Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. D. ir jo atstovei adv. D. Latotinai - Micevičei, nedalyvaujant atsakovui Y. M., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui I. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl to ieškovė laiko, kad santuoka nutrauktina neskiriant jiems termino susitaikyti, nes susitaikyti su atsakovu, - kuriam ji visiškai nerūpi, kuris ją paliko, ir tokiu savo poelgiu pažemino, su

atsakovu dėl jo pačio kaltės, - faktiškai santuokoje, tokios nesant, negyvenus jau daugiau nei penkerius metus, - yra neįmanoma.

Kadangi santuokos su atsakovu metu iš bendrų lėšų turto, kuris ieškovei ir atsakovui priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra įgyta, - tai reikalavimo padalinti turtą ji nereiškia.

Sau išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo. Tokio pobūdžio išlaikymas iš jos atsakovui irgi nepriteistinas.

Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pati nebūdama niekam skolinga, - ieškovė neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų ji neturi.

Pageidavo, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo jai būtų palikta turima pavardė, - D., o atsakovui pavardė, - M.

Papildomai nurodė, jog ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas I. M., kurio adresą pagal jo gyvenamąją vietą ji nurodo - yra Ukrainos Respublikos pilietis. LR Civilinio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi, kadangi ji yra Lietuvos Respublikos pilietė ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, - gyvena Šiauliuose, adresu: (duomenys neskelbtini) (nurodytas aplinkybes patvirtina ir įrodo pridedamas išrašai iš Gyventojų registro tarnybos ir juose esantys duomenys apie šeimos sudėtį bei apie ieškovės įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), tai mano, jog byla dėl santuokos su atsakovu nutraukimo nagrinėtina Šiaulių apylinkės teisme pagal jos, kaip Lietuvos Respublikos pilietės, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasis LR CPK 135 str. l d. 6p. ieškovė nurodė, kad byla bus vedama per advokatą.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, išieškotinos į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 3.60 str., 3.62 str., 3.65 str. l d., 2 d. 5 p. ,3.69 str., 3.72 , str., 3.174 str., ieškovė teismo prašė:

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kairių Romos Katalikų bažnyčioje, kuri apskaityta Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos, I. D., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti ir pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo.Nustatyti, kad jai iš atsakovo ir atsakovui iš jos tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti turimą pavardę,- ,,D.“, atsakovui pavardę - „M.“.Priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių jo neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos.

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui remiantis LR ir UR dvišalės teisinės pagalbos sutarties 26 str. 3 p. Atsakovas dėl to neprieštaravo ir nereikalavo pakeisti bylos jurisdikcijos, todėl teismas pripažįsta, kad šį byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui.

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės.

Ieškovė remiantis LR ir UR dvišalės teisinės pagalbos sutarties 27 str. 3 p. prašė teismo santuokos nutraukimui taikyti LR CK nuostatas. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo taip pat taikytinos LR CK ir CPK normos. Atskirai pastebėtina, kad tarptautinės sutarties nuostatos taikytinos atsižvelgiant ir į LR CK 1. 29 str. nuostatas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini)Kairių Romos Katalikų bažnyčioje sudarė santuoką, kuri po to buvo apskaitoma Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2009-08-04, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b.l.). Ieškovė nuo 2009-08-03 yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių m. savivaldybėje, o atsakovas gyvenamosios vietos LR nedeklaravo (7-8 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė tik 2008 metų sausio mėnesio vidurio. Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko sutuoktinę.

Sutuoktinio pareigas nustato LR CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3. 36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2008 metų sausio mėnesio vidurio palikus likimo valiai, nesiekiant šeimos išsaugojimo ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau daug metų yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje, gal ir Ukrainos Respublikoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį, kur gyvena iki šiol ir šias aplinkybes teismui pagrindė leistinais įrodymais (1-2, 7, 13 b.l.). Taip pat iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir atsakovo kaltę (LR CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis LR CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų (15-16 b.l.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Išaiškinti šalims, kad teismas nutraukdamas jų santuoką panaikina tik įrašą apie jos apskaitymą civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje. Šiuo sprendimu teismas nepasisako dėl santuokos nutraukimo pagal Kanonų teisės kodekso normas, kadangi tai yra bažnytinio teismo prerogatyvą.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi. Jos vardu iki santuokos įgyta 1/4 dalis buto yra paveldėta, o lengvasis automobilis yra asmeninis turtas, nes įsigytas už jos lėšas (CK 3. 89 str. 1 ir 7 p.) (4-6 b.l.).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas. Be to pagal LR CK 3. 70 str. 1 d. nuostata atsakovas netenka teisės į išlaikymą iš ieškovės, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai iki santuokos ir santuokoje turėtą pavardę – D. ( LR CK 3.69 str.).

Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės I. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) tenkinti visiškai.

2. Panaikinti santuokos tarp I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini)Kairių Romos Katalikų bažnyčioje ir apskaitytos 2008 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant kaltu dėl santuokos nutraukimo I. M.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes- „D.“ ir ,,M.“.

4. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

6. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 718,80 Lt (septynis šimtus aštuonioliką litų 80 ct) išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei bei 14,29 Lt (keturioliką litų 29 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 877,09 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus 09 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimo įrašui panaikinti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.