- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- 1-355-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16900-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis du mažamečius vaikus, teistas 2018 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 40 MGL bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 1,51 promilės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. D. 2020 m. gegužės 2 d., 14.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į atitvarus sukėlė eismo įvykį, nelaukdamas policijos pareigūnų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, vartojo alkoholį. 2020 gegužės 2 d., 15.26 val., jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 ir 221 punktų reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. D. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažįsta. Paaiškino, kad gegužės 1 d., nuo 7.30 val., skirtingose kompanijose vartojo alkoholinius gėrimus. Eidamas namo pakeliui sutiko anksčiau jam nepažįstamą vaikiną, kurį pavaišino cigarete, pasiūlė jam eiti į mašiną paklausyti muzikos. Jis atsisėdo keleivio pusėje, o vaikinukas – vairuotojo, po kurio laiko į automobilį atėjo jo [kaltinamojo] sugyventinė. Automobilyje jie trise vartojo alkoholį. Nelabai ką pamena, kadangi nuo alkoholio prarado sąmonę. Jam sugyventinė sakė, kad jis vairavo automobilį. Ji jam pasakojo, kad važiavo nusipirkti alkoholio į Rimi parduotuvę. Lyg pamena, kad vairuodamas atsitrenkė į kelio atitvarus, vienu momentu su sugyventine jis pradėjo konfliktuoti, sugyventinė griebė už vairo ir jis trenkėsi į kelio atitvarus. Pašaliniai žmonės iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis priklauso S. D., savininkas nežinojo, kad kaltinamasis girtas vairavo, vėliau jam apie tai papasakojo. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Supranta, kad piktnaudžiauja alkoholiu ir reikėtų gydytis. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis S. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 2 d. pranešėjas L. D., informavo apie pravažiuojantį automobilį Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas atsitrenkė į atitvarą ir išlaužė ratą. Papildomai nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, vairuotojo nebuvo. Prie automobilio buvusiai keleivei I. N. nustatytas 2,95 prom. girtumas. Įvykio vietoje dirbęs ekipažas V1003 nurodė automobilio vairuotoją S. D., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 2,93 prom. girtumas, antru – 3,34 prom. girtumas (4 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad 2020 m. gegužės 2 d., apie 14.10 val., automobiliu važiuodamas Pilaitės prospektu priešais save pastebėjo važiuojantį tamsiai žalios spalvos automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, nes tai didino, tai mažino greitį. Jis aplenkė minėtą automobilį ir sustojo Pilaitės prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, laukdamas žalios šviesoforo spalvos, išgirdo didelį trenksmą, per galinio matymo veidrodėlį pastebėjo, kad už jo automobilio, į sankryžos atitvarus atsitrenkė minėtas automobilis S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas po smūgio lėtai važiuodamas, pravažiavo pro jo automobilį ir, degant raudonam šviesoforo signalui, išvažiavo į sankryžą, taip sukeldamas avarinę situaciją, kadangi Pilaitės prospektu į Vilniaus miesto pusę važiuojantys automobiliai staigiai pradėjo stabdyti savo automobilius, kad išvengtų susidūrimo su minėtu automobiliu. A. S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas staigiai pravažiavo sankryžos vidurį ir už sankryžos, pravažiavęs apie 10 metrų, (duomenys neskelbtini) gatve sustojo, išlipo apžiūrėti savo automobilio. Jis [L. D.] nuvažiavo toliau, į šalia esančią parduotuvę. Grįždamas automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo priparkuotą prie (duomenys neskelbtini) gatvės 19, Vilniuje, namo. Prie automobilio stovėjo šviesių plaukų moteris, šalia jos stovėjo automobilio S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris trenkė moteriškei ranka į veido sritį. Jis sustojo, norėdamas užkirsti kelią konfliktui, priėjo prie S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojo ir šalia jo stovinčios moters. Pastebėjo, kad S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus, svirduliavo. Moteris taip pat buvo neblaivi. Jis iškvietė policijos pareigūnus (39 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog L. D. atpažino S. D. kaip asmenį, 2020 m. gegužės 3 d. vairavusį automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (42-45 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2020 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 2 d., apie 14.20 val., gautas pranešimas, kad pravažiuojantis asmuo pranešė, jog automobilio S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudė ir atsitrenkė į šaligatvį, išlaužė automobilio ratą. Automobilis yra (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje. Tikslinant informaciją nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėtas stovintis automobilis S. A., valst. (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo nebuvo, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo akivaizdžiai neblaivi I. N.. I. N. nurodė, kad automobilį vairavo draugas, vardu S., kitų asmens duomenų nenurodė, vėliau iš viso atsisakė bendrauti. I. N. nustatytas 2,95 promilių girtumas. Liudytojas L. D. paaiškino, kad važiuodamas Pilaitės prospekte pastebėjo, kad automobilio S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsitrenkė į kelio elementą (atitvarą). Automobiliui sustojus autobusų stotelėje iš vairuotojo pusės išlipo akivaizdžiai neblaivus pilietis. Asmuo svirduliavo, apžiūrėjo savo vairuojamą automobilį ir atsisėdęs už vairo nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilį galėjo vairuoti S. D., kuris apie 15.15 val., sulaikytas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pamatęs S. D. liudytojas nurodė, kad būtent šis asmuo vairavo automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12-13 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2020 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 2 d., 14.35 val., dirbant kartu su vyr. patruliu M. K., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. 19, galimai po eismo įvykio stovi priparkuotas automobilis S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vietoje dirbo ekipažas V1003. Vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Prie automobilio buvusiai keleivei I. N. alkotesteriu nustatytas 2,95 prom. girtumas. V1003 nurodė S. vairuotoją S. D., kuriam pirmu putimu nustatytas 2,93 prom. girtumas, antru 3,34 prom. girtumas (14 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu I. N. parodė, kad 2020 m. gegužės 2 d., tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini), automobilyje S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusėje pamatė sėdintį neblaivų savo sugyventinį S. D.. Už vairo sėdėjo jai nepažįstamas vyriškis. Nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Ji įsėdo į automobilį, kur tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Konfliktui aprimus, S. D. užsimanė dar alkoholio. Už vairo sėdėjęs vairuotojas juos pavežė iki parduotuvės RIMI, Pilaitės mikrorajone, Vilniuje. Kas nuėjo į parduotuvę, neatsimena. Ji taip pat buvo neblaivi, todėl sunkiai atsimena, kaip ir kas vyko. Kur važiavo iš parduotuvės, neatsimena. Išvažiuojant iš parduotuvės, kiek pamena, ratu užkabino atitvarą. Pamena, kad sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Visą laiką automobilį vairavo jai nepažįstamas vyriškis. Jiems sustojus, S. išlipo pasižiūrėti rato. Apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad yra nuleistas automobilio ratas. Priėjęs prie automobilio, ištraukė jo raktelius, kad daugiau niekas negalėtų važiuoti. Automobilį vairavęs S. pažįstamas taip pat išlipo iš automobilio. S. ir jo draugas nuėjo nuo automobilio į kiemus. Neužilgo atvyko pareigūnai, kurie pradėjo klausinėti apie automobilio vairuotoją. Po kurio laiko buvo sulaikytas ir S. Ji nurodė, kad visą laiką, kol važinėjosi minėtu automobiliu, S. už vairo nei karto neatsisėdo. Automobilį vairavo S. draugas, kurio, kaip jau minėjo, nei vardo nei pavardės nežino (47 b. l.).
2020 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėti S. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (15 b. l.).
Alkotesterio rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad S. D. 2020 m. gegužės 2 d., 15.33 val., nustatytas 2,93 prom. girtumas; 15.20 val. – 3,34 prom. girtumas (17-20 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas priimdamas nuosprendį nesiremia liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jos parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs ir keitėsi, be to, I. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paneigia kiti tyrimo metu surinkti įrodymai. BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnams I. N. nurodė, kad automobilį vairavo S. Vėlesniame tyrime I. N. teigė, kad automobilį vairavo jai nepažįstamas asmuo. Vertinant tai, kad I. N. ir S. D. sieja artimi santykiai, tikėtina, kad ji, siekdama palengvinti S. D. padėtį, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas aplinkybes, nei iš karto po įvykio.
Kaltinamasis S. D. bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie galimai automobilį vairuojantį neblaivų asmenį pranešęs L. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino aplinkybes, sukėlusias jam įtarimą apie ta pačia kryptimi važiavusio automobilio S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo elgesį, paskatinusias L. D. šį vairuotoją stebėti. L. D. patvirtino matęs, kaip iš sustojusio automobilio S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos išlipo neblaivus S. D.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, L. D. atpažino S. D. kaip asmenį, 2020 m. gegužės 3 d. vairavusį automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Alkotesterio rodmenų kvitų duomenys patvirtina, kad du kartus patikrinus S. D. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Vertinant tai, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, teigtina, jog S. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės
S. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis S. D.) padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Asmuo vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. S. D., po eismo įvykio nelaukdamas policijos pareigūnų iki kol bus užfiksuotas eismo įvykis ir nustatytos visos jo aplinkybės, vartojo alkoholį. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir apie jį pranešus Bendruoju pagalbos centro telefonu. Atsižvelgiama į kaltinamojo S. D. asmenybę: teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nepilnamečių vaikų, kuriais rūpinasi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam S. D. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi, teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui artimas baudos bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju būtų ženkliai per didelis ir neadekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teigtina, jog 75 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus, šeimą išlaikančiam kaltinamajam. Tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems šeimos bei asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 8 (aštuonių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl S. D. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. S. D., vairuodamas transporto priemonę sukėlęs eismo įvykį ir nelaukęs kol bus nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 ir 221 punktų reikalavimus. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog S. D. neturi teisės vairuoti transporto priemonės (jam ši teisė atimta 2018 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu), tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę atgauti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, S. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
S. D. vairuodamas tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę, o būtent automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilio savininkas yra S. D. (33 b. l.).
Teismo vertinimu, kaltinamajam S. D. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina S. D. vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis S. D. priklausančia transporto priemone. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio S. A. 1,91 TDI, 1998 m. vidutinė kaina su PVM sudaro 1030 Eur (34 b. l.).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad S. D. vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teigtina, jog nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę
Ikiteisminio tyrimo metu S. D. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 2 d., 15.15 val., iki 2020 m. gegužės 3 d., 15.09 val. (viena para).
Byloje pateiktas kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-992/2021.
Proceso išlaidų nėra.
Civilinių ieškinių nepareikšta.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę bausmę - 50 MGL, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 2 d., 15.15 val., iki 2020 m. gegužės 3 d., 15.09 val. (vieną parą), kai viena sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad S. D. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 48 (keturiasdešimt aštuoniems) MGL, kas sudaro 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. D. konfiskuotinos transporto priemonės – S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančios pinigų sumos dalį – 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų).
S. D. skirtų kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-992/2021.
I. S. D., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.