieną su vyru iš Gariūnų turgavietės važiavo namo, norėjo įvažiuoti į pagrindinę Gariūnų gatvę, jiems iš kairės pusės atvažiavo automobilis, kuris pradėjo stumti juos į kelkraštį. Tada tiesiog važiavo greičiau namo, kad pasitrauktų nuo to automobilio. V. O. juos aplenkė, buvo sudaroma avarinė situacija. Buvo labai baisu, nes buvo momentų, kai galvojo, kad nugarmės į griovį šalia kelio. Tada V. O. pasuko link kolonėlės, o R. G. paskui juos, galvodamas, kad žmonės nori išsiaiškinti. Sustojus jos vyras priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, ji nematė, kas įvyko, nes vaizdą jai užstojo automobilio korpusas. Tik pamatė, kad vyras grįžta link jų automobilio kruvinas, ant jo veido buvo daug mėlynių.

Žino, kad susistumdymas vyko degalinėje. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir susistumdymo nematė, nes nukentėjusiojo automobilis stovėjo labiau kairėje pusėje, jų automobilis – labiau dešinėje pusėje. Veiksmas vyko nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusėje. Iš kažkur atsirado dar trys žmonės. Jie paklausė, kas čia vyksta. Vienas nukentėjusiajam pasakė: „Ką tu čia darai, apsiramink.“ Tie trys vyrai stovėjo ties nukentėjusiojo automobilio bagažine. Nukentėjusiojo draugė bėgiojo aplink automobilį, laikė mobilųjį telefoną rankoje. Ji pati bijojo išlipti iš automobilio dėl savo sveikatos problemų, buvo išlipusi tik labai trumpam. Viskas įvyko labai greitai, greitai ir pasibaigė, jie išvažiavo. Situacija ją labai paveikė emociškai, ji išsigando, nes buvo sudaryta baisi avarinė situacija. Privažiuoti prie nukentėjusiojo automobilio sprendimo priimtas nebuvo, viskas įvyko spontaniškai, negali pasakyti, kas sugalvojo sustoti – ji ar jos sutuoktinis, galbūt norėjo išsiaiškinti, ką žmogus nori pasakyti. Kai jos sutuoktinis grįžo į automobilį, jie išvažiavo namo. Iki šiol gadina emociškai sveikatą visa šita situacija. Minčių kreiptis į policiją nebuvo, nes kitą dieną išvažiavo į sanatoriją. Negalvojo, kad viskas taip gali apsiversti. Galvojo, kad galėjo apeiti be teisėsaugos įsikišimo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (195 – 199 b.l.).

Liudytojas M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su draugu J. V. važiavo į Gariūnų automobilių turgų, ties degaline įvažiavo į žiedą ir pastebėjo, kad dešinėje pusėje stovinčioje automobilių eilėje kažkas vyksta. Pastebėjo, kad vienas asmuo išlipo iš automobilio, priėjo prie kito automobilio ir pradėjo barbenti į automobilio langą. Tiksliai neatsimena, ar durys buvo atidarytos iš lauko ar iš vidaus, tačiau aiškiai matė, kaip asmuo pradėjo smūgiuoti BMW automobilio vairuotojui. Jis paprašė draugo filmuoti įvykį tam, kad esant poreikiui galėtų suteikti pagalbą ar pateikti informaciją apie įvykį. Viskas įvyko labai greitai ir daugiau aplinkybių tiksliai nurodyti negali, nes jie tuo metu jau buvo pajudėję žiedu toliau ir prarado matomumą. Liudytojas M. Ž. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (183 – 185 b.l.).

Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio parodė, kad įvykio dieną su M. Ž. važiavo link Gariūnų ir pastebėjo konfliktą, vykstantį prie žiedinės sankryžos Gariūnų mikrorajone. M. Ž. atkreipė jo dėmesį į įvykį, todėl jis pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu. Iš dešinės pusės, būdami maždaug už 50 metrų, jie aiškiai matė, kaip kaltinamasis R. G. priėjo prie nukentėjusiojo V. O. automobilio, atidarė automobilio duris ir iš karto pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į galvos sritį. Automobiliai tuo metu stovėjo vienas paskui kitą, kaltinamojo automobilis stovėjo už nukentėjusiojo automobilio. Konkrečiai nepamena, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, tačiau tikrai matė smūgiavimo faktą. Vėliau, kai jau kalbėjo su nukentėjusiuoju ir jo drauge, matė ant nukentėjusiojo veido sužalojimus. Ir nukentėjusysis smūgiavo kaltinamajam, tačiau tiksliai smūgių skaičiaus nurodyti negali. Taip pat matė, kad nukentėjusiojo automobilio keleivė išlipo iš automobilio ir kažką šaukė, tačiau tiksliai jos veiksmų nepamena. Kaltinamojo sužalojimų nematė. Liudytojas J. V. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (186 – 187 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. G. kaltę visiškai prisipažino, su įtarimu sutiko. Parodė, kad įvykio dieną 2024 m. lapkričio 14 d., apie 12.00 val., su žmona E. G. išvyko iš Gariūnų verslo centro, kadangi ten atvyko nusipirkti žmonai reikalingų daiktų, kuri kitą dieną turėjo vykti į Palangą, į reabilitaciją po inkstų operacijos. Jiems išvažinėjant iš Gariūnų, ties apsaugos postu, pakilimu link Gariūnų g. buvo susidariusi automobilių spūstis. Lėtai judant į viršų, iš kairės pusės jam pradėjo signalizuoti automobilio BMW X5 vairuotojas ir rodyti necenzūrinius gestus, pradėjo jį blokuoti. Jis, bandydamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio į dešinės pusės kelkraštį, siekdamas išvengti susidūrimo – sustojo ir jį praleido. Po to vėl grįžo į kelią, o priekyje toliau pavojingai manevravo automobilio BMW X5 vairuotojas. Jis, siekdamas išvengti avarijos, jį vėl aplenkė ir siekė atitolti. Tada jis vėl jį pasivijo ir aplenkęs pradėjo vėl stabdyti jam prieš automobilį, pavojingai manevruoti. Tada jis sustojo. Tuomet BMW vairuotojas nusuko link degalinės, o jis susinervinęs jį pasekė iš paskos. BMW vairuotojui sustojus, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link BMW vairuotojo pusės durelių. Jis atidarė vairuotojo dureles ir pradėjo ant jo rėkti „Ką tu darai?“, bet jis netikėtai jį suėmė už gerklės ir pradėjo smūgiuoti dešinės rankos kumščiu. Trenkė mažiausiai vieną kartą. Tada jis atsitraukė, nusisuko, o BMW vairuotojas išlipęs iš automobilio pradėjo iš nugaros jam smūgiuoti - mažiausiai 2 kartus. Jis tuomet atsisuko ir jam sudavė į veidą (kiek kartų nepamena). Kuomet įsikišo aplinkui esantys žmonės, kurie prašė jų liautis, jie nustojo muštis. Tada BMW vairuotojas pradėjo ant jo rėkti. Automobilyje likusi žmona prašė grįžti į automobilį ir važiuoti namo, nes blogai jaučiasi. Jis jos prašymą išgirdęs grįžo į automobilį ir jie išvažiavo. Grįžęs namo pastebėjo, kad ant kairės veido pusės susidariusi kraujosruva, buvo patinęs veidas. Jis dėl šio įvykio labai susinervino, buvo šoko būsenos, dėl to pats ir nesikreipė į policiją. Esant galimybei norėtų su BMW vairuotoju susitaikyti (104-106 b. l.).

