Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-26 · Byla Nr. N-444-1044-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-26
Bylos Nr.
N-444-1044-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–1044/2006Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (toliau – Inspekcija) Kontrolės skyriaus pareigūnas 2005 m. lapkričio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. už tai, kad jis, būdamas G. S. individualios įmonės savininku, mokė mokinius praktinio vairavimo ir naudojo UAB „Aušrida“ išduotus vairavimo mokymo lapus, tuo pažeisdamas susisiekimo ministro 1999 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintų Kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo sąlygų ir tvarkos 2 punkto bei susisiekimo ministro 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 18 patvirtintų Kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo nuostatų 2 ir 3 punktų reikalavimus. G. S. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 137³ straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcijos pareigūno 2005 m. gruodžio 13 d. nutarimu G. S. paskirta 1500 litų bauda už nurodyto pažeidimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad G. S. įmonė negali mokyti mokinių praktinio vairavimo, nes įmonė nėra vairavimo mokykla, ji neturi Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduoto pažymėjimo, patvirtinančio sąlygų atitikimą rengti kelių transporto priemonių vairuotojus. Taip pat pažymėta, kad G. S. nedirba UAB „Aušrida“, o mokyti praktinio vairavimo gali tik vairavimo mokyklose dirbantys vairavimo instruktoriai.

Šalies argumentai

G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas panaikinti Inspekcijos nutarimą.

Jis nurodė, kad Inspekcija 2005 m. lapkričio 30 d. jam yra išdavusi liudijimą (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog G. S. baigė specialius kursus ir jam suteikiama teisė dirbti vairavimo instruktoriumi. Jo teigimu, įstatymuose nėra reikalavimo, kad asmuo gali dirbti įmonėje tik sudaręs darbo sutartį. Jis yra užregistravęs savo įmonės vairavimo mokymo veiklą ir įmonės vardu sudarė civilinę sutartį su UAB „Aušrida“ dėl paslaugų teikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą, 2006 m. vasario 20 d. nutartimi Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad ATPK 137³ straipsnio 2 dalis, pagal kurią kvalifikuota G. S. veika, numato atsakomybę už transporto priemonių vairuotojų rengimo ar kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimą neturint leidimo (licencijos). Ši norma yra banketinė, atsakomybė pagal ją kyla pažeidus susisiekimo ministro 1999 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintų Kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo sąlygų ir tvarkos (toliau – Tvarka) ar susisiekimo ministro 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 18 patvirtintų Kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo nuostatų (toliau – Nuostatai) reikalavimus.

Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad Nuostatai taikomi asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones, taip pat ūkio subjektams, vykdantiems jų mokymą ar egzaminavimą. Nuostatų 3.1 punktas apibrėžia vairavimo mokyklą kaip Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą ūkio subjektą, kurio steigimo dokumentais įteisinta vairavimo mokymo veikla, ir turintį tokiai veiklai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį sąlygų atitikimą rengti kelių transporto priemonių vairuotojus. Atsižvelgdamas į šias normas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ūkio subjektas, norintis užsiimti kelių transporto priemonių vairuotojų rengimu, turi atitikti dvi būtinas sąlygas: jo steigimo dokumentuose turi būti įteisinta vairavimo mokymo veikla; jis turi gauti įgaliotos institucijos atitinkamą pažymėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 3.2 punktą vairavimo instruktorius apibrėžtas kaip asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir dirbantis vairavimo mokykloje praktinio vairavimo mokytoju. Taigi, teismo teigimu, vairavimo instruktoriui keliami du reikalavimai: jis turi atitikti nustatytus reikalavimus ir turi dirbti vairavimo mokykloje praktinio vairavimo mokytoju, t. y. turi būti susijęs su vairavimo mokykla darbo santykiais.

Šios analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S., turėdamas Inspekcijos išduotą liudijimą, suteikiantį teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir vairavimo instruktoriumi, priešingai nei teigė G. S., tokia veikla galėjo užsiimti tik dirbdamas vairavimo mokykloje.

Teismas taip pat pripažino nepagrįstu G. S. teiginį, kad jo įmonės registravimo pažymėjime nurodyta vairavimo mokymo veikla leido jam sudaryti sutartį su UAB „Aušrida“ dėl vairavimo mokymo paslaugų teikimo. Teismas pažymėjo, kad ūkio subjektas, norintis užsiimti kelių transporto priemonių vairuotojų rengimu, turi atitikti dvi būtinas sąlygas: steigimo dokumentuose įteisinti vairavimo mokymo veikla bei gauti įgaliotos institucijos pažymėjimą, patvirtinantį sąlygų atitikimą rengti kelių transporto priemonių vairuotojus, o G. S. įmonė tokio pažymėjimo neturi.

II.

