- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- 1-2712-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajai M. M., viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 00.21 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. M. savo kaltę pripažino visiškai dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad savo poelgio negali pateisinti. Tą dieną buvo su drauge bare, išgėrė alaus. Kai grįžo namo, jautėsi gerai, nusprendė nuvežti savo šunį palakstyti į Pučkorių atodangą. Pakeliui ją sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Kaltinamoji vairuotojo teisių neteko 2016 metais ir nuo to laiko egzamino nelaikė.
M. M., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios M. M. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė, jog 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 00.21 val., patruliuojant kartu su vyr. specialistu P. V., buvo vykdomos priemonės, siekiant nustatyti neblaivius vairuotojus. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Peugeot,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M. Bekontaktis alkotesteris parodė teigiamą rezultatą, todėl alkotesteriu buvo patikrintas vairuotojos blaivumas. Pirmu pūtimu vairuotojai buvo nustatytas vidutinis, 1,70 promilių girtumas, o antru pūtimu nustatytas vidutinis, 1,63 promilių girtumas. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotoja neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai tokios teisės nėra įgijusi. Vairuotoja sutiko su pažeidimu, dėl jo labai gailėjosi. M. M. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal LR ANK 424 str. 2 d. Automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę. Visa surinkta medžiaga perduota į OVS (b. l. 22).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog 2022-09-17, 00.21 val., alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0008 M. M. iškvėptame ore nustatyta 1,70 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2022-09-17, 00.41 val., - 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8, 9-10).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su priedais apžiūrėtas automobilis „Peugeot“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nurodyta, jog vidutinė lengvojo automobilio Peugeot 407 (2006 m.) kaina su PVM yra 2 220 eurų (b. l. 20).
Pagal 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji M. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamosios M. M. kaltė visiškai įrodyta jos pačios visišku prisipažinimu, liudytojo I. B. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas dėl bausmės M. M. skyrimo teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytas nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę, kad ji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, iš jų ir už vairavimą neblaivia (b. l. 54), nedirba, Užimtumo tarnyboje registruota (b. l. 52). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus sankcijoje už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą vieną iš alternatyvių bausmių – baudą, nustatant jos dydį neženkliai didesnį nei minimumą. Įvertinant faktą, kad kaltinamoji M. M. nėra dirbanti, nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nustatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, leidžiant sumokėti baudą per 12 (dvylika) mėnesių.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju M. M. vairavo transporto priemonę būdama akivaizdžiai neblaivi, kai jos iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamoji pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi alkoholio sėdo už automobilio vairo, vairavo nakties metu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai yra užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju dokumentų paėmimas kaltinamajai netaikytas, kadangi teisės vairuoti transporto priemones ji neturėjo. Kita vertus, M. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybes įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajai skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Peugeot 407“ nuosavybės teise priklauso kaltinamajai M. M., todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, jis konfiskuotinas. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji prašė nekonfiskuoti automobilio, teigdama, jog juo naudojasi mama, tačiau teismas konstatuoja, jog M. M. sėsdama už vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Ji privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. M., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. M. galutinę bausmę - 40 MGL, 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Įpareigoti M. M. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, paminėtą terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo mėn. 19 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą M. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo konfiskavimo dalyje, automobilį konfiskavus, laikiną nuosavybė teisės apribojimą panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.