Nukentėjusysis V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 12.00 val. važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su drauge G. P.. Išvažiuodami į Gariūnų gatvę, pastebėjo, kad prieš juos įlindo ir jiems užtvėrė kelią automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojo savo automobilio garso signalą, po to VW Touran dar labiau užstojo jiems kelią. Tuomet jis jam garso signalu ir rankų mostais parodė, kad čia yra viena eismo juosta. Nenorėdamas kelti konflikto ar eismo įvykio, užleido VW Touran įvažiuoti į Gariūnų gatvę, išvažiavo paskui jį ir, susilyginęs su kaltinamojo automobiliu (nukentėjusiojo automobilis buvo antroje eismo juostoje, kaltinamojo – pirmoje), rankos mostu parodė, kad jis elgiasi neadekvačiai. Kaltinamasis pradėjo savo automobiliu spaustis prie nukentėjusiojo automobilio, taip norėdamas jį išstumti iš kelio. Jis [nukentėjusysis] pradėjo stabdyti, nusuko į lėtėjimo juostą ir viaduku kilo link A1 kelio, kadangi norėjo apsisukti ir grįžti į Gariūnų gatvę, ten norėjo važiuoti į „Signedą“ pasiimti detalių. Jam leidžiantis nuo A1 kelio link Gariūnų g., tas pats automobilis pradėjo jį lenkti per dešinę pusę, pradėjo važiuoti per žolę, tačiau jam aplenkti nepavyko, pristabdė ir grįžęs ant kelio važiavo paskui juos. Išvažiavus į Gariūnų g., jis vėl pradėjo pakirtinėti jiems kelią, važiuodamas arti nukentėjusiojo automobilio. Tuo metu G. P. pradėjo jį filmuoti ir vairuotojas, tai pastebėjęs, pradėjo važiuoti ramiai. Po ko persirikiavo į pirmą eismo juostą, o jis toliau nuvažiavo tiesiai. Nukentėjusysis pasuko į dešinę link degalinės „Circle K“, manė, kad minėtas vyras nuvažiavo tiesiai. Jam stovint žiede prie degalinės, adresu Gariūnų g. 45, Vilniuje, minėtas vyras iš minėto VW automobilio jiems nepastebėjus atidarė nukentėjusiojo automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo smūgiuoti kumščiais jam į veido bei galvos sritį. Nukentėjusysis negalėjo gintis, kadangi važiavo prisisegęs saugos diržą. Jis jam sudavė mažiausiai 6 smūgius, buvo praskeltos lūpos, jos plyšo, taip pat atsirado sumušimai su nubrozdinimais ant pakaušio, dėl šių vyro veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Draugė nufilmavo visą įvykį, kai jį mušė, taip pat yra liudininkai, kurie viską matė. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala, be to turtinė (27 – 29 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d., apie 12.00 val., važiavo automobiliu SAAB, kurį vairavo jo draugas M. Ž.. Važiuojant Vilniuje žiedinėje sankryžoje Gariūnų g. 45, prie degalinės Circle K, pastebėjo, kaip iš tamsiai mėlyno automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie įvažiavimo į žiedą iš degalinės Neste pusės, išlipo vyras ir pribėgo prie priekyje stovinčio juodo BMW automobilio, atidarė vairuotojo duris ir pradėjo rankomis smūgiuoti į vairuotojo kūną, galimai į galvą. Kiek smūgių sudavė, neatsimena, bet jų buvo nemažai. BMW vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo gintis, įvyko muštynės, kurios tęsėsi neilgai, apie 30 sekundžių. Šį momentą, kai vyrai mušėsi lauke, jis nufilmavo mobiliuoju telefonu. Užpuolikas atsisėdo atgal į savo automobilį VW Touran ir išvažiavo į Gariūnų gatvę. BMW automobilyje buvo moteris, kuri galimai iš jo išlipo muštynėms pasibaigus. Nukentėjęs vyras su moterimi stovėjo prie savo BMW automobilio. Jie privažiavo prie jų ir pasakė, kad turi filmuotą medžiagą ir pasiūlė ją atsiųsti, jeigu jiems reikia. Moteris sutiko. Jie pakalbėjo, dėl ko tai viskas įvyko, nukentėjęs vyras iškvietė policiją. Matėsi, kad ant nukentėjusiojo vyro veido yra kraujosruvos ir kraujo dėmės. Vyras, kuris užpuolė BMW vairuotoją, atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180-185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, dėvėjo tamsiai mėlyną striukę, daugiau požymių neįsidėmėjo. Vėliau su jais bendravo atvykę policijos pareigūnai (66 – 69 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.30 val., vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu važiavo draugas J. V.. Važiuodamas nuo Lazdynų pusės įvažiavo į žiedinę sankryžą Gariūnų g. 45, prie degalinės „Circle K“. Jis pastebėjo, kaip iš tamsiai mėlyno automobilio Volkswagen Touran, valstybinių numerių neatsimena, kuris stovėjo prie įvažiavimo į žiedą iš degalinės Neste pusės, išlipo vyras ir greitu žingsniu priėjo prie priekyje stovinčio juodo BMW automobilio, priešais BMW dar stovėjo automobilis Toyota. BMW vairuotojas atidarė langą, tuomet Touran vairuotojas pro atidarytą langą pradėjo rankomis smūgiuoti į vairuotojo galvos sritį. Kiek smūgių sudavė, neatsimena, bet jų buvo daug. BMW vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė gintis rankomis, įvyko muštynės, kurios tęsėsi apie 2 minutes. Šį momentą, kai vyrai mušėsi lauke, J. V. nufilmavo mobiliuoju telefonu. Užpuolikas atsisėdo atgal į savo automobilį Touran ir išvažiavo, kuria kryptimi, nematė. BMW automobilyje buvo moteris, kuri iš automobilio išlipo muštynėms pasibaigus. Nukentėjęs vyras su moterimi stovėjo prie savo BMW automobilio. Jie privažiavo prie jų ir pasakė, kad turi filmuotą medžiagą bei pasiūlė ją atsiųsti, jeigu reikia. Moteris sutiko, J. V. jai atsiuntė vaizdo įrašą. Jie pakalbėjo, dėl ko tai viskas įvyko ir nukentėjęs vyras iškvietė policiją. Ant nukentėjusiojo vyro veido matėsi stiprūs sumušimai, kraujosruvos, kraujas ant dantenų ir lūpų. Vyras, kuris užpuolė BMW vairuotoją, atrodė apie 40 metų amžiaus, apie 184 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, dėvėjo tamsiai mėlyną arba juodą striukę, tamsias sportines kelnes, tamsius batus, daugiau požymių neįsidėmėjo. Vėliau su jais bendravo atvykę policijos pareigūnai (61-64 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d. važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos sugyventinis V. O.. Apie 12.00 val., važiuojant Gariūnų gatve nuo Gariūnų verslo centro pusės, stovėjo automobilių spūstyje ant pakilimo į pagrindinį Gariūnų gatvės kelią, pakilimo kelias yra vienos eismo juostos. Iš dešinės pusės prie jų automobilio privažiavo tamsiai mėlynas Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras, šalia, keleivio vietoje sėdėjo moteris. Touran vairuotojas pradėjo juos spausti, norėdamas greičiau išvažiuoti į pagrindinį kelią. Jie nenorėjo jo praleisti, kadangi jis važiavo ne pagal kelių eismo taisykles, bet jie atsitraukė, nes nenorėjo, kad įvyktų autoįvykis. Po ko kartu įvažiavo ant pagrindinio kelio. Jie nuvažiavo link viaduko, matė, kaip Touran vairuotojas mosikavo jiems rankomis, V. O. taip pat jam pamosikavo ranka, po to jie jį aplenkė ir nuvažiavo ant viaduko, Touran automobilis važiavo iš paskos. Važiuojant nusileidimu nuo viaduko link Gariūnų turgavietės, Touran vairuotojas bandė juos lenkti, užvažiavo ant žalios vejos, bet neaplenkė. Išvažiavus į Gariūnų g., jis juos aplenkė ir važiavo priešais juos. Ji pradėjo jį filmuoti telefonu, jis, tai pastebėjęs, daugiau jokių pavojingų manevrų neatliko. Jie nusuko į degalinę Neste, kurią pravažiavę sustojo prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą. Priešais juos stovėjo lengvasis juodas automobilis. Staiga ji pamatė, kaip atsidarė vairuotojo durys, tada pamatė, kaip Touran vairuotojas kumščiais pradėjo smūgiuoti V. O. į veidą. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, apie keturis-penkis. V. O. negalėjo apsiginti, nes buvo prisisegęs saugos diržą. V. O. išlipo iš automobilio ir bandė gintis rankomis, bet vyras jį paėmė už striukės gobtuvo, po ko V. O. sukniubo ant kelių, vyras jį laikė viena ranka, o kita ranka smūgiavo į kūną. V. O. gindamasis taip pat sudavė jam kelis smūgius, bet ant to vyro veido jokių sumušimų nesimatė. Kilusios muštynės vyko apie vieną minutę, po ko vyras atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo link žiedo. Moteris, sėdėjusi Touran automobilyje, nebuvo iš jo išlipusi. Prie jų priėjo du vaikinai, kurie pasakė, kad turi šio įvykio vaizdo įrašą ir pasiūlė jį jiems. Ji sutiko ir vienas vaikinas jai jį persiuntė. Ant V. O. veido matėsi stiprūs sumušimai, veidas buvo kruvinas, keliose vietose buvo prakirsta lūpa, sumušimai ant nosies. Jį pradėjo pykinti, darėsi silpna, atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus. Medikai apžiūrėję V. O., išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Vyras, kuris užpuolė V. O., buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ūgis apie 180-185 cm, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpo kirpimo plaukų, dėvėjo tamsią striukę ir juodas sportines kelnes su balta juosta, šviesiai rudus batus (1 t., 71-74 b. l.).

2024 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos el. paštu pateikė J. V. ir G. P.. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „03f01333c2a7488c9a978f234d1d2b95“, matomas juodos spalvos automobilis, kurio vairuotojo pusės priekinės durelės atidarytos. Prie vairuotojo pusės priekinių durelių matomas stambaus kūno sudėjimo asmuo Nr. 1, kuris apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, tamsios spalvos kelnes, avi tamsius batus. Asmuo Nr. 1 stumia automobilyje sėdintį asmenį Nr. 2. Už poros sekundžių asmuo Nr. 2 išlipa iš automobilio, tarp asmenų vyksta grumtynės. Asmuo Nr. 2, apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, tamsios spalvos džinsais bei avi tamsius sportbačius. Asmuo Nr. 2 du kartus smogia asmeniui Nr. 1 į veido sritį. Asmuo Nr. 1 apie 3 kartus smogia asmeniui Nr. 2 į veido sritį. Asmuo Nr. 2 nukrenta prie automobilio vairuotojo pusės durelių.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „IMG_4277“, matomas automobilio vidus, kuriame vairuotojo vietoje sėdi asmuo Nr. 2, šalia automobilio stovi asmuo Nr. 1. Asmuo Nr. 1 dešine ranka stumia asmenį Nr. 2. Asmuo Nr. 2 kaire ranka nustumia asmens Nr. 1 rankas nuo savęs, po ko asmuo Nr. 1 bando griebti asmenį Nr. 2 už kepurės. Asmuo Nr. 2 griebia asmenį Nr. 1 už striukės. Asmuo Nr. 1 rankomis laikosi už durų rėmo. Toliau iš automobilio išėjęs asmuo Nr. 3 filmuoja vaizdą iš lauko. Asmuo Nr. 1 smogia asmeniui Nr. 2 4 kartus į veido sritį. Asmuo Nr. 2 nukrenta prie automobilio vairuotojo pusės durelių (1 t., 75-76 b. l.).

2024 m. lapkričio 15 d. VTMT specialisto išvadoje Nr. G 3694/2024(01) nurodoma, kad V. O. kūne nustatyti odos nubrozdinimai nosyje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje su pogleivio kraujosruva, poodinės kraujosruvos smakro priekyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024 m. lapkričio 14 d., tikėtina, suduodant smūgius. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu būdu - suduodant smūgius į veido sritį. (b. l. 38-39)

III. Teismo išvados dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Nors kaltinamasis R. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad R. G. pareikštas kaltinimas pilna apimtimi pasitvirtino.

R. G. teismui teigė, kad nukentėjusysis V. O. jį nuolat provokavo, dar jiems išvažiuojant nuo Gariūnų turgavietės į Gariūnų gatvę sąmoningais veiksmais nepraleido R. G. vairuojamo automobilio, stūmė jį link dešiniojo kelkraščio taip, kad R. G. į Gariūnų gatvę išvažiavo per kelkraštį, žalią veją, tada Gariūnų gatvėje nuolat užkirsdavo jam kelią, taip pat stūmė nuo kelio ir sudarė ne vieną avarinę situaciją. Kaltinamasis taip pat teigė, kad paskui nukentėjusįjį į degalinės teritoriją nuvažiavo norėdamas pasiklausti, ką nukentėjusysis nori jam pasakyti, pirmasis smūgių nesudavė, o buvo sumuštas nukentėjusiojo. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi paties R. G. apibūdinto jo pasirinkto elgesio modelio seka nėra logiška, o jo parodymai yra paneigti nukentėjusiojo, liudytojų G. P., M. Ž. ir J. V. parodymais, užfiksuota vaizdo medžiaga.

Skirtingai įvykio aplinkybes įvardijo nukentėjusysis V. O., jo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo detalėmis ir nesikeitė viso proceso metu jam skirtingiems subjektams aiškinant įvykio aplinkybes. V. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad jau stovėjo prie išvažiavimo į Gariūnų gatvę, kai jam iš dešinės atvažiavo R. G. vairuojamas automobilis, kuris įžūliai lindo į stovinčių automobilių eilę, nukentėjusysis pripažino, kad pasignalizavo ir rankomis parodė R. G., kad jis elgiasi neadekvačiai, galiausiai R. G. į automobilių eilę įleido priešais savo automobilį. R. G. į Gariūnų gatvę išvažiavo pirma eismo juosta, nukentėjusysis – antra, kadangi jam reikėjo persirikiuoti, nes turėjo užkilti ant viaduko ir toliau važiuoti Gariūnų gatve link Vilniaus, rikiavosi į pirmą eismo juostą, R. G. jam neleido to padaryti padidindamas greitį, jis R. G. apvažiavo ir ant viaduko pakilo, tada R. G. jį bandė aplenkti dešine puse, kelkraščiu. Tai pamačiusi kartu važiavusi jo draugė G. P. pradėjo filmuoti R. G..

Analogiškai situaciją iki fizinio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo teismui pasakojo ir liudytoja apklausta G. P., patvirtinusi, kad pirmą kartą filmuoti pradėjo būtent tada, kai R. G. juos apvažinėjo kelkraščiu iš dešinės, pamatęs, kad yra filmuojamas, R. G. apsiramino ir toliau važiavo tvarkingai.

Nukentėjusysis, pasakodamas vėliau sekusius įvykius, teigė, kad toliau R. G. nebestebėjo ir nuvažiavo savo keliu – pasuko į dešinę link Neste degalinės, privažiavo nedidelį žieduką, sustojo laukdamas savo eilės pajudėti ir sužadėtinei G. P. rodė parduotuvę, kuri buvo jų kelionės tikslas. Tuo metu suprato, kad atsidarė jo automobilio vairuotojo durelės ir pajuto R. G. smūgius į veido sritį, galvą; kadangi buvo prisisegęs saugos diržą, iš karto negalėjo išlipti iš automobilio, paprašė sužadėtinės atsegti jam diržą. R. G. jam smūgiavo ne vieną kartą. Kai jam [nukentėjusiajam] pavyko išlipti iš automobilio, nuo smūgių, R. G. tampymo sukniubo ant žemės, kai atsistojo, R. G. jau buvo pasišalinęs. R. G. smūgiavo tik gindamasis, jokių tyčinių smūgių, juolab smūgių į nugarą nesudavė, nes R. G. nesivijo.

Faktinę aplinkybę, kad būtent R. G. V. O., o ne V. O. R. G. pirmasis pradėjo smūgiuoti, patvirtina tiek liudytoja G. P., tiek jos tyrimui pateiktas mobiliojo ryšio telefonu darytas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_4277.mov“, kuriame užfiksuota, kaip iš pradžių automobilyje sėdinčiam, vėliau jau išlipusiam iš automobilio ir stovinčiam prie pat mašinos korpuso V. O. smūgiuoja agresyviai nusiteikęs R. G.. Šio įrašo duomenys patvirtina liudytojos G. P. parodymus, kad ji išlipo iš automobilio ir jį apibėgo vos prasisprausdama tarp jų ir R. G. automobilių, ir paneigia liudytojos E. G. teiginius, kad G. P. ne vieną kartą lakstė aplink automobilį, o greta automobilių buvo dar trys vyrai. Šiame vaizdo įraše jokių kitų asmenų be V. O. ir R. G. nėra užfiksuota.

Aplinkybę, kad šalia automobilio stovintis R. G. smūgiavo automobilyje sėdinčiam V. O. patvirtino ir liudytojai J. V. bei M. Ž., teigę, kad važiuodami link Gariūnų pamatė jų dėmesį patraukusį įvykį ir pradėjo aplinką filmuoti. Liudytojas J. V. teismui patvirtino, kad aiškiai matė, kaip R. G. smūgiavo nukentėjusiajam. Šiuos liudytojo teiginius patvirtina ir vaizdo įraše pavadinimu „03f01333c2a7488c9a978f234d1d2b95 (1).mov“ užfiksuoti R. G. veiksmai: jis rankomis, koja smūgiuoja iš mašinos bandančiam išlipti V. O.. Šiame vaizdo įraše aiškiai matyti ir įvykio vieta: matyti, jog filmuojantys liudytojai M. Ž. ir J. V. juda žiedu, jiems iš dešinės matomas V. O. automobilis, matosi, kad prieš jį stovi dar viena transporto priemonė. Šie vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina V. O. parodymus apie įvykio vietą – kad jis sustojo eisme, prie transporto žiedo, laukė savo eilės pervažiuoti žiedą. Ši faktinė aplinkybė parodo situacijos pavojingumą, R. G. veiksmų įžūlumą ir paneigia bet kokius R. G. teiginius apie jo norą pasiaiškinti situaciją su V. O., pasiklausti, kas nutiko ne taip, gal jis ką nors užkabino ar pan., kaip jis tą teigė teismui. Akivaizdu, kad brandaus amžiaus, įmonės vadovo pareigas einantis kaltinamasis, važiavęs namo su ką tik operaciją patyrusia ir reabilitacijai besiruošiančia žmona, nesuvaldė savo emocijų, veiksmų, buvo apimtas įsiūčio, net jei ir buvo supykęs dėl neva nederamo V. O. kaip vairuotojo elgesio, pasielgė nepateisinamai, neieškojo civilizuotų ir teisėtų nesutarimo sprendimo būdų, nors, teismo vertinimu, iš parodymų turinio, spręstina, kad iš esmės jokio nesutarimo, juolab tokio nesutarimo, kurį būtų reikėję spręsti fiziniu smurtu, šioje situacijoje apskritai nebuvo.

Aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad R. G., suduodamas smūgius V. O. į galvos ir veido sritį, veikė tiesiogine tyčia, kadangi atlikdamas tokius veiksmus asmuo suprato, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, sukelti jam fizinį skausmą ir to norėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – V. O. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeltą fizinį skausmą - kaltinamojo veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (R. G. padarė veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę: R. G. neteistas, įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vedęs. Duomenų apie R. G. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi į baudžiamąją bylą nepateikta.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmes bei laisvės atėmimo iki vienerių metų. Įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajam už nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydis, įvertinus aplinkybes, kad R. G. neteistas, yra dirbantis, turi tvirtų socialinių ryšių, skirtinas ženkliai didesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas bausmės minimumas, bet nesiekiantis vidurkio. Dėl tų pačių priežasčių spręstina, jog būtinybės kartu su laisvės apribojimo bausme skirti intensyvią priežiūrą ar baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su elgesio pataisos programa, nėra.

Teismas, vertindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas šviesiu paros metu, vidury dienos, įžūliais viešąją rimtį trikdančiais veiksmais, vietoje, į kurią be apribojimų patekti galėjo bet kuris asmuo), aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, į baudžiamąją bylą nėra pateikta duomenų, dėl kurių kaltinamasis negalėtų atlikti tam tikrų įpareigojimų, sprendžia, jog būtina kaltinamajam paskirti dvi tarpusavyje derančias baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir įpareigojimą per nuosprendyje nustatytą laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai). Teigtina, jog 60 valandų neatlygintinų darbų trukmė ir 6 mėnesių terminas žalai atlyginti bei nemokamiems darbams atlikti yra pakankami šiems įpareigojimams įvykdyti, nėra nei per trumpi, kad atitrauktų kaltinamąjį nuo įprastos jo veiklos ar ženkliai apribotų jį finansiškai, nei per ilgi, kad nepagrįstai laike būtų ištęstas jų įvykdymas.

V. Civiliniai ieškiniai

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 136,25 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, buvo pripažinta civiline ieškove. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gautas civilinės ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kadangi prašyta priteisti suma buvo atlyginta (151 b. l.). Teismas sprendžia, jog kadangi žala civilinei ieškovei yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl nukentėjusiojo V. O. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. O. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 eurų neturtinės ir 650 Eur turtinės žalos atlyginimo (40 b. l.).

Apklausiamas teisme, V. O. ieškinio reikalavimus palaikė, prašomos priteisti sumos nekeitė, paaiškino, kad turtinė žala atsirado dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo telefono, suplėšytos, krauju suteptos striukės ir apibraižyto automobilio. Neturtinę žalą grindė patirtu fiziniu skausmu, emociniu šoku, pažeminimu ir nesaugumo jausmu, kadangi buvo užpultas netikėtai ir viešoje vietoje.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusiajam buvo nustatyti nubrozdinimai nosyje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje su pogleivio kraujosruva, poodinės kraujosruvos smakro priekyje, sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais suduodant smūgius į veido sritį.

Teismas pažymi, kad nukentėjusysis V. O. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo civiliniame ieškinyje nurodytą sugadintų daiktų (apgadinto mobiliojo ryšio telefono Samsung, striukės ir automobilio durelių) vertę. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad jokiais byloje esančiais rašytiniais duomenimis minėtų apgadintų daiktų vertė nėra įrodyta, nukentėjusysis teismui nepateikė duomenų, kad jis būtų remontavęs telefoną, perdažęs automobilio dureles ir pan., teismas civilinio ieškinio dalies dėl prašymo priteisti turtinę žalą netenkina, kadangi nukentėjusysis nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiojo V. O. parodymais, tikslinančiais civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad V. O. dėl R. G. nusikalstamų veikų buvo padaryta neturtinė žala.

Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Bylos duomenimis, V. O. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Neabejotina, kad dėl R. G. panaudoto fizinio smurto V. O. patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinių sužalojimų, vertinant fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo apribota įprasta nukentėjusiojo veikla, suprastėjo gyvenimo kokybė.

Kita vertus, V. O. padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes. Teismo vertinimu, V. O. prašomas priteisti žalos dydis (8000 Eur) yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad nors V. O. veido srityje buvo padaryti sužalojimai, nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, kad jo gydymas neužsitęsė ar jam prireikė specialios medikų pagalbos, pavyzdžiui, reabilitacijos.

Vertinant kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais V. O. iš R. G. priteistina 600 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

VI. Kiti klausimai

R. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu R. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šioje proceso stadijoje neskirtina kaip netikslinga.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-864-992/2025.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, įpareigoti R. G. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti žalą nukentėjusiajam V. O. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnis).

Nutraukti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio procesą, kadangi kaltinamasis atlygino žalą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo V. O. civilinį ieškinį ir jo naudai iš R. G. priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-864-992/2025.

Išaiškinti R. G., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.