G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Apeliantas dar kartą pažymėjo, kad jis įregistravęs vairavimo mokymo, o ne mokyklos veiklą, todėl jam nereikalingas vairavimo mokykloms būtinas pažymėjimas. Apelianto nuomone, jokie teisės aktai nedraudžia fiziniam asmeniui dirbti įmonėje, nesudarius su ja darbo sutarties.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ir Inspekcijos pareigūno nutarimas yra pagrįsti ir teisėti.

Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės normų aiškinimu ir taikymu. Be to, Inspekcija pažymėjo, kad G. S. naudojo UAB „Aušrida“ vairavimo mokymo lapus, tačiau mokymo sutartis mokiniai sudarydavo tiesiogiai su G. S. įmone, su ja ir atsiskaitydavo kaip su vairavimo mokykla, nors, kaip minėta, ši įmonė neatitinka vairavimo mokykloms Nuostatuose ir Tvarkoje keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Šioje byloje ginčo dėl faktų, jog G. S., sudaręs civilinę sutartį savo įmonės vardu su UAB „Aušrida“ dėl vairavimo mokymo paslaugų teikimo, mokė praktinio vairavimo, nėra. Taip pat neginčijamos šios byloje nustatytos aplinkybės: kad G. S. kaip fizinis asmuo yra gavęs Inspekcijos liudijimą, suteikiantį teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir vairavimo instruktoriumi; kad G. S. įmonės registracijos pažymėjime nurodytas vairavimo mokymas, tačiau įmonė neturi Inspekcijos išduoto pažymėjimo, patvirtinančio sąlygų atitikimą rengti kelių transporto priemonių vairuotojus.

Tačiau apeliantas nesutinka su teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Jo nuomone, jis, turėdamas teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir vairavimo instruktoriumi, užregistravęs įmonę, kurios veikla – vairavimo mokymas, sudaręs civilinę sutartį dėl vairavimo paslaugų teikimo su kita įmone, jos vardu galėjo teikti vairavimo paslaugas, tuo nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nuostatus, už kurių reikalavimų pažeidimą atsakomybėn patrauktas G. S., išskirti vairavimo paslaugas teikiantys subjektai pagal jų juridinį statusą, t. y. vairavimo mokykla (Nuostatų 3.1 punktas) ir vairavimo instruktorius (Nuostatų 3.2 punktas). Pagal Nuostatus vairavimo mokykla – ūkio subjektas, kuris turi atitikti tam tikras sąlygas, o vairavimo instruktorius – fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir dirbantis vairavimo mokykloje praktinio vairavimo mokytoju. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Nuostatuose vartojamą sąvoką „dirbti vairavimo mokykloje praktinio vairavimo mokytoju“ pagrįstai vadovavosi Darbo kodekso 15 straipsnyje pateikiamu darbuotojo apibrėžimu ir padarė teisingą išvadą, jog minėtoji Nuostatuose vartojama sąvoka reiškia, kad asmuo turi būti susijęs su vairavimo mokykla darbo santykiais.

Taigi pagal šias normas asmuo, norintis teikti vairavimo mokymo paslaugas, gali registruoti vairavimo paslaugas teikiančią įmonę ir gauti Inspekcijos pažymėjimą, patvirtinantį sąlygų atitikimą rengti kelių transporto priemonių vairuotojus, arba gauti liudijimą, patvirtinantį teisę dirbti vairavimo instruktoriumi ir įsidarbinti vairavimo mokykloje.

Šioje byloje nustatyta, kad G. S. teikė vairavimo paslaugas pagal civilinę sutartį su UAB „Aušrida“, nors ir turėdamas teisę dirbti vairavimo instruktoriumi, bet neįsidarbinęs UAB „Aušrida“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis neatitiko vieno iš būtinų Nuostatų 3.2 punkte nustatytų reikalavimų vairavimo instruktoriui.

G. S. įmonė, neturėdama Inspekcijos išduoto pažymėjimo, patvirtinančio sąlygų atitikimą rengti kelių transporto priemonių vairuotojus, taip pat negalėjo veikti kaip vairavimo mokykla, apibrėžta Nuostatų 3.1 punkte. Todėl civilinės sutarties su UAB „Aušrida“ pagrindu G. S. įmonė kaip ūkio subjektas negalėjo teikti vairavimo mokymo paslaugų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. S., nei įmonės, neatitinkančios vairavimo mokyklai keliamų reikalavimų, vardu, nei kaip fizinis asmuo – vairavimo instruktorius, nesusijęs su vairavimo mokykla darbo santykiais, negalėjo teikti vairavimo mokymo paslaugų.

Todėl Inspekcijos nutarimu G. S. pagrįstai inkriminuotas ATPK 137³ straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas - transporto priemonių vairuotojų rengimo ar kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas neturint leidimo (licencijos).

Byloje nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui pagrįstai paskirtas sankcijos (nuo 1000 litų iki 2000 litų) už nurodytą pažeidimą vidurkis (ATPK 30² straipsnio 1 dalis), t. y. 1500 litų.

Todėl Inspekcijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarimas paliktas nepakeistas pripažįstami pagrįstais ir teